Loftai, įrengti buvusiuose fabrikuose, pastaruoju metu tampa vis populiaresni. Ši tendencija atkeliavo iš Vakarų, kur apleistos pramoninės patalpos buvo paverstos stilingais ir funkcionaliais būstais. Lietuvoje taip pat galima rasti įdomių loftų pavyzdžių, kurie išsiskiria savo originalumu ir pritaikymu šiuolaikiniam gyvenimui.
Modernus lofto interjeras Vilniuje. Šaltinis: aruodas.lt
Loftų atsiradimo istorija
Loftus išpopuliarino menininkai. Pirmieji loftai pradėjo kurtis Niujorke po Pirmojo pasaulinio karo. Menininkai įrenginėjo kūrybines dirbtuves apleistuose cechuose, sandėliuose pramoniniuose rajonuose, kurie ištuštėjo dėl pabrangusios žemės ir industrinės veiklos iškėlimo iš miesto centro. Po kelių dešimtmečių tapo madinga gyventi loftuose, juose pradėjo kurtis ne tik menininkai, bet ir bohemišką gyvenimo būdą mėgstantys žmonės.
Europoje loftų vystymasis turėjo specifinių bruožų. Didžiojoje Britanijoje šiuos būstus išpopuliarino garsūs aktoriai, apsigyvenę buvusiame šokolado fabrike Londone. Paryžiuje menininkai taip pat įsirenginėjo kūrybines dirbtuves gamybinėse patalpose, tačiau jose negyveno.
«Labas rytas» „Jaukių namų" autoriai kviečia apžiūrėti jaunos šeimos modernius namus
Loftai Lietuvoje
Lietuvoje loftuose apsigyvena ne tik jaunimas, bet ir meniškos prigimties žmonės, mėgstantys bohemą. Vilniuje arčiausiai centro daugiausia loftų įrengta Naujamiestyje. Buvusios gamyklos, sovietmečiu statyti administraciniai pastatai netoli miesto centro pradėjo dominti netradicinio būsto ieškančius žmones.
Loftas Kauno gatvėje, Vilniuje. Šaltinis: aruodas.lt
Loftų interjero ypatumai
Loftams būdinga vientisa erdvė, patalpos atskiriamos naudojant pertvaras, laiptus, apšvietimą ir baldus. Kuriant interjerą paprastai išsaugomos industrinių patalpų savybės - grubus tinkas, betonas, ventiliacijos vamzdžiai, ketiniai radiatoriai, lubų sijos. Renkantis baldus derinamas modernus ir senovinis stiliai. Sienos dekoruojamos ryškiais elementais - grafičiais, plakatais, reklaminiais stendais, kelio ženklais ir kitais gatvės stiliaus elementais. Ypatingas dėmesys skiriamas apšvietimui, išskirtinių formų šviestuvams.
Patrauklus ir įdomus loftų išplanavimas - įrengiamas antras aukštas, kur dažniausiai yra miegamasis.
Loftas Kalvarijų gatvėje, Vilniuje. Šaltinis: aruodas.lt
Interjero pavyzdys: loftas Kopenhagoje
Mūsų žurnalo bičiuliai iš Danijos - žinomos interjero objektų ir aksesuarų bendrovės „Vipp“ vyriausiasis dizaineris Mortenas Bo Jensenas, kartu su drauge, grafikos dizainere Kristina May Olsen, ir jųdviejų penkiametėmis dvynukėmis Merle and Anine - neseniai persikėlė į naują būstą Kopenhagoje, buvusiame sename pieštukų fabrike.
Erdvus, daugiau nei 100 m² ploto, amerikietiško tipo loftas įrengtas senoje, iš pagrindų atnaujintoje buvusioje „Viking“ pieštukų gamykloje, esančioje industriniame Kopenhagos uosto rajone Islands Brygge. Šiandien šį rajoną renkasi vis daugiau naujakurių: daugelį žavi senųjų pramonės šakų - tradicinių medžio dailidžių, senos dviračių gamyklos ir kitų dirbtuvių, taip pat įvairių galerijų - kaimynystė. Mortenas šią vietą pasirinko ne atsitiktinai: netoli jo naujųjų namų įsikūręs bendrovės „Vipp“ biuras, be to, čia pat - ir didysis Kopenhagos kanalas.
Funkcionalumo ir efektyvumo principu dizaineris vadovavosi projektuodamas gyvenamosios erdvės interjerą: visos sienos nudažytos baltos spalvos dažais, o grindims iškloti parinktos unikalios alyvuotos daniškų „Douglas“ eglių medienos lentos, suteikiančios išskirtinį jaukumo pojūtį. Pasak projekto autoriaus, toks fonas neapsunkina erdvės, padeda išgryninti formas ir natūraliai, kone intuityviai, kaip įprasta skandinavams, išryškinti estetinius erdvės aspektus.
Vienas tokių elementų - baltose sienose tarsi paveikslai išryškėjantys juodai dažyti įspūdingi seno pastato langai. Juodos ir baltos derinys parinktas kaip pagrindinis šio interjero spalvinis kodas, nuolat pakartojamas visose erdvėse. Šį kontrastingą derinį sušvelnina pilkas atspalvis ir ryškesnių detalių žaismas - spalvingos knygų nugarėlės, stilizuotų paveikslų kompozicija, į nišą sienoje tvarkingai sudėliotų kapotų malkų tekstūra ir gaivi plačialapių augalų žaluma.
Norėdamas išsaugoti įspūdingą vaizdą, nedažnai pasitaikantį lofte, kai natūrali šviesa per didelius langus sklinda iš abiejų patalpos pusių, dizaineriui itin svarbu buvo tinkamai suskirstyti zonas ir apgalvotai parinkti baldus. Nors bendrajame kambaryje numatytos net penkios skirtingos funkcinės zonos (prieškambaris, svetainė, virtuvė, valgomasis ir darbo vieta), Mortenas stengėsi jas išdėlioti taip, kad erdvė atrodytų kuo mažiau apkrauta. Dėl šios priežasties jis rinkosi daugiafunkcius interjero objektus, įmontuojamus baldus, padedančias taupyti vietą ir erdvės neužgožiančias stumdomąsias duris.
Skirtingoms zonoms atskirti naudojamos tik vizualinės priemonės, o išskirtinio dizaino, dėmesį patraukiantys pagrindiniai elementai subtiliai išryškina kiekvienos bendrojo kambario zonos paskirtį. Svarbiausias svetainės akcentas - santūraus dizaino pilko kolorito sofa su rankų darbo staleliu priešais, nuo jos pertvara su gėlių vazonais atskirtas minimalistinis prieškambaris, greta jo įrengtas lakoniškas valgomasis, kuriame dėmesį patraukia didelės lofto erdvės proporcijas atitinkantis stalas su stilingomis danų gamintojo „Normann Copenhagen“ kėdėmis ir išskirtiniais vintažiniais šviestuvais, o greta jo įkomponuota juodo kolorito funkcionali virtuvės zona, suprojektuota bendrovės „Vipp“ dizaino laboratorijoje.
Tolimajame bendrojo kambario gale dizaineris suprojektavo atvirą darbo zoną - iš bendros erdvės ją išskiria atvira lentynų siena, kurioje sudėtos knygos išsklaido vienspalvę monotoniją ir suteikia ypatingo jaukumo. Ant sienos čia pakabintas stilingas Marco Newsono suprojektuotas dviratis „Biomega“ pabrėžia lofto, kaip industrinės miesto gyvenamosios erdvės, stilių.
Kita nuo bendrojo kambario atsišakojusi niša veda į didelį vonios kambarį ir drabužinę - šios patalpos taip pat paslėptos už juodais matiniais dažais nudažytų stumdomųjų durų. Abejose nišos pusėse sukonstruoti juodi plokštuminiai architektūriniai elementai tarsi įrėmina ant galinės nedidelio koridoriaus sienos įkomponuotą meno objektą, sukurtą iš dviejų šimtų pieštukų „Viking“, pagamintų šiame pastate buvusioje gamykloje . Taip šeimininkai interjere tarsi įprasmino istorinę namo praeitį.
Itin lakoniškas šeimininkų miegamasis atskleidžia Morteno ir jo gyvenimo draugės Kristinos filosofiją, kad daiktai reikalingi tik tam, kad būtų naudojami. Penkiamečių Morteno ir Kristinos dvynukių kambarys spalviškai ir stilistiškai įsilieja į viso lofto interjerą. Pagrindiniu akcentu nedidelėje lakoniško dizaino erdvėje tapo išskirtiniai, juodai nudažyti seni pastato langai, išryškinantys industrinio stiliaus bruožus. Projekto autoriui čia pavyko sukurti kartu ir žaismingą, linksmą, mergaitišką atmosferą.
Juridiniai ir finansiniai aspektai
M. Mikočiūnas perspėja, kad pastaruoju metu tampa labai jautrus loftų gyvenamosios paskirties klausimas. Jeigu lofto paskirtis yra kūrybinės dirbtuvės ar administracinės patalpos, sunkiau gauti banko paskolą. Vėliau gali kilti problemų norint būstą parduoti. Dėl šių priežasčių kai kurių loftų pritaikymas gyvenamosioms erdvėms vyksta lėčiau. Jų plėtrą stabdo ne tokių patalpų trūkumas, bet juridinės ir finansavimo problemos.
A.Dautartas atkreipia dėmesį ir į tai, kad įrengti loftą kainuoja brangiau bei butą. Vis dėlto, šios problemos nesumažina loftų gerbėjų.
Patarimai renkantis loftą
M. Mikočiūnas pabrėžia, kad renkantis loftą pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, kokios patalpos ten buvo anksčiau, kokia vykdyta veikla. Vienaip reikėtų vertinti, jei loftas įrengtas buvusiose administracinėse patalpose ar sandėliuose, kitaip - jei gamybinėse patalpose. Jeigu vyko pramoninė gamyba, reikėtų patikrinti, ar nėra sveikatai pavojingos taršos. Svarbu ir komunikacijos, ar yra galimybė buto savininkui sudaryti sutartis su paslaugų teikėjais.
Rekomenduojama rinktis loftą, kurio paskirtis yra gyvenamoji. Tokį būstą bus lengviau parduoti, mažesni ir mokesčiai.
Loftų kainos
Šiuo metu Aruodas.lt galima rasti įvairių loftų pasiūlymų. Kainos priklauso nuo vietos, ploto, įrengimo kokybės ir kitų faktorių.
| Miestas | Kvadratūra (kv. m) | Kaina (Eur) |
|---|---|---|
| Vilnius (Širvintos) | Nuo 16 iki 58 | Nuo 12900 iki 34900 |