Lietuva turi turtingą alaus darymo istoriją, kuri siekia šimtmečius. Nuo senovinių dvarų bravorų iki šiuolaikinių alaus daryklų, alus visada buvo svarbi šalies kultūros ir ekonomikos dalis. Šiame straipsnyje apžvelgsime kai kurių žymiausių Lietuvos alaus daryklų istoriją, įskaitant "Guberniją", "Švyturį" ir "Volfas Engelman".
"Gubernijos" alaus darykla Šiauliuose. Šaltinis: Wikipedia
"Gubernijos" alaus darykla: nuo XVII amžiaus iki šių dienų
Straipsnyje aprašoma Šiaulių alaus daryklos „Gubernija“ XVII-XXI a. istorija. Jos ištakos glaudžiai susijusios su Šiaulių karališkosios ekonomijos, įkurtos XVI a. pabaigoje, istorija. Šiaulių miesto šiaurės vakaruose nuo seno driekėsi priemiestis, vadinamas Gubernija. Tai seniausias pramoninis miesto rajonas.
Ši vieta Gubernija buvo pavadinta XVIII a. pabaigoje, kai Antanas Tyzenhauzas, reorganizuodamas ekonomijas, čia įkūrė palivarką, kuriame iš pradžių buvo ekonomijos gubernatoriaus (administratoriaus) sodyba. Straipsnyje aptariamas išlikęs XVII a. pabaigos Šiaulių dvaro bravoro inventorius. Iš archyvinių dokumentų žinoma, kad 1682 m. Šiaulių dvare esanti alaus darykla alumi aprūpindavo ne tik Lietuvą, bet ir dalį dabartinės Vakarų Baltarusijos, Minską. XVIII a. šios įmonės produkcija pasiekdavo Varšuvą, Peterburgą.
Pirmoji „Gubernijos“ alaus daryklos rekonstrukcija, prasidėjusi 1799 m., truko daugiau kaip dešimt metų. Jos metu buvo keičiami pamatai ir išplėsta pati įmonė. Antroji „Gubernijos“ alaus daryklos rekonstrukcija vyko XIX a. paskutinį dešimtmetį ir XX a. pradžioje. Jos metu buvo išplėstos alaus virimo patalpos, pertvarkytos ir praplėstos fermentacijos patalpos, prie pastato šiaurinės pusės pristatytas aludario butas.
Antrojo pasaulinio karo metais „Gubernijos“ alaus darykla buvo sugriauta ir sudeginta. Pokario metais ji atstatyta, 1944 m. rugpjūčio mėn. vėl pradėjo veikti. „Gubernijoje“ rūpestingai restauruojami išlikę senojo bravoro pastatai: salyklinė, sandėliai, pagrindinis alaus daryklos statinys, viralinė, rūsiai, statyti dar XVII-XVIII a.
Gubernijos bravoras XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje garsėjo aukšta alaus kokybe, aludarių patyrimu ir gamybos tradicijomis. Iki XIX a. devintojo dešimtmečio „Gubernijos“ alus buvo gaminamas vien rankiniu būdu ir tik 1890 m., įrengus garo varomąją mašiną, jo gamyba gerokai išaugo. XIX a. pabaigoje alus bravore pradėtas pilstyti į butelius. Buteliai buvo pagaminti su įmonės ženklu.
1914 m. Gubernijos alaus darykloje dirbo 47 darbininkai buvo pagaminta 285 000 dekalitrų alaus. Tai buvo viena geriausių tokių įmonių Rusijos imperijoje. 1901 m. ji rinkai tiekė trijų rūšių alų ir „Rusišką porterį“, kuris buvo pardavinėjamas Peterburge, Maskvoje ir Varšuvoje. Vadinamąjį „Bo-byr“ alų įmonė savo vagonais išvežiodavo po Liepojos-Romnų ir Peterburgo-Varšuvos geležinkelių stotis.
1915 m. gegužės mėn. laikraštis „Lietuvos žinios“ rašė: „Gr. Zubovo dvarų nuostoliai siekia iki 80 tūkst. rub. Gubernijos bravaro alaus dalis išgerta, kita gi išpilta“.
Nepriklausomos Lietuvos laikais (1918-1940 m.) Šiauliuose alaus pramonė buvo iš naujo atkuriama. Gubernijos alaus darykla pradėjo atgyti tik 1922 m. Tų metų pradžioje pramoninkas Vladimiras Zubovas kartu su Prekybos ir pramonės banku įkūrė „Gubernijos“ akcinę bendrovę. Tarp jos steigėjų buvo ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jokūbas Šernas, pirmąjį lietuvišką banką suorganizavęs Lietuvos finansų, susisiekimo bei prekybos ir pramonės ministras Martynas Yčas.
1922 m. pramoninkas Vladimiras Zubovas apgriautą alaus daryklos pastatą iš naujo perstatė, išplėtė, įrengė naują virimo skyrių, pastatė sandėlius ir dirbtuves, taip pat namai administracijos darbuotojams. Nuo 1922 m. rugsėjo 1 d. alų virdavo garu, pilstydavo rankine pilstymo mašina iš šešių čiaupų, užkimšdavo ir etiketes klijuodavo rankiniu būdu. Buvo gaminamas keturių rūšių alus, kurio iš pradžių per metus pagamindavo 500 000 litrų. Didėjant poreikiui, gamyba išaugo iki 1 500 000 litrų per metus.
Tarpukariu „Gubernijos“ alaus daryklos etiketėje dominavo dviejų ožių kompozicija ir 1799 m. data. Ši emblema su dviejų ožių kompozicija tapo „Gubernijos“ alaus daryklos logotipu.
Štai keletas svarbių datų "Gubernijos" alaus daryklos istorijoje:
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| XVII a. | Įkūrimas Šiaulių karališkosios ekonomijos teritorijoje |
| 1682 m. | Alaus tiekimas ne tik Lietuvai, bet ir Baltarusijai |
| 1799 m. | Pirmoji rekonstrukcija |
| XIX a. pabaiga | Antroji rekonstrukcija |
| 1944 m. | Atstatymas po Antrojo pasaulinio karo |
Klaipėdos "Švyturys": nuo XVIII amžiaus iki modernaus urbanistinio projekto
Klaipėdos alaus darykla „Bohmisches Brauhaus“ arba Bohemijos darykla, pastatyta 1890 metais, vėliau buvo žinoma kaip „Vereinigte Sprit und Brauhaus“. Komplekso teritorijai nuo 1921 m., pavadintai Jungtiniu spirito ir alaus bravoru, priklausė pastatai tarp H. Manto gatvės Nr. 38 ir Šaulių gatvės Nr. Statiniai priskiriami istoriniam ir kultūriniam uostamiesčio paveldui.
Pasak istoriko Juliaus Žuko, 1922 m. „Bohemijos bravoras“ fuzijos būdu susijungė su 1920 m. Frankfurto prie Maino ir Berlyno verslininkų įkurta AB „Spiritas” (Spirit-Aktiengesellschaft) ir tapo Jungtiniu spirito ir alaus bravoru (Vereinigte Sprit- und Brauhaus AG). Tai buvo antroji pagal dydį tokio tipo Klaipėdos įmonė. 1930-aisiais per metus gaminta daugiau kaip 600 tūkst. litrų alaus, įvairių spiritinių gėrimų, vaisinių vynų ir mineralinio vandens.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, jungtinio spirito ir alaus bravoro pastatai virto griuvėsiais. Objektas buvo įtrauktas į apleistų ir netvarkomų statinių sąrašą. Statinių kompleksą bandyta ne kartą parduoti, kol 2015 m. jį įsigijusi UAB „Clinicus Klaipėda“ pradėjo projektavimo darbus ir nuo pažadų atkurti Klaipėdos miesto kultūros paveldo objektus, perėjo prie realių darbų.
"Švyturys UP | Urban Park" - tai urbanistinis šuolis, kokio dar iki šiol uostamiestyje nebuvo. Šaltinis: statybunaujienos.lt
Šiandien buvusios „Švyturio” daryklos patalpos naujai atveria duris. Tik šį kartą novatoriškiems žmonėms ir ambicingiems verslams pradėti naują etapą Klaipėdos senamiestyje. Tai kartu ir Klaipėdos senamiesčio pradžia, kur atsiveria keliai į svarbiausias miesto vietas, Smiltynės miškus ir jūros pakrantę.
„Švyturys UP | Urban Park" - tai ne tik istoriškai reikšmingas konversijos projektas, bet ir miesto atgaivinimo simbolis. Unikalios erdvės traukia kūrybingus profesionalus ir naujų potyrių ieškančius žmones. Architektūra ir interjeras sujungia istoriją, šiuolaikinį komfortą ir modernaus žmogaus poreikius.
„Švyturys UP | Urban Park" formuoja naują, įkvepiantį gyvenimo standartą Klaipėdoje. Viršutiniuose „Švyturys UP" aukštuose jau formuojami gyvenamieji loftai, kai kurie jų - su terasomis ant stogo, atveriančiomis įspūdingą Klaipėdos senamiesčio panoramą. Projekto pirmame ir antrame aukštuose įmonės bei startuoliai jau gali rinktis įvairaus dydžio erdves, o šviesiame ir erdviame co-working'e bus galima rezervuoti darbo vietas.
"Volfas Engelman": paveldas ir ginčai
Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos archyvų duomenimis, seniausia alaus darykla dabartinio Kauno teritorijoje ir viena seniausių pramonės įmonių Lietuvoje buvo įsteigta Vilijampolės (Slabados) miestelyje 1853 m. R. Volfo. Iki šių dienų išlikę du XIX a. raudonų plytų daryklos pastatai ir du į Kultūros vertybių registrą įrašyti mediniai namai.
Šioje vietoje dar 1869 m. pirklys R. Volfas pastatė pirmąjį pramoninį alaus fabriką Kaune. 2021 m. įsigijus šį Rafailo Volfo 1869 metais pastatytą alaus fabriką, nuspręsta, kad reikia pabandyti grąžinti Kaunui šiek tiek istorinio teisingumo ir priminti apie vieną iš garsiausių XIX-XX a. pramonininkų šeimų. Norėdami išsaugoti tiesioginę sąsają su Volfų šeima, šiuos autentiškus pastatus ir teritoriją pavadinome „Volfo bravoras“.
Labai greitai sulaukėme pretenzijų iš Kaune įsikūrusios Suomijos įmonei priklausančios alaus daryklos. Vengdami veltis į konfliktą, pakeitėme pavadinimą į „Volfo fabrikas“. Deja, bet tai niekaip nepadėjo nusiraminti šios daryklos vadovams. Buvome apkaltinti, kad bandome pasinaudoti jų genialiu marketinginiu įdirbiu ir bandome uždirbti iš neva labiausiai Lietuvos alaus vartotojų mylimo prekės ženklo žinomumo.
Neilgai trukus, sulaukėme AB „Volfas Engelman“ kreipimosi į teismą. Teismas nustatė, kad mes negalime niekur ir jokia forma vartoti žodžio „Volfas“ bei priteisė didžiules teismo išlaidas.
Vykdydami teismo sprendimą keičiame pavadinimą ir vadinsimės „Radvilų dvaro bravoru“. Kodėl Radvilų? Todėl, kad būtent iš Radvilų dvaro Volfų šeima išsinuomojo žemę savo bravoro statybai. Istorijos tęsinys.
Pasikeitus pastatų Radvilų dvaro gatvėje savininkams, apsidžiaugėm, kad pastatai bus prižiūrimi. Naujų savininkų prašymu ir geros kaimynystės vardan perleidome jiems vieną savo turėtų sandėlių. Siūlėme įkurti pagrindiniame pastate Volfo memorialinį kambarį / muziejų, kadangi turime daug išlikusių relikvijų. Suteikėme istorinės medžiagos istorikui / gidui, kuris su naujų savininkų žinia organizavo ekskursijas pastatuose ir pasakojo Volfo bei su juo susijusią istoriją.
Perspėjome, kad tokiu būdu jie klaidina vartotojus, naudojasi svetima intelektualine nuosavybe, „Volfas Engelman“ prekinio ženklo žinomumu komerciniais tikslais, kas yra draudžiama. Siūlėme įvairius variantus: vadintis „Volfo salyklide“, kadangi ten paskutinį šimtmetį buvo gaminamas salyklas, ar „Senuoju bravoru“, į ką gavome neigiamą atsakymą.