Vilniaus senųjų žydų kapinių Šnipiškėse vieta, remiantis teritorijos tyrinėjimais, buvo nustatyta dar 2008 m. ir apima visą aplink Sporto rūmų pastatą esančią teritoriją. Tai buvo pirmosios žydų kapinės Vilniuje, kurios istoriniuose dokumentuose nurodoma, kad įkurtos dar 1487 m., pirmasis jas minintis išlikęs dokumentas datuojamas 1592 m. XIX a. pradžioje kapinės jau buvo užpildytos, todėl 1831 m. buvo įkurtos naujos kapinės Užupyje.
1955 m. panaikinus kapines, buvo pradėta naikinti jų antžeminė dalis. Aštuntame dešimtmetyje statant Sporto rūmus buvo sunaikinta nemažai pačių kapų, taip pat panaikintos bet kokios paviršinės kapinių ribos, o pačių kapinių buvimo faktas nutylėtas. Viešai apie čia esančias kapines vėl prabilta po 1996 m.
Sporto Rūmų Statyba ir Kontroversijos
Atsimenate žydų kapinių konfliktą, neseniai vėl atsidūrusį žiniasklaidos akivaizdoje? Jame yra tiesos - Vilniaus koncertų ir sporto rūmai iš tiesų buvo pradėti statyti buvusių žydų kapinių vietoje, 1965-tais metais. Tiesa, jau XX a. pradžioje tų kapinių beveik nebuvo išlikę - tik keli paminklai ir nedidelis miškelis/parkelis išgyveno dar caro laikais čia pradėtus statyti gynybinius įtvirtinimus, skirtus modernizuoti ir sustiprinti Vilniaus tvirtovę.
Ir čia, po karo dar labiau nukentėjusioje, tiksliau - galutinai sugriautoje teritorijoje, pokariu ir buvo pradėtos didžiulio sovietinio sporto komplekso statybos. Pirmiausiai, laukuose už žydų kapinių, buvusių kareivinių teritorijoje, išdygo dabar seniausiu Lietuvoje laikomas Žalgirio stadionas, tada vadintas "Spartako" sporto draugijos vardu. Šie rūmai buvo pastatyti Žalgirio stadiono ašyje, pagrindinį fasadą atgrežiant į upę ir į miesto centrą.
Šių rūmų architektūra buvo įtakota XX a. šeštame ir septintame dešimtmetyje išpopuliarėjusios moderniosios architektūros bruožų - lengvas ir dinamiškas siluetas, įtaigios sunkių ir lengvų detalių kombinacijos. Architektai, projektuojantys pastato struktūrą, paruošė įdomų ir ambicingą projektą - vantinę salės perdangos konstrukciją - vienintelę tokio pobūdžio konstrukciją Lietuvoje. Šio lenkto stogo pamatas - įtempti plieniniai trosai, laikantys betoną, įtempti per visą sporto rūmų plotį. Tokia konstrukcija dėl savo lengvumo ir lankstumo leido išgauti neįprastas ir įdomias formas, nors ir reikalavo specialios priežiūros.
Už nuopelnus architektūroje netrukus po atidarymo, 1973 metais, rūmų achitektų komanda buvo apdovanota LTSR valstybine premija. 1975 metais kompleksas buvo užbaigtas. Šio pastato statyba užpildė ir užbaigė sporto kompleksų visumą dešiniąjame Neries krante. Jų pagrindinės salės struktūra leido operatyviai keisti salės konfigūraciją, priklausomai nuo renginio ir nuo žiūrovų skaičiaus. Krepšinio varžybas čia galėjo stebėti 4520 žiūrovai, boksą - 5400.
Atsižvelgiant į fasado dinamiškumą buvo parinktas ir sporto rūmų vidaus interjeras. Vakariniame vestibiulio sparne buvo įrengta kavinė-baras, vėlyvajam modernizmui būdingų plastinių formų, dekoruota rudu dermatinu ir veidrodžiais. Iki 1990 m. sporto rūmai buvo viena reikšmingiausių salių krepšinio turnyrams, koncertams, spektakliams ir kitiems renginiams. Sąjūdžio metu rūmuose vyko daug Lietuvai reikšmingų renginių: 1988 m. čia įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, 1991 m. visuomenė atsisveikino su žuvusiais prie Vilniaus televizijos bokšto. Vėliau pastatas buvo naudojamas kaip laikina prekybos salė. Paskutinis rimtas renginys - 2003 m.
Rūmų smukimas prasidėjo 2004 metais, juos įsigijus Ūkio banko investicinei grupei (ŪBIG). Netrukus Ūkio banko investicinė grupė parengė detalų teritorijos rekonstrukcijos planą, tikėdamasi gauti nemažą paramą iš Europos sąjungos, tačiau nesėkmingai. Pastato būklė vis blogėjo, tol, kol 2009, surūdijus stogo konstrukcijoms, jį buvo uždrausta eksploatuoti. Pagal tuometinius skaičiavimus vien stogui renovuoti reikėjo virš 100 mln. litų, o tiek lėšų pastato tvarkymui ŪBIG skirti negalėjo.
2013 metais Sporto rūmai vėl spėjo sužibėti, greičiausiai paskutinį kartą. Nors tuo metu jau nebeveikė šildymas, kanalizacija, priešgaisrinės ir kitos sistemos, lapkričio mėnesį rūmuose buvo surengtas VCO ROCK muzikos renginys. Žmonės turėjo puikią progą apžiūrėti pastatą, prisiminti čia vykusius reikšmingus sporto ir meno renginius. Deja, tada mums nepavyko ja pasinaudoti.
Apšiuręs sporto rūmų fasadas - groteskiškai įsipaišęs tarp modernių ir prabangių namų Vilniaus centre. Dėl likimo ironijos jį iš visur supa metalas ir plienas, turtas ir prabanga. Pakankamai prisižiūrėjus griūvančios aplinkos traukiame į sporto rūmų vidų. Pradėkime nuo pagrindinės ir įdomiausios dalies - foje ir pagrindinės salės.
Pačiame salės viršuje - daugiau apleistų patalpų. Labai netikėtas radinys - neišardytas ir šiaip, beveik sveikas, apšvietimo valdymo pultas. Iš viršuje esančių patalpų galima pažvelgti į apačioje esančią milžinišką salę.
Sporto rūmų rūsiai - atskira tema. Kadaise čia stovėjo gremėzdiški oro filtrai, patalpų šildymo sistemos, priešgaisrinės pompos ir kiti svarbūs įrenginiai. Dabar mus pasitinka tuštuma, visi įrengimai - išmontuoti, metalas - išpjautas, ir spėju, ne be pastato savininkų žinios. Ventiliacijos šachta palieka įspūdį savo dydžiu. Taip, mes galime prieiti prie to grybuko, matyto vienoje iš nuotraukų, prie rampos.
Dabar, kai jau pabuvome viduje, būtų visai logiška perkelti nuotraukas iš seno straipsnio, skirto sporto rūmų stogui, čia, kad viską būtų galima surasti vienoje vietoje. Nežinantiems arba nesusimąsčiusiems - nuo sporto rūmų stogo atsiveria puikus vaizdas į Vilniaus centrą ir Karaliaus Mindaugo apartamentus.
Tai tiek šiam kartui, kviečiu dalintis įspūdžiais komentaruose. Man vieta paliko labai gerą įspūdį, buvo verta visų įdėtų pastangų.
Archeologiniai Tyrimai ir Naujos Statybos
Liepos 23 d. R.Augustinavičiaus teigimu, kol kas nėra aišku, kada bus atnaujinti kasinėjimai. Kasinėjimus atliko Lietuvos archeologai, prižiūrimi Žydų kapinių Europoje išsaugojimo komiteto deleguotų rabinų bei Izraelio geofizikų, prieš mėnesį baigusių žvalgyti teritoriją savo prietaisais. Tyrimai nutrūko suradus pirmuosius kaulų fragmentus, nes, BNS žiniomis, tyrimus prižiūrintys žydų atstovams neįtiko archeologinių tyrimų metodika - judėjų religija neleidžia liestis prie palaidoto žydo palaikų.
Specialistai nekomentuoja, ar rastieji palaikai yra žydų - esą tai dar reikia ištirti, nes, viena vertus, palaikai aptikti ne „anatominėje padėtyje“ ir ne tame gylyje, kuriame paprastai laidojami žmonės. Tyrimai turėtų atskleisti, ar prabangūs apartamentai Neries krantinėje pastatyti ant buvusių žydų kapinių. Žydų kapinės, kurių ribas dabar bandoma nustatyti, Vilniaus centre veikė nuo XVI amžiaus.
Minėtas pastatas šiuo metu jau baigiamas išparduoti - oficialiame jį parduodančios nekilnojamojo turto bendrovės internetiniame puslapyje skalbiama apie 13 dar parduodamų įvairaus dydžio butų ir per 420 kvadratinių metrų komercinių patalpų.
Vilniuje neliko dar vienos nemokamos automobilių stovėjimo aikštelės. Prie Sporto rūmų vakar pradėta ardyti asfalto danga. "Atliekami darbai yra paprasti. Šiuo metu darbininkai šalina asfalto dangą, paskui bus išimti kanalizacijos šuliniai.
Sostinės Konstitucijos prospekte iškilęs naujas verslo centras „Sąvaržėlė“ - vienintelis RSHP (buv. Rogers Stirk Harbour + Partners) projektas Baltijos šalyse. Legendinio britų architekto Richardo Rogerso įkurta architektūros studija garsėja sprendimais, kuriuose konstrukcijos ir inžineriniai elementai atviri, demonstruojami kaip architektūrinės išraiškos dalis.
Kasinėjimų metu p. dviejų jaunuolių kapavietė žydų buvo pripažinta ne sava. Kitoje kapavietėje, esančioje greta sporto rūmų, rasti palaidoti 10 kūdikių.
Gegužę ginčijamą teritoriją apžiūrėję tarptautiniai žydų ekspertai pareiškė, kad statybos beveik neabejotinai iš dalies patenka ant buvusių žydų senkapių. Jie pareikalavo darbus nedelsiant stabdyti ir leisti ištyrinėti teritoriją. Iki galo ištirti, ar statybos Vilniuje prie Karaliaus Mindaugo tilto vyksta buvusių Šnipiškių žydų kapinių teritorijoje priimta rezoliucija balandį ragino Seimo Užsienio reikalų komitetas.
DELFI primena, kad buvusio „Žalgirio“ baseino vietoje statybas užsakiusi bendrovė, pasitelkusi kai kurių archeologų tyrinėjimus, tikina, kad žydų kapinės buvo keliasdešimt metrų į šoną nuo dabartinių statybų, tačiau su tuo nesutinka Istorijos institutas.
„Jei tos žydų kapinės ir buvo, tai jos buvo uždarytos seniai ir caro valdžios išpirktos. Civiliniu sandoriu patys žydai jas pardavė laisva valia, tai čia jau politika.
„Pasitvirtinus žydų bendruomenės spėjimams, teritorija galėtų būti laikoma anksčiau vykdytų laidojimų vieta, tačiau ji neatitinka Lietuvos teisės aktuose pateikiamo neveikiančių kapinių apibrėžimo: joje nėra išlikusių kapaviečių, t.y. „Žinoma, mokslininkų išvadų pagrindu gali būti nustatomi nauji teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai.
„Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl neteisėtos statybos griovimo, vadovautųsi protingumo kriterijais. Akivaizdu, kad pastatų griovimas atimant iš pirkėjų jų teisėtai ir sąžiningai įgytą nuosavybę (nors ir paliekant jiems galimybę nuostolių atlyginimo reikalauti iš vystytojo, projektuotojų ir valdininkų) nebūtų adekvatus viešajam interesui apsaugoti reljefą bei palaikus, kurie (gali būti - BNS) pripažinti Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių vietos vertingosiomis savybėmis.
„Jei būtų keliamas koks nors šio pastato neteisėtumo klausimas, tai atsigręžtų bumerangu į visus mokesčių mokėtojus, nes vystytojai ir patalpų savininkai turėtų pilną teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš valstybė.
Tiksli Vilniaus senųjų žydų kapinių Šnipiškėse vieta, remiantis teritorijos tyrinėjimais, buvo nustatyta dar 2008 m. ir apima visą aplink Sporto rūmų pastatą esančią teritoriją.