Elektrėnai švenčia 60-ies metų, o Elektrėnų savivaldybė - 20 metų jubiliejus. Įvairūs jubiliejiniai renginiai planuojami vasarą, jeigu nesutrukdys karantinas dėl koronaviruso pandemijos.
Prisiminkime Elektrėnų miesto gyvenimo pradžią 1960 m. Tada dar jokio miesto nebuvo, tenai buvo kaimai ir ežerai. Pirmųjų daugiabučių namų gatvė pavadinta Draugystės gatve.
Elektrėnų savivaldybės žemėlapis
Elektrėnų miesto kūrimasis ir Draugystės gatvės atsiradimas
Adolfas Stasaitis, vienas pirmųjų gyventojų, atvyko į Elektrėnus 1961 m. rugsėjo 11 dieną, pačioje miesto statybų pradžioje. Jis prisimena, jog kai atvyko, jau buvo baiginėjamas statyti namas, esantis Draugystės g. 16 - reikėjo tik pabaigti apdailą. Tos pačios gatvės aštuonioliktojo numerio daugiabučio statymo darbai buvo įpusėję. Neužilgo buvo pradėti daugiabučių statybos darbai šiandieninėje Sodų gatvėje.
Pirmasis Adolfo Stasaičio darbas, kaip jis pats sako, darė „gerbūvį“ Draugystės gatvėje. Po metų, susitikęs su elektrikais jis pagalvojo, jog visai įdomu būtų išmokti elektriko amato. Sėkmingai priimtas, pirmiausia buvo mokiniu, neužilgo gavo ir elektriko kategoriją. Vienas pirmųjų darbų jau gavus ją - elektros įvedimas pačiuose pirmuose elektros stulpuose Draugystės gatvėje.
1961 m. pavasarį pradėta statyti nuolatinė Elektrėnų gyvenvietė, miestą projektavo B. Kasparavičienė ir K. Bučas.
Užtvenkus Strėvos upę, užtvankoje pakilęs vanduo suliejo net aštuonis ežerus ir ežerėlius: Anykštą, Puikiną, Jagudį, Jagudėlį, Dumbliuką, Nendrynėlį, Syšvantą ir Šyšvantaitį. Po vandeniu atsidūrė Kakliniškių, Perkūnakiemio, Šarkinės, Anykštų, Raistinės, Lekavičių, Mažiklės, Petravičių, Alinkos, Rungos kaimai, iš kurių perkelta per 140 sodybų.
Šių kaimų pavadinimai iškalti Vandos Imbrasienės vienoje iš skulptūrų Elektrėnų skulptūrų parke, ežerų ir kaimų vardais pavadintos gatvės, parduotuvės, restoranai, viešbučiai.
Lietuvos elektrinė statyti pradėta tuometiniame Vievio rajone ir trumpai pavadinta buvo VRE, Vievio rajono elektrinė. Vievio rajonas panaikintas buvo 1962 metais. Vėliau elektrinė pavadinta Lietuvos valstybine rajonine elektrine (Lietuvos VRE).
Elektrėnų panorama
Elektrėnų plėtra ir Vievio kelininkų indėlis
Pradėjus statyti elektrinę ir naujas gyvenvietes Lietuvos kelininkams padaugėjo darbų. Į kelininkų planus įtraukti buvo ir Lietuvos elektrinės aplinkos darbai. Asfaltavimo darbus prie elektrinės ir į elektrinę pradėjo Kauno tiltų statybos valdyba Nr.1. Vievio autokelių valdyba tuos darbus atlikti tada dar neturėjo pajėgumų.
Nuo 1965 metų autokelių valdyba tapo reorganizuota Vievio kelių statybos valdyba (KSV-6), sustiprinta gamybinė bazė, todėl iš Kauno tiltų statybos perėmė Elektrėnų gyvenvietės kelių tiesimo bei remonto darbus.
Besiplečiantys Elektrėnai pritraukė daug darbuotojų, kurių ne vienas dirbo Vievio kelių statybos valdyboje. Įmonė atliko pagrindinius aplinkotvarkos darbus, už tai gavome pasiūlymą savo darbuotojams pastatyti daugiabučius namus.
1986-1990 metais Elektrėnuose iškilo devynaukštis ir penkiaaukštis namai Vievio kelininkams. Direktorius P. Noreika kelininkus laikė patikimais partneriais, už tai skyrė geras vietas daugiabučių statybai.
Kelininkai, atsidėkodami elektrinei ir Elektrėnams, savo lėšomis įrengė žiedinę įvažiavimo sankryžą, kurioje buvo pastatytas Elektrėnų simbolis, skulptūra „Himnas darbui“.
Per tuos metus Elektrėnai išgražėjo, žmonėms buvo dalinami kolektyviniai sodai, išaugo nuosavų namų kvartalas. Visuose statomuose objektuose dirbti teko Vievio kelininkams.
Vievio kelininkai savo indėlį įnešė ir Abromiškių klinikinės ligoninės bei profilaktoriumo statybose. Kelininkai iki profilaktoriumo įrengė privažiavimą nuo Vilniaus-Kauno magistralės ir tiesioginį kelią nuo Elektrėnų.
Vievio kelininkai prie profilaktoriumo (dabar Abromiškių reabilitacijos ligoninė) pastatė automobilių stovėjimo aikšteles, lauko teniso kortų aikštelę, pėsčiųjų taką nuo Elektrėnų iki Geibonių kolektyvinių sodų ir profilaktoriumo.
Nemažai kilometrų naujų privažiavimo kelių buvo asfaltuojama: pagrindinis kelias nuo autostrados Vilnius-Kaunas Antakalnio sankryžos iki Kruonio HAE, kelio atkarpa Rumšiškės-Jieznas, apvažiuojant aukštutinį baseiną, vietinės reikšmės kelias Tadarva-Kaunio marios, išasfaltuotos ir Kruonio gatvės, pastatyta sankryža su viaduku Vilnius-Kaunas, su privažiavimo keliu į Elektrėnus.
1962 m. gruodžio 30 d. paleistas buvo pirmasis energetinis blokas, antrasis blokas pradėjo veikti 1963 m. lapkričio 4 d., trečiasis - 1964 m. rugsėjo 12 d., ketvirtasis - 1965 m. rugpjūčio 18 d.
Adolfo Stasaičio fotografijos - miesto istorijos metraštis
Adolfas Stasaitis, atsikraustęs į Elektrėnus, atrado pomėgį fotografijai. Jo nuotraukos įamžino pačius pirmuosius miesto kūrimosi dešimtmečius. Jis prisimena, jog vienas giminaitis jam buvo dovanojęs juostinį fotoaparatą „Liubitel“. Juo pernelyg Adolfas nesusidomėjo, kaip sako pats „kažkur užmetė“.
Taip susiklostė, kad atsikrausčius į Elektrėnus Adolfui Stasaičiui užgimė meilė fotografijai. To kaltininkas draugas, kuris jau ganėtinai buvo pažengęs šiame hobyje bei išmokęs jį visų fotografijos subtilybių. Kaip pats Adolfas pasakoja, jam patiko, jog vaizdinį, kas akiai gražu galima pagauti ir objektyvu bei taip išsaugoti fiziniu pavidalu.
Vieną, antrą kartą pasižiūrėjo kaip draugas daro nuotraukas, atėjo metas ir pačiam savarankiškai pradėti darbuotis… Pirmasis fotoaparatas - „Smena“, kaip jis pats sako, buvo „vaikiškas“, bet fotografo-mėgėjo pradžiai jo buvo per akis. Jį išsaugojęs iki šių dienų.
Fotografavimo subtilybių Adolfas daugiausiai mokėsi iš savo klaidų, tačiau prisimena turėjęs V.P. Mikulino knygą „25 fotografijos pamokos“, kuri taip pat suteikė naudingų žinių. Bėgant laikui buvo įsigyti dar keli fotoaparatai - „Fed“, dar ir dabar turi „Fed3“, „Fed5“.
Adolfas Stasaitis nuotraukas saugoja foto popieriaus dėžutėse. Jo sūnus Antanas sudėjo ir sunumeravo, perfotografavo-perskenavo ir sudėjo jas atgal. Juostos guli ten. Dalis nuotraukų yra foto popieriaus pakeliuose, kita dalis vokiškuose foto popieriaus dėžutėse.
Nuotraukos išgavimo procesas per daugiau nei kelis dešimtmečius pasikeitė neatpažįstamai - dabar nufotografuoji ir iškart gali pamatyti, kokia gi ta nuotrauka išėjo. Ne tik gali pamatyti, bet ir paredaguoti: užtušuoti, kas nepatiko, pakeisti spalvas ir taip toliau, o tada telieka atspausdinti. Ankščiau viskas vykdavo kitaip ir panašėjo į tikrą laboratoriją.
Adolfo Stasaičio sūnus Antanas Stasaitis sako, kad nuo vaikystės, paauglystės akį traukė tėčio pomėgis fotografuoti, norėjosi stebėti tą procesą bei imti pačiam foto objektyvą į rankas.
„Tėtis man davė fotoaparatą. Atrodo, „Smena 8“ vadinosi - toks, galima sakyti, vaikiškas fotoaparatas. Sakyčiau muilinės atitikmuo, tokie „vienkartiniai“ fotoaparatai dabar yra parduodami. Mano gautasis fotoaparatas nebuvo vienkartinis, bet primityvus. Fotografavau ir pats, gal septintoje klasėje būdamas, porą juostelių, bet jos buvo gana brangios, tai ne dažnai pavykdavo jų nusipirkti“, - apie paauglystėje savarankiškai perimtą hobį iš tėčio pasakoja Antanas Stasaitis.
„Gali būti, kad meilę fotografijai paveldėjau iš tėčio. Man įdomu kas kartą pažiūrėti, kaip viskas keičiasi aplink mus, o fotografijose tas pokytis, kaip buvo anksčiau ir kaip yra dabar, geriausiai matosi“, - savo mintimis apie fotografijos esminę funkciją dalijasi Antanas.
Antanas Stasaitis į „YouTube“ platformą yra įkėlęs vaizdo įrašą pavadinimu: „Elektrėnų elektrinės kaminų demontavimas 2021 02 22 - 2021 11 22 4K 60 FPS.“ Jis dalijasi, jog kai elektrinės kaminai buvo demontuojami, kilo mintis jam įamžinti šį procesą. Visas dokumentavimas užtruko nei mažai nei daug - 440 dienų.
Nufotografuota apie 175 tūkstančiai kadrų. Dauguma tų kadrų atrinkus ir buvo sukurtas „time lapse“ tipo vaizdo įrašas - laiko intervalų fiksavimas, sutalpinant kelių mėnesių ar metų laikotarpį į keletos minučių intervalą.
„Balkone pastačiau fotoaparatą ir jis dirbo automatiškai. Kas penkias minutes - po kadrą įamžindavo šviesiu paros metu, kadangi kai tamsu jau nieko nesimatydavo. Prašvinta - tuomet iškart užstatau automatinį nuotraukų fiksavimą. Išeinu į darbą, o fotoaparatas, pastatytas ant trikojo, fiksuoja elektrinė kaminų demontavimo darbus. Išties fotografija yra šių laikų bei dienų patogiausias bei greičiausias metraštininkas. Tik svarbu tuos kadrus tinkamai saugoti, jog jie nepasimestų šiuolaikiniame begaliniame informacijos sraute.
Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius
Elektrėnai šiandien: turizmo potencialas ir gamtos grožis
Keliautojas, programėlės „Hoperfy“ bendraįkūrėjis Tadas Kertenis Elektrėnų norą įsipaišyti į šalies turizmo žemėlapį lygina su Londonu ir Berlynu. „Ten yra daug buvusių gigantomaniškų gamyklų ar sporto centrų, kur dieną rengiami įvairūs pasirodymai, parodos, o vakarais prasideda dūzgės, - pasakoja T.Kertenis. - Tad elektrėniškiai drąsiai vokiečių ar anglų idėjas galėtų kopijuoti“.
Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius Elektrėnus lygino su mini Stokholmu, kur šalia yra ir ledo rūmai, ir baseinas, ir pramogų parkas.
Nykų savaitgalį, kai įkyri sofos ir televizoriaus kombinacija, nesinori lėkti iš Vilniaus ar Kauno kažkur toli. Noras pasivaikščioti ar pafotografuoti įdomias vietas nuveda į Vievio ir Elektrėnų kraštą.
Ties Elektrėnais reikia sukti į dešinę ir išsitraukti fotoaparatų objektyvus - atsiduriame prieš porą metų gražiausiu tituluotu etnografiniame vienos gatvės Grabijolų kaime. Jis lyg užkonservuotas XIX amžiuje. Neries slėnyje įsikūręs kaimas istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1795 m., be to, iki šių laikų liko niekieno nepaliestas ir nesugriautas. Šiuo metu čia yra 25 sodybos.
Visiškai kitokiais kampais galima bandyti įsiamžinti Elektrėnuose. Nors Elektrėnų žiburių jau nebe tiek, kiek buvo kadaise, trys buvusios elektrinės bokštai nugriauti - telikęs vienas, bet fone įsiamžinti - vis dar „kietas riešutas“.
Tokie patys sunkūs uždaviniai - aprėpti Ledo rūmus ir baseiną. Šie ir dabar jau kiek rekonstruotas Vaikų žaidimo parkas - savotiškos gigantomanijos aidas dar iš 1960-1980 m., kai energetikų miestui pramogomis rūpėjo užliūliuoti gyventojus. Baseinas, ledo rūmai ir šiais laikais gyvi. Įvairios sporto treniruotės čia aidi nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro.
Į pavakarę, dar nesutemus, kelias turėtų vingiuoti į lietuvišką Škotiją - o tai kalnai posūkiai ir dar kartą kalnai Pastrėvio seniūnijoje. Neatsitiktinai čia vykdavo ralio varžybos, o pats gamtos peizažas neįprastas mūsų akiai. Nuostabiame Pipiriškių geomorfologiniame draustinyje yra įsikūręs pirmasis profesionalus 18-os duobučių golfo aikštynas Lietuvoje.
Pabaigai - Semeliškės, kur išsaugotas senasis suplanavimas su beveik trikampe aikšte ir XIX a. pabaigos gatvių tinklas. Čia gausu ir maldos namų - stovi medinė Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčia, Švč. Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo koplyčia bei Semeliškių Šv. Medinėje varpinėje yra antras pagal senumą Lietuvoje varpas, nulietas 1442 m. (seniausias varpas, datuojamas nuo 1420 m., yra saugomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje).
Semeliškės
Po trečiojo ledynmečio dabartinę Elektrėnų teritoriją buvo užtvindę ledyno tirpsmo vandenys. Laikui bėgant, vanduo seko, palikdamas molio ir smėlio sąnašas aukštumėlėse ir keletą ežerų daubose.
Nuo XIV a., Elektrėnų vietovės buvo Trakų kunigaikštystės įtakos zonoje, nuo 1413 m. - Trakų vaivadijos, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1918 m.) - iš Trakų apskrities perėjo Kietaviškių valsčiaus, vėliau - Vievio valsčiaus bei Vievio rajono (1950 m. birž. 20 d.) žinion.
1961 metais užtvakoje ėmė kilti vanduo, suliedamas net aštuonis ežerus ir ežerėlius: Anykštą, Puikiną, Jagudį, Jagudėlį, Dumbliuką, Nendrynėlį, Syšvantą ir Šyšvantaitį.
Po vandeniu atsidūrė senosios salos, net garsioji Gandrų kolonija, didžiausia baltųjų keliauninkių tėvonija Europoje. Išryškėjo naujos salos: Didžioji, Baubių, Garnių, Kirų, Miškinė, Žalioji, Kalvotoji…
Po vandeniu atsidūrė Kakliniškių, Perkūnakiemio, Šarkinės, Anykštų, Raistinės, Lekavičių, Mažiklės, Petravičių, Alinkos, Rungos kaimai, iš kurių perkelta virš 140 sodybų. Šių kaimų pavadinimai iškalti vienoje iš skulptūrų Elektrėnų skulptūrų parke.
1961 m. pavasarį pradėta statyti nuolatinė gyvenvietė, miestą projektavo B. Kasparavičienė ir K.
Dokumentinis filmas apie Valstybinės reikšmės elektrinės statybą Elektrėnuose (1972) WEB
tags: #butai #elektrenuose #draugistes #g