Karaliaus Mindaugo prospektas Kaune yra viena iš svarbiausių miesto arterijų, jungiančių senamiestį su naujaisiais rajonais. Šiandien Karaliaus Mindaugo prospektas yra gyvybinga miesto dalis, kurioje verda gyvenimas. Čia įsikūrę įvairūs verslai, prekybos centrai ir paslaugų įmonės.
McDonald's Karaliaus Mindaugo Prospekte
Šiame prospekte įsikūręs McDonald's yra populiari vieta tiek kauniečių, tiek miesto svečių tarpe. McDonald's yra viena iš populiariausių vietų prospekte, pritraukianti daug lankytojų.
Kultūrinis Gyvenimas Kaune
Kauno kamerinis orkestras ir Kauno styginių kvartetas prisideda prie kultūrinio gyvenimo mieste. Baigiamajame koncerte grosiantis Stokholmo saksofonininkų kvartetas pristatys ne tik lietuvių, latvių, bet ir skandinavų muziką.
Eismo spūstis Karaliaus Mindaugo prospekte vidurnaktį
Nekilnojamojo Turto Situacija Kauno Apskrityje
Kaunas. Paprastai žurnalistams nėra teikiama sugrupuota NT statistika - galima tikrinti tik konkrečių sklypų ir pastatų registrus. Tačiau portalas „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi į „Registrų centrą“, prašant pateikti duomenis apie fizinius ir juridinius asmenis, sukaupusius daugiausiai nekilnojamojo turto. Duomenys apie šiuos asmenis buvo pateikti dvejais pjūviais - nurodoma, kiek NT objektų vienetų turi sukaupęs fizinis ar juridinis asmuo ir taip pat, kokia yra šių objektų vidutinė rinkos vertė.
Vidutinės Rinkos Vertės Apskaičiavimas
Vidutinė rinkos vertė buvo apskaičiuota pagal „Registrų centro“ metodologiją. „Registrų centro“ turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus grupės vadovas Martynas Bukelis paaiškino, jog skaičiuojant vidutinę vertę, atsižvelgiama į statinio ir žemės buvimo vietą, įregistruotus kadastro duomenis (naudojimo paskirtį, plotą, statybos metus ir kt.) ir kitus veiksnius.
„Tačiau neatsižvelgiama į NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, NT valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių savybių“, - pabrėžė M. Bukelis.
Anot „Registrų centro“ atstovo, vidutinės rinkos vertės rodikliai neretai pasitelkiami ne tik norint apskaičiuoti NT mokesčių dydžius, bet ir valstybės valdomo turto kainoms nustatyti.
„Vidutinės rinkos vertės yra aktualios ne tik NT mokesčių apskaičiavimui, bet ir gyventojams, pavyzdžiui, įgijus NT paveldėjimo ar dovanojimo atveju privalomi mokėti mokesčiai apskaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis. Vidutinės rinkos vertės taip pat naudojamos valstybės valdomo turto pardavimo ir nuomos kainoms nustatyti; naudojamos sprendžiant socialinės paramos suteikimo klausimus; jų pagrindu nustatomi regionai, kuriuose teikiama finansinė paskata jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą“, - nurodė M. Bukelis.
Būtina pabrėžti, jog „Registrų centro“ paskaičiuota vidutinės rinkos vertė nėra visiškai tiksli - kartais patys turto valdytojai nurodo 2-2,5 karto didesnes turto vertes, nei „Registrų centras“. Pavyzdžiui, AB „Baltic shopping centers“ turimo NT vertę „Registrų centras“ įvertino vidutine 90,7 mln. eurų verte. Tačiau pati bendrovė savo interneto puslapyje skelbia, jog jos valdomo turto vertė siekia 200 mln. eurų.
Taip pat nereikėtų pamiršti, jog kai kurie NT valdantys fiziniai asmenys taip pat valdo ir įmones ar bendroves, kurioms taip pat priklauso nekilnojamas turtas. Tad iš tiesų jų NT sąrašai yra kur kas didesni.
Didžiausi NT Savininkai Kauno Apskrityje
Įstatymai leidžia viešinti tik viešus fizinius asmenis Didžiausią NT vertę Kauno apskrityje sukaupusių fizinių asmenų dvidešimtuke daugiausiai aptiksime įvairius verslininkus ir NT projektų vystytojus.
Pirmąją vietą užėmę fiziniai asmenys yra sukaupę turto, kurį „Registrų centras“ įvertino 9,63 mln. eurų suma. Tačiau dėl Lietuvos įstatymų ypatumų, šių asmenų pavardės negali būti viešinamos.
Jei NT turto valdytojas yra dalyvaujantis politikoje, jo asmens duomenis viešinti galima. Antroje vietoje Kaune - savivaldybės tarybos narys ir mero sūnus Antroje vietoje - mero Visvaldo Matijošaičio sūnus, verslininkas ir Kauno miesto savivaldybės tarybos narys Šarūnas Matijošaitis, bei jo sutuoktinė. Jų asmenškai valdomas NT turtas Kauno apskrityje vertinamas vidutine, 8,34 mln. eurų suma.
Įdomu ir tai, jog nacionaliniu mastu pora atrodo ne ką prasčiau. Didžiausios vertės NT sukaupusio asmens turtas vertinamas 23,6 mln. eurų suma. Š. Matijošaitis bei jo žmona šiame sąraše atsiduria penktoje vietoje - jų NT turto suma vertinama kiek didesne nei 10 mln. eurų suma. Taigi, daugiau kaip 80 proc. turimo NT pora yra sukaupusi Kauno apskrityje.
Pavyzdžiui, keturis žemės sklypus Vičiūnuose Š. Matijošaitis įsigijo tuomet, kai Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo sumažinta Vičiūnų vandenvietės apsauginė zona. Šie sklypai buvo grąžinti savininkams ir netrukus juos įsigijo Kauno tarybos narys ir verslininkas Š.Matijošaitis.
Beje, praėjusių metų rugpjūtį prokuratūra areštavo du Š. Matijošaičio sklypus. Minėtiems sklypams nėra suteikti adresai, jie yra Išlaužo gatvės rekreacinėje teritorijoje prie pat Nemuno. Abu areštuoti sklypai ribojasi su brolio, taip pat miesto tarybos nario Dainiaus Matijošaičio sklypais.
Š. Matijošaičio privačių interesų deklaracijoje nurodoma, jog tarybos narys eina direktoriaus arba generalinio direktoriaus pareigas gausybėje skirtingų įmonių - UAB „Stelauto“, „Rinktinės investicijos“, „Jūros investicijos“, „Gildijos investicijos“, „Laisvės investicijos“, „VICI logistika“, „VG HOLDING“, „Autovici“, „Kauno projektas“ ir kitose.
Juridiniai Asmenys ir NT Kauno Apskrityje
Tarp juridinių asmenų tendencijos aiškios - didžiausios vertės NT Kaune valdo prekybos ir paslaugų centrų, prekybos tinklų valdytojai. Pirmoje vietoje - UAB „Kauno audinių projektas“, įmonės turimą turtą Kauno apskrityje „Registrų centras“ įvertino daugiau kaip 112 mln. eurų suma. Ši įmonė geriausiai žinoma kaip Kauno prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ valdytoja.
Antroje vietoje - AB „Baltic shopping centers“, jos turtas Kauno apskrityje vertinamas 77 mln. eurų suma, o iš viso bendrovei Kaune priklauso 12 NT objektų. Šiai bendrovei priklauso Prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“, prekybos parkas „Banginis“ (Vilniuje), multifunkcinis kvartalas Islandijos pl. 30 (kuriame veikia „McDonald‘s“ restoranas, parduotuvė „Decathlon“) ir administracinis pastatas adresu Islandijos pl. 32B.
Trečioje vietoje - UAB „Lidl Lietuva“ Kauno apskrityje priklausantis NT vertinamas 36,1 mln. eurų suma, įmonei Kauno apskrityje priklauso 60 NT objektų.
Daugiausiai NT Kauno apskrityje valdančių juridinių asmenų sąraše aptiksime ir dar kelias įmones, kurioms vadovauja anksčiau minėtas tarybos narys Šarūnas Matijošaitis. Tarp tokių įmonių - UAB „Magnumo investicijos“ (5 vieta), UAB „Kauno Saulėtekis (8 vieta).
Tarp stambiausių NT savininkų Kauno apskrityje - ir Kauno arkivyskupijos kurija, užėmusi 19 vietą. Daugiau kaip 15,5 mln. eurų turto valdanti arkivyskupija turi daugybę butų skirtingose Kauno vietose. Registrų centro duomenimis, Kauno arkivyskupijos kurijai priklauso 15 butų Vilniaus gatvėje ir 19 butų V. Sladkevičiaus gatvėje - visas daugiabutis namas. Juridiniam asmeniui taip pat priklauso žemės sklypai Šiluvoje (Raseinių rajone) ir butas Palangoje, J. Basanavičiaus gatvėje.
NT Savininkai Lietuvoje
Kauno apskrityje didžiausios vertės turtą valdo UAB „Kauno audinių projektas“, AB „Baltic shopping centers“ ir UAB „Lidl Lietuva“. Visgi jei vertiname visos Lietuvos duomenis, pirmoje vietoje atsiduria UAB „Rivona“. Jos turtą „Registrų centras“ įvertino vidutine 201,1 mln. eurų verte.
Antroje vietoje - įmonė UAB „Baltisches Haus“. Šios įmonės turtas vertinamas 179,9 mln. eurų suma, įmonės vykdoma veikla - nekilnojamo turto nuoma, administravimas. Verta pažymėti, jog ši įmonė valdo nemažai prekybos tinklo „Iki“ patalpų.
Trečioje vietoje liko gerai pažįstamas prekinis ženklas - „Lidl Lietuva“ nekilnojamas turtas vertinamas vidutine 165,3 mln. eurų rinkos verte, kurią sudaro 933 įmonei priklausantys NT objektai.
Vilniaus arkivyskupija yra sukaupusi kur kas daugiau turto nei Kauno - Lietuvos sąraše ji užima 6 vietą. Vilniaus arkivyskupijos valdomas NT turtas vertinamas 117,1 mln. eurų suma.
Lietuvių Ir Latvių Kultūriniai Ryšiai
Tarp mūsų šalių buvo ir pakilimų, ir kritimų, bet kultūriniai ryšiai tarp latvių ir lietuvių glaudūs buvo visada. Esame kaimynai, mus vienija panaši kalba, tradicijos, gyvenimo būdas.
Lietuviams esame artimesni nei estams, kurie kultūrine ir kalbine prasme nėra baltai. Iš slavų gotų etnonimą pasiskolinusios pietinės baltų gentys, bet išlikęs jis tik lietuvių ir latvių kalbose: głdas, guds.
Miesto metaforos gimimas lietuvių ir latvių poezijoje atspindi kultūrinį identitetą. Latvijoje vyko pirmoji Baltoskandijos dainų šventė, kurios idėja gimė prieš keletą metų Baltijos šalių chorvedžiams.
Lietuvių ir latvių prozoje gamtos jausmu gyvenančios žmogaus tipo ieškoma savoje kultūrinėje erdvėje. Šiandienos Europoje vyksta intensyvios diskusijos dėl bendro Europos istorijos įvertinimo. Lietuvių ir latvių prozoje gamtos jausmu gyvenančios žmogaus tipo ieškoma savoje kultūrinėje erdvėje.
Žinoma, svarbu prisiminti ir istorinę atmintį. Skyriuose ne tik apžvelgiama tautinių partizanų veikla, bet ir sovietinis okupacinis režimas bei jo antipartizaniniai veiksmai.
Baltistika buvo suprantama tik kaip kalbotyros sritis, čia daugiausia ir nuveikta. Tačiau yra ir latvių salos Lietuvoje, kurios beveik netyrinėtos. Latvių etnoso istorija Lietuvoje, jo santykis su lietuviškuoju protestantizmu, šio etnoso indėlis į Lietuvos kultūrą - visa tai laukia tyrinėtojų.