Šiame straipsnyje rasite informaciją apie gyvenamąją vietą Laisvės prospekte Vilniuje. Aptarsime infrastruktūrą, transporto prieinamumą ir apžvelgsime atsiliepimus apie naujus butus.
Infrastruktūra ir patogumai
Laisvės prospektas yra patogioje Vilniaus vietoje, todėl gyventojai gali lengvai pasiekti įvairias paslaugas ir patogumus. 2023 m. kovo 1 d. atsidarė „Sodros“ Vilniaus klientų aptarnavimo skyrius, Laisvės pr. 28. Po remonto gyventojų laukia funkcionali klientų aptarnavimo salė, daug dėmesio skirta pastato pritaikymui žmonėms su negalia.
Plečiant dviračių takų tinklą Vilniuje vienoje judriausių sostinės jungčių - T. Narbuto gatvėje nuo Laisvės pr. iki Konstitucijos pr. Važiuojamojoje gatvės dalyje tarp Laisvės pr. ir T. Narbuto stotelės viešajam transportui bus skirta A juosta, techninius šaligatvius pakeis želdiniai - mažiausiai 75 medžiai ir 8000 krūmų.
Transporto prieinamumas
Laisvės prospektas yra svarbi Vilniaus transporto arterija, užtikrinanti patogų susisiekimą su kitais miesto rajonais. Viešojo transporto stotelės yra lengvai pasiekiamos, todėl gyventojai gali naudotis autobusais ir troleibusais. Be to, prospektas yra patogus automobilių savininkams, tačiau kartais eismas gali būti intensyvus.
Viešojo transporto stotelės
- Pal. Jurgio Matulaičio bažnyčia st. 334/0
- T. Narbuto stotelė
Atsiliepimai apie naujus butus
Atsiliepimai apie naujus butus Laisvės prospekte dažnai pabrėžia patogią vietą, gerą susisiekimą ir modernią infrastruktūrą. Tačiau kai kurie gyventojai atkreipia dėmesį į galimą triukšmą ir eismo spūstis. Svarbu atsižvelgti į individualius poreikius ir prioritetus renkantis būstą šioje vietovėje.
Vienas iš naujų projektų yra "Laisvės 78B" - tai modernus daugiabučių kompleksas tarp Justiniškių ir Šeškinės rajonų, kuriame bus įrengti 1-3 kambarių butai. Kiekvienam iš jų planuojamas erdvus balkonas, namo kieme bus pastatyta vaikų žaidimų aikštelė, daugiabutis turės sandėliukus.
Nekilnojamojo turto ekspertai apie Vilniaus plėtrą
Ekspertai sutaria: mūsų sostinė ir toliau augs. Tik kur ir kaip: į plotį, aukštį ar... į tankį ir vidų? Žurnalas „Investuok“ aiškinasi, kurios Vilniaus vietos bus daug labiau vertinamos po penkerių ar dešimties metų nei šiandien. Tai, kad Vilnius ir kaina, ir plėtojamais nekilnojamojo turto projektais gerokai lenkia kitus šalies miestus, neturėtų stebinti, nes Lietuvos sostinė - labai perspektyvus miestas.
„Tai miestas magnetas, - žurnalui „Investuok“ teigia Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis. - Jis didėja dėl to, kad yra traukos centras, kuris nusiurbia visą Lietuvą - visus kitus miestus; bet didėja ir todėl, kad čia save atranda daugybė žmonių iš kitų Europos miestų, kuriasi tarptautinės kompanijos. Be to, tai vienintelis augantis miestas regione. Talinas mažėja, Ryga gerokai mažėja, o Vilnius didėja. Dėl to, kad miestas nuolat atsinaujina, jam reikia vis daugiau naujų biurų ir būstų, ir tai gerai, kitaip miestas pradeda senti, darosi neįdomus, iš jo išsikelia jauni žmonės. O Vilnius - gyvas, dinamiškas, patrauklus“, - sako jis.
Kita vertus, priduria pašnekovas, nors Lietuvos sostinėje didėja ir vienam žmogui tenkantis gyvenamasis plotas, iki Vakarų Europos miestų mums dar toli - kad vilniečiams būsto sektoriuje tektų tiek pat ploto, kiek yra šiuose miestuose, Vilnius turėtų išaugti dar maždaug trečdaliu nesikeičiant gyventojų skaičiui.
Pasak maždaug prieš dešimtmetį Vilniaus bendrojo plano kūrimui vadovavusio architekto urbanisto, miestas gali plėstis pagal kelis scenarijus. „Vienas iš jų - amerikietiškasis. Būtų miesto centras, o toliau vienaukščių kvartalų rajonai, bet mes neturėtume efektyvaus viešojo transporto, daug važiuotume nuosavais automobiliais, reikėtų plačių gatvių, didelių automobilių aikštelių ir daug benzino, kuris pas mus ne toks pigus kaip Amerikoje. Bet tai būtų ne europietiškas miestas. Europietiškame mieste jaunoji karta nori gyventi mieste“, - žurnale „Investuok“ tikina M. Pakalnis.
Anot Vilniaus vyriausiojo architekto, miestą sudaro trys dalys: centras, kuriame gyvena turtingesni žmonės, čia turintys prabangų būstą, sovietinių mikrorajonų žiedo, kuriame gyvena diduma vidurinės klasės atstovų, ir visa tai supančio naujų statybų, individualių namų žiedo.
Kita vertus, pačiame mieste, net patraukliausiose jo dalyse, yra daug tuščių ar menkaverčiais pastatais apstatytų erdvių, kurias būtina išnaudoti. Potencialas didžiulis: rengiant miesto bendrąjį planą priskaičiuota apie 500 ha apleistų, užmirštų buvusių gamyklų, sandėlių teritorijų ir laukymių, iš kurių apie 120 ha - centrinėje ir jai artimoje miesto dalyje. Tiesa, jų po truputį mažėja, nes verslas jau atranda tinkamus plotus.
Statybos tokiose vietose tikrai nesumažins kitiems gyventojams komforto, o šios teritorijos plėtotojams patrauklesnės negu miesto plėtra į išorę, nes čia jau nutiestos komunikacijos. Gyvenamieji rajonai, ypač arčiau centro, jau dabar tankėja ir tankės toliau, nes tai perspektyvus sprendimas, tikina A. Šapoka: „Dabar Lietuvos sostinės gyventojų tankumas yra vienas mažiausių, palyginti su kitais moderniais Vakarų Europos miestais: turime pakankamai daug laisvų urbanizuotų plotų, kuriuose galima gyvenamoji statyba nemažinant žaliųjų zonų“.
Pasak jo, palyginus Vieną, kurioje gyvena 1,5 mln. žmonių, ir tokį pat plotą užimantį Vilnių, kuriame yra apie 0,5 mln. gyventojų, matyti, kad Austrijos sostinėje žemė išnaudojama gerokai efektyviau. „Negalima pasakyti, kad Vienoje trūksta parkų ar pastatai labai dideli, todėl akivaizdu, kad mes turime pakankamai didelį potencialą pačiame mieste“, - žurnale „Investuok“ tikina Miesto plėtros departamento direktorius.
Patraukliausi rajonai nesikeičia. Būsto rinkoje ir po penkerių ar dešimties metų bus patrauklūs ir perspektyvūs tie rajonai ir miesto dalys, kurios jau dabar auga ir kurios turės plėtros potencialą - laisvų ar užstatytų sklypų, rekonstrukcijai tinkamų statinių, tvirtina pašnekovai. „Tai Užupis abiejose Vilnios pusėse, Antakalnis, Žvėrynas, artimesnė centrui Naujamiesčio dalis, kiti arčiau centro esantys rajonai“, - įžvalgomis žurnale „Investuok“ dalinasi A. Šapoka. Anot jo, nors senamiestyje nėra daug laisvų plotų arba investuoti į juos neapsimoka komercine prasme, čia gausu senų pastatų, kuriuos drąsiai galima plėtoti, todėl senamiestis investuotojams bus patrauklus ir ateityje.
M. Pakalnio manymu, į plotį sostinė ir toliau plėsis šiaurės vakarų kryptimi. Niekur nedings ir daugiacentrė miesto struktūra, kurios plėtrą jis sieja su viešuoju transportu - greitojo maršruto autobusais ir pagrindinėmis miesto funkcinėmis ašimis. Architektas tikisi, kad patrauklumą išsaugos centrinė miesto dalis, Pilaitės ir Ukmergės kryptys, o atnaujinant vidines miesto erdves atgis Savanorių prospektas.
Pasak M. Pakalnio, tradiciškai silpnesnė miesto plėtros kryptis išliks į pietus ir į rytus, nors pasiekti centrą iš ten galima per 10 minučių. Kita vertus, daug priklausys nuo Vilniaus oro uosto plėtros - jei atėjęs koncesininkas aktyviai imsis jį atnaujinti, teritorijos aplink oro uostą taip pat gali tapti patrauklios, pavyzdžiui, aptarnavimo centrams, kuriems patogu būti netoli oro uosto.
Pašnekovai sutaria, kad mieste reikia įvairaus tipo būsto: ir prabangių bei ekonominės klasės butų, ir individualių namų, kurių poreikis Vilniuje didėja, todėl plėtra į išorę vis tiek vyks.
Tačiau M. Pakalnis prisipažįsta galvojantis, kaip suvaldyti plėtrą į plotį. Jis sako suprantantis, kad dalis jaunų žmonių nori turėti savo kiemą, o individualų namą priemiestyje pasistatyti kai kada pigiau negu butą mieste, ypač jei yra tėv...
Avarijos Laisvės prospekte
Deja, Laisvės prospekte kartais įvyksta eismo įvykių. Pavyzdžiui, vieną sekmadienio rytą automobilis Vilniuje partrenkė neblaivų pėsčiąjį. Vilniaus apskrities policijos duomenimis, nelaimė Laisvės prospekte įvyko 7.25 val., kai automobilis „Kia“, vairuojamas 1962 metais gimusio vyro, partrenkė neleistinoje vietoje į važiuojamąją dalį įbėgusį neblaivų (1,75 prom.) 1992 metais gimusį pėsčiąjį.
Taip pat, dėl BMW avarijos naktį teko uždaryti Laisvės pr. Naktį Vilniuje girtų jaunuolių BMW rėžėsi į stulpą ir pavojingai pakibo ant troleibusų laidų. Dėl šios avarijos naktį policijai teko uždaryti dalį Laisvės prospekto. Sekmadienį apie 1 val. nakties Lazdynų gyventojus pažadino į sprogimą panašus garsas. Į stulpą ties įvažiavimu į Architektų gatvę rėžėsi BMW. Stulpas lūžo ir užvirto ant troleibusų kontaktinio tinklo. Anot liudininkų, BMW pradėjo rūkti, viduje buvo du vaikinai. Kažkas išpurškė gesintuvą.
Vilniuje, Laisvės prospekte, ketvirtadienio vakarą taksi automobilis „Mercedes-Benz“ partrenkė pėsčiąjį, skubėjusį per kelią, degant draudžiamam šviesoforo signalui. Pėsčiasis, deja, neišgyveno.
Pėsčiųjų perėjos
Pirmadienį Vilniuje naikinamos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos Šeimyniškių gatvėje ir Laisvės prospekte. Dar nepasibaigus metams, jose jau žuvo daugiau pėsčiųjų negu praėjusiais metais.
Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad lapkričio 10-12 dienomis Vilniuje bus naikinamos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos - Šeimyniškių gatvėje (ties pastatu Nr. 40) ir Laisvės prospekte (ties Viršuliškių g. 77).
Naujas policijos komisariatas
Vilniuje atidarytas naujas šeštojo policijos komisariato pastatas. Naujose patalpose geresnės sąlygos įrengtos ir pareigūnams, ir besikreipiantiems. Iš Šeškinės gatvės į Laisvės prospektą persikėlusiame Vilniaus miesto 6-ąjame policijos komisariate įrengtos modernios ginklų saugyklos, apklausų kabinetai, atskirtos interesantų ir darbo su sulaikytaisiais zonos.
Apibendrinant galima teigti, kad Laisvės prospektas yra patraukli vieta gyventi Vilniuje, turinti gerą infrastruktūrą, transporto prieinamumą ir perspektyvią plėtrą. Tačiau renkantis būstą šioje vietovėje svarbu atsižvelgti į galimus trūkumus, tokius kaip triukšmas ir eismo spūstys.
