Pasvalio rajonas, įsikūręs šiaurės Lietuvoje, ribojasi su Biržų, Pakruojo, Panevėžio rajonais ir Latvijos Respublika. Rajono plotas siekia 1289 km², o tai sudaro 2% Lietuvos teritorijos. Gyventojų tankumas 2021 m. duomenimis - 18 žm./km². Rajone yra du miestai - Pasvalys ir Joniškėlis, 7 miesteliai, 363 kaimai ir 35 viensėdžiai.
Pasvalio rajono žemėlapis
Pasvalio Rajono Istorija
Pasvalio rajono savivaldybės pirmtakas - Pasvalio rajonas - sudarytas 1950 m. iš 24 panaikintų Pasvalio apskrities ir 9 Biržų apskrities apylinkių. Rajono plotas tada buvo 672 km². 1950-1953 m. rajonas priklausė Šiaulių sričiai. 1959 m. prie Pasvalio rajono prijungtas Joniškėlis, 10 panaikinto Joniškėlio rajono ir 1 panaikinto Linkuvos rajono apylinkė.
Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Pasvalio apskrities 24 apylinkių ir Biržų apskrities 9 apylinkių. Tada rajono plotas buvo 672 km². 1950-1953 m. rajonas priklausė Šiaulių sričiai. 1959 m. jam perduota panaikinto Joniškėlio r. 10 apylinkių ir pats Joniškėlis, taip pat Linkuvos r. 1 apylinkė. 1957, 1961, 1966 ir 1980 m. šiek tiek pakeistos ribos. 1962 m. rajono plotas buvo 1291 km², nuo 1976 m. - 1289 km².
Pasvalio rajonas buvo suskirstytas į 14 apylinkių. Jose įkurti kolūkiai ir tarybiniai ūkiai - iš viso 42 administraciniai vienetai. Dar veikė Pasvalio vaismedžių medelynas, Pasvalio veislininkystės stotis, Joniškėlyje - Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto eksperimentinis ūkis, Joniškėlio tarybinis ūkis-technikumas.
2000 m. vietoj Pasvalio rajono įsteigta Pasvalio rajono savivaldybė. 2009 m. rugpjūčio 26 d. savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtos 35 seniūnaitijos.
Pasvalio Rajono Seniūnijos
1995 m. įkurta Pasvalio rajono savivaldybė. Tai administracinis-teritorinis vienetas šiaurės Lietuvoje, prie sienos su Latvija. Administracinis centras - Pasvalys. Įsteigta 11 seniūnijų, 35 seniūnaitijos. Seniūnijos: Daujėnų, Joniškėlio apylinkių, Joniškėlio miesto, Krinčino, Namišių, Pasvalio apylinkių, Pasvalio miesto, Pumpėnų, Pušaloto, Saločių ir Vaškų seniūnija.
Savivaldybės atstovaujamoji valdžia - Pasvalio rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia - Pasvalio rajono savivaldybės administracija. Rajono meras - Gintautas Gegužinskas (1990-2000, 2003-iki dabar).
Savivaldybė yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su šiomis užsienio šalių savivaldybėmis: Liubaro (Ukraina), Bauskės (Latvija), Čokhatauri (Sakartvelas), Obernkircheno (Vokietija), Žorų (Lenkija), Liévino (Prancūzija), Drangedalo komuna (Norvegijos Karalystė), Giotenės komuna (Švedijos Karalystė).
Gamta Ir Geografija
Pasvalio rajono savivaldybės šiaurę užima Žiemgalos žemumos pietinė dalis, pietus - Mūšos‑Nemunėlio žemuma. Sausio vidutinė temperatūra -5,4 °C, liepos 17,5 °C. Per savivaldybę teka Mūša ir jos intakai: Mažupė, Lėvuo, Pyvesa, Tatula. Yra Šilo ežeras, 4 tvenkiniai: Pajiešmenių, Pasvalio, Smilgių, Švobiškio. Miškai užima 16,6 % savivaldybės teritorijos; didžiausi miškai - Jakūbonių, Moliūnų, Žaliosios girios dalis, Lepšynės, Girelės. Vyrauja lapuočių miškai. Yra Biržų regioninio parko dalis, Lepšynės botaninis, Pyvesos hidrografinis, Pamūšių kraštovaizdžio draustiniai.
Ekonomika
Maisto (daugiausia pieno; bendrovės Pieno žvaigždės įmonė) pramonė, bioetanolio gamyba (Kurana), rapsų perdirbimas ir aliejaus spaudimas (Pasvalio agrochemija).
Per Pasvalio rajono savivaldybės teritoriją eina Via Baltica automobilių magistralė, Šiaulių-Pasvalio, Pasvalio-Joniškio, Pasvalio-Biržų plentai.
Švietimas, Kultūra Ir Religija
Rajone veikia 4 gimnazijos, progimnazija, 2 pagrindinės mokyklos, 3 lopšeliai‑darželiai, 7 vaiko dienos centrai, muzikos, sporto, sjaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras, pedagoginė psichologinė tarnyba. Taip pat yra ligoninė, pirminės asmens sveikatos priežiūros centras, visuomenės sveikatos biuras, ambulatorijos, bendrosios praktikos gydytojo kabinetai, medicinos punktai, paslaugų ir užimtumo centras pagyvenusiems ir neįgaliesiems, sutrikusio intelekto žmonių užimtumo centras Viltis, vaikų globos namai (Grūžiai).
Religinė bendruomenė: 13 katalikų bažnyčių, evangelikų reformatų bažnyčia, stačiatikių cerkvė.
Kultūros įstaigos: Pasvalio kultūros centras ir 22 jo skyriai, 33 bibliotekos. Pasvalio krašto muziejus, jo padaliniai - E. ir L. Matuzevičių memorialinis (Krinčinas), Girnų muziejai. Pasvalio turizmo informacijos centras.
Saločių Seniūnija
Saločių miestelis yra Pasvalio rajono savivaldybės Saločių seniūnijos centras ir vienas iš šiaurinių Lietuvos vartų pasienyje su Latvijos Respublika, todėl neišvengiami salotiečių ryšiai su Bauske, Ryga. Seniūnijos teritorija užima 16037,10 ha plotą, ribojasi su Krinčino, Namišių, Pasvalio apylinkių ir Vaškų seniūnijomis. 2021-12-31 duomenimis, Seniūnijoje gyvena 2284 gyventojai, jos teritorijoje išsidėstęs 51 kaimas.
Seniūnijoje veikia:
- Saločių Šv. Juozapo bažnyčia
- Pasvalio rajono Saločių Antano Poškos pagrindinė mokykla
- Dagių, Saločių, Raubonių, Žadeikonių ir Žilpamūšio daugiafunkciai centrai
- Pasvalio kultūros centro Saločių, Raubonių ir Žilpamūšio filialai
- Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Dagių, Saločių, Raubonių, Žadeikonių ir Žilpamūšio filialai
- Pasvalio PASC Saločių ambulatorija, Dagių ir Žilpamūšio medicinos punktai
- Raubonių bendrosios praktikos gydytojo kabinetas
- Pasvalio rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Saločių komanda
Seniūnijoje dirba 20 darbuotojų, užima 16.75 etato. Gražus ir didingas Saločių miestelis, įsikūręs abipus Mūšos upės krantų, kurį jungia S. Dariaus ir S. Girėno tiltas. 2014 m. birželio 14-15 d. Saločių miestelis šventė 500 metų jubiliejų. J. E. Panevėžio vyskupas L. Virbalas aukojo Šv. Mišias Saločių Šv. Juozapo bažnyčioje.
Saločiečiai nuoširdūs ir paprasti, tvarkingi ir išdidūs, darbštūs ir linksmi. Šiandien Saločių miestelyje rasime talentingų žmonių, kūrėjų, tikrų savo krašto patriotų ir puoselėtojų. Jie gyvena, dirba, kuria savo ir miestelio gerovę.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė 2012 m. liepos 18 d. dekretu patvirtino Saločių herbą. Saločių herbas - tai mėlyname lauke trimituojanti auksinė sparnuota pergalės deivė, kairėje rankoje laikanti auksinį vainiką. Saločių herbo etaloną sukūrė dailininkas Juozas Galkus. Jį Lietuvos heraldikos komisija aprobavo 2012 m.
Kalbininkų teigimu, miestelio pavadinimo kilmė yra apeliatyvinė, t. y. kilo nuo lietuviško bendrinio žodžio sala. Senovėje vietovė vadinta Pamūšiu.
Saločių miestelis pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1514 m., kai Barbora Pečkaitė, pagerbdama savo mirusio brolio atminimą, įsteigė parapiją, kuriai užrašė pusę Saločių dvaro žemės ir miško. Karų su švedais metu Saločių vietovė buvo svarbus punktas, kadangi čia buvo dislokuota nemaža lietuvių ir rusų kariuomenė. Švedus šiame karo etape lydėjo sėkmė, nes laimėję Saločių kautynėse, švedai galėjo viešpatauti Šiaurės Lietuvos ir Kuršo teritorijose. Saločiuose vyko ir kitos karinės operacijos. 1794 m. vietovė tapo vienu iš sukilėlių pasipriešinimo rusams punktu. 1919 m., Lietuvą puolant bolševikams ir bermontininkams, Saločiai ne kartą buvo užimti, tačiau ir ne kartą buvo išvaduoti vietinių gyventojų. Pokario metai Saločiuose paženklinti rezistencinėmis kovomis, aktyvia lietuvių partizanų veikla.
1928 m. Svarstant galimus Saločių herbo motyvus, bendruomenės nariai labai pageidavo savo herbe matyti tarpukariu Saločių miestelyje pastatytą gelžbetoninį tiltą, pavadintą Dariaus ir Girėno vardu. Vis dėlto Lietuvos heraldikos komisija pasiūlė bendruomenei atsigręžti į savo turtingą, svarbiomis kovomis paženklintą istoriją ir pasirinkti simbolį, susijusį su ja. Savo siūlymą Komisijos nariai argumentavo ir tuo, kad tokių tiltų Lietuvoje yra ne vienas, o, be to, pramoniniai simboliai, tiltai, su kosmosu susiję dalykai, naudoti sovietmečio heraldikoje, dabar yra pakeisti, nes labiau norima herbuose atspindėti dvasinius dalykus. Tokiu būdu herbas gražiai įsilietų į visos Europos miestų heraldiką. Po ilgų diskusijų stengtasi rasti kompromisą, t. y. herbe pavaizduoti pergalės deivę Nikę ir simbolinį tiltą, kuris būtų tik tilto idėja, tačiau neatkartotų realių gelžbetoninių konstrukcijų. Vis dėlto Saločių miestelio atstovams nepritarus simbolinio tilto idėjai, Lietuvos heraldikos komisija pasiūlė vietoje tilto pavaizduoti sidabrinę banguotą juostelę, simbolizuojančią pro Saločius tekančią Mūšos upę.
Graikų mitologijoje Nikė yra Palanto ir Stiksės dukra, Dzeuso palydovė. Ji simbolizuoja Saločių miestelio turtingą kovų už laisvę istoriją.
Pušaloto Seniūnija
Pušaloto seniūnija yra Pasvalio rajone. Seniūnijos teritorija užima 14187,5 ha plotą, ribojasi su Pumpėnų ir Joniškėlio seniūnijomis, Pakruojo ir Panevėžio rajonais. Seniūnijoje gyvena 1460 gyventojų, jos teritorijoje išsidėstę 39 kaimai. Didesnės gyvenvietės - Pušaloto mstl., Mikoliškio k. ir Deglėnų k.
Seniūnijoje veikia:
- Pumpėnų gimnazijos darželio Mikoliškio skyrius
- Pušaloto ambulatorija
- Deglėnų ir Mikoliškio medicinos punktai
- Pasvalio kultūros centro Mikoliškio ir Pušaloto skyriai
- Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos Pušaloto, Mikoliškio ir Deglėnų padaliniai
Pušaloto seniūnijos teritorijoje įsikūrusios Pušaloto, Mikoliškio ir Deglėnų bendruomenės.
Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia yra Pasvalio rajone, Pušaloto miestelyje, Dičiunų g. 2, 6 km į vakarus nuo Pumpėnų. Medinė. Pastatyta 1853 m. Liaudies architektūros formų. Bažnyčia liaudies architektūros formų, lotyniško kryžiaus plano (31,5x11,5 m), su trisiene apside, bokšteliu. Yra 3 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame stovi mūrinė varpinė. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr.
Rašytiniuose šaltiniuose Pušaloto gyvenvietės vardas minimas nuo XVII a. pradžios. Šalies valdovo Vladislovo Vazos nurodymu, 1639 m. buvo pastatyta Pušaloto bažnyčia. 1644 m. miestelis gavo savaitinio turgaus privilegiją. 1863 m. prie Pušaloto vyko smarkios kunigo Antano Mackevičiaus vadovaujamų sukilėlių kautynės su caro kariuomene. Pušaloto apylinkių knygnešiai pasiaukojamai platino lietuvišką spaudą. Kurį laiką Pušalote kunigavo garsus tautosakininkas, etnografas Antanas Juška. Jis surinko ir užrašė apie 7 tūkstančius liaudies dainų, aprašė pušalotiečių ir kitų vietovių gyventojų vestuvių papročius. Tarpukariu Pušalotas buvo valsčiaus, tarybiniais metais - apylinkės, dabar - seniūnijos centras.
Pušaloto vietovės pavadinimas kildinamas nuo pušies, nes apylinkės garsėja savo brandžiais pušynais. Legenda pasakoja, kad kartą karštą vasaros dieną pamiškėje mergina pjautuvu kirtusi rugius. Staiga iššokusi gyvatė apsivijo ranką. Ši legenda tapo Pušaloto herbo sukūrimo dingstimi. Herbo etaloną sukūrė garsus dailininkas Juozas Galkus. Žaliame lauke, atskirtame nuo sidabrinės skydo papėdės pušų šakelių juosta, auksinė Švč.
Pasvalio Herbas Ir Vėliava
Pasvalio herbe vaizduojama raudoname lauke juoda jaučio galva su auksine grandine šnervėse ir tokios pat spalvos apynių virkščia, apsivyniojusia apie jaučio ragus. Jaučio galva simbolizuoja Pasvalį kaip svarbų žemdirbystės centrą, o apyniai - senas šio krašto aludarystės tradicijas. Pasvalio herbą sukūrė dailininkas Petras Repšys - respublikinė heraldikos komisija jį aprobavo 1970 m., šiek tiek pataisytą - 1997 m.
Pasvalio rajono savivaldybės vėliava - raudonas audeklas, jo centre - herbas.
Pasvalio herbas
Gyventojų Skaičius Seniūnijose
Ši lentelė pateikia duomenis apie gyventojų skaičių Pasvalio rajono seniūnijose:
| Seniūnija | Gyventojų skaičius (2021-12-31) |
|---|---|
| Saločių | 2284 |
| Pušaloto | 1460 |