„Kaip mokėti komunalinius mokesčius nuomojant butą?“ - tai dažnas klausimas, kuris iškyla kiekvienam savininkui. Dažnai atrodo, jog neužtenka ir aukštojo mokslo baigti, jog tinkamai apmokėti komunalinius mokesčius Vilniuje (bent 3-5 tiekėjams). Ypač žinant, jog jie taip dažnai keičiasi: tarifai, mokėjimo būdai, sąskaitų atidalinimai ir „pasimetimai“, elektros tiekėjo pasirinkimai ir pan. Žodžiu, tikras košmaras!
Ruginienė išdavė? | Remyga išnešė įkalčius? Čia ne čekiukai, čia - rimčiau | KONSILIUMAS TIESIOGIAI
Kaip mokėti komunalinius mokesčius nuomojant butą?
Svarbu pasirinkti tinkamą būdą, kuris atitiktų tiek savininko, tiek nuomininko poreikius. Aptarkime kelis populiariausius variantus:
1. Nuomininkas tiesiogiai apmoka sąskaitas
Naudojant šį būdą svarbu žinoti, jog Nuomininkas kiekvieną mėnesį 20-25 d. Kam tinka? Tai universalus būdas tinkantis visiems, įskaitant ir užsieniečius (jiems daug paprasčiau tiesiog padaryti pavedimą savininkui). Be to tai saugiausias būdas, nes nuolat sekami skaitiklių rodmenys ir mokėjimai.
2. Apmokėjimas per www.vienasaskaita.lt
Naudojant šį būdą svarbu žinoti, jog reikia teisingai suvesti mokėtojų kodus www.vienasaskaita.lt ir laiku apmokėti (iki kiekvieno mėnesio 25-27 d.), nes to nepadarius susimaišys įmokos ir matytis permokos/nepriemokos. Kam tinka? Tinka nuomojant butą arba namą, ypač pasiteisina nuomojant 1 ir daugiau NT objektų, nes www.vienasaskaita.lt paskyroje galima „susidėti“ visus turimus objektus ir pakviesti kiekvieną nuomininką atskirai mokėti. Tinka taip pat net ir nuomojant užsieniečiams, nes www.vienasaskaita.lt puslapyje yra anglų ir rusų kalbų vertimas. Nors rekomenduojama patikrinti ar tikrai supranta ir apmoka (kartais pasitaiko nesusipratimų). Šis būdas netinkamas, jei yra paslaugų tiekėjų, kurie nėra oficialūs (pvz. kaimynų susitarimai bendram vandens gręžinio naudojimui ar pan.) ir negyvenamosios paskirties patalpų nuomai (pvz. loftai, komercinės patalpos ir kt.). Savininkas visada gali patikrinti mokėjimus ir apmokėjus sąskaitą gaunama žinutė, jog apmokėta, tad nebūtina kiekvieną kartą prižiūrėti mokėjimus.
3. Fiksuotas komunalinių mokesčių mokestis
Šį būdą dažniausiai renkasi savininkai, kurie neturi laiko (ir noro) kiekvieną mėnesį skaičiuoti komunalinius mokesčius ir apmoka komunalinius mokesčius savarankiškai, neapkraunant nuomininkų. Gali pasirodyti, jog taikant fiksuotą mokestį nuomininkams paliekamos galimybės neribotai naudotis komunalinėmis paslaugomis (pvz. vandeniu, elektra), tačiau siekiant nuo to apsisaugoti siūloma numatyti sutartyje apie reikšmingus komunalinių paslaugų mokesčių mokėjimų viršijimus (pvz. Kam tinka? Šis būdas labai patinka nuomojantiems daugiau nei 1 butą, nes sutaupoma laiko kiekvieną mėnesį skaičiuojant komunalinius mokesčius. Dažniausiai tinkama visiems nuomininkams, įskaitant ir užsieniečius. Tačiau pasitaiko nuomininkų, kurie mėgsta planuoti išlaidas ir nori labiau žinoti kiek kiekvieną mėnesį „sunaudojo komunalinių paslaugų“ (tokių atvejų nedaug).
Papildomas komentaras: Nuomojant komercines patalpas ar gyvenamuosius objektus juridiniams asmenims (arba užsienio ambasadoms) yra normalu tiesiog perrašyti komunalinių paslaugų sutartis nuomininkų vardu.
Kad ir kokį būdą pasirinksite periodiškai rekomenduojama patikrinti ir pasidomėti apie komunalinių mokesčių mokėjimus, tarifus papildomus mokesčius. Nes dažnai Vilniuje pasitaiko naujovių komunalinių mokesčių mokėjimo srityje.
Ką daryti, jei butas paveldimas arba perkamas su skolomis?
Ne visuomet reikia pergyventi dėl skolų, o labiausiai kai jos ne jūsų. Tačiau yra atvejai susiję su nekilnojamuoju turtu, kuomet reikia žinoti apie įsiskolinimus.
Jei paveldite turtą
Klausimas kaip sužinoti ar butas turi skolų dažniausiai kyla tiems, kurie netikėtai paveldi nekilnojamąjį turtą. Kartais žmogus net nesitiki gauti palikimo, tačiau gyvenime nutinka visko. Tokiais atvejais būtina patikrinti, ar paveldimas butas neturi skolų (ir ne tik butas, bet ir velionis). Jei yra skolų, reikia įvertinti, ar jos mažesnės nei turto vertė. Mano rekomendacija - paveldėjimą priimti pagal antstolio apyrašą. Tuomet aiškiai matysite, kokios yra visos skolos, ir galėsite priimti saugiausią sprendimą.
Jei planuojate įsigyti, tačiau norite pasitikrinti
Pirkėjams dažnai kyla baimė - ar įsigydami butą jie neperims skolų? Nuraminsiu jus: pirkdami nekilnojamąjį turtą, skolų už komunalinius ar administravimo mokesčius neperimate. Jos lieka buvusiems savininkams. Tačiau renovacijos įmokos - jau visai kas kita. Tai nėra skola, o įsipareigojimas, kuris pereina kartu su būstu, jei jis nepadengiamas iki sandorio. Todėl prieš pirkimą visada verta pasitikrinti, ar namas nėra renovuotas, ir kokios yra dar laukiančios išlaidos. Šioje vietoje patyręs NT brokeris padės aiškiai suprasti rizikas ir viską tinkamai įvertinti.
Šildymo sezono pradžia Vilniuje
Butus su skolomis perka norintys įsigyti pigiau
Nors iš pirmo žvilgsnio butai su areštu - skolomis atrodo rizikingi, jie vis tiek sulaukia pirkėjų. Dažniausiai tokius butus įsigyja tie, kurie nori sutaupyti ir gauti turtą už mažesnę kainą. Tuomet scenarijai būna du - vieni pasilieka turtą sau, kiti jį sutvarko ir perparduoda už didesnę kainą. Tai yra investicinis modelis, kuris gali atnešti nemažą grąžą. Tačiau norint tokį sandorį įgyvendinti sėkmingai, labai pravartu turėti šalia profesionalų, kuris žino, kaip vyksta areštuoto turto pardavimai.
Kaip perkami areštuoti butai?
Areštuoto turto pardavimas paprastai vyksta be paskolos. Tokius butus perka pirkėjai, turintys nuosavą kapitalą. Kodėl? Todėl, kad procesas yra kiek sudėtingesnis, o bankai į šiuos atvejus žiūri atsargiau. Pardavėjams paprasčiau ir greičiau sudaryti sandorį su pirkėjais, turinčiais neskolintų pinigų. Todėl, jei ketinate dalyvauti varžytinėse ar domitės tokiu turtu, būkite pasiruošę kapitalą turėti iš anksto.
Kur ir kaip parduodami butai su skolomis?
Butus su skolomis galima rasti tiek įprastuose skelbimų portaluose, tiek specialiose sistemose. Skelbimai internete dažnai atrodo taip pat, kaip ir bet kuris kitas pasiūlymas, tik kaina gali būti patrauklesnė. Be to, tokį turtą pardavinėja miesto savivaldybės, Turto bankas, taip pat vykdomos antstolių ir turto administratorių elektroninės varžytinės. Jose pateikiama visa būtina informacija apie parduodamą nekilnojamąjį turtą. Visgi ne visi pirkėjai žino, kaip elgtis tokiose situacijose, todėl čia ypač vertinga patyrusio specialisto pagalba.
Galvojate pirkti ar parduoti turtą su skolomis, pasitarkite su specialistu
Norint priimti tinkamą sprendimą, verta pasikalbėti su žmogumi, kuris kasdien dirba šioje srityje. Patarimas iš profesionalo gali sutaupyti daug laiko, pinigų ir nervų. Konsultacija paprastai kainuoja kelis šimtus eurų, bet jos nauda gali būti daug didesnė. Pavyzdžiui, patyręs NT brokeris padės iš karto suprasti, ar verta imtis konkretaus sandorio, ar geriau jo atsisakyti. Tad jei galvojate apie buto su areštu ar skolomis pirkimą, pasitarkite prieš žengdami pirmą žingsnį.
Ką daryti, jei nuomininkas paliko skolas?
Mano buto nuomininkas skolingas ne tik už nuomą, bet ir komunalines paslaugas. Palikęs dideles skolas jis dingo. Kur turėčiau kreiptis - ar į teismą, ar tiesiai į antstolius?
Visų pirma pabandykite raštu kreiptis į buvusį nuomininką su prašymu sumokėti susidariusį įsiskolinimą už nuomą, komunalinius mokesčius bei padengti kitus nuostolius susijusius su jo gyvenimo Jūsų bute metu padaryta žala, jei tokia buvo padaryta. Nuomininko bendradarbiavimo atveju siūlyčiau sudaryti rašytinę taikos sutartį, kurioje aptartumėte visas mokėtinas sumas bei mokėjimų tvarką. Po šios sutarties sudarymo, kreipkitės į apylinkės teismą, kad teismas šią sutartį patvirtintų. Šiuo atveju žyminis mokestis nemokamas.
Jeigu geruoju su nuomininku nepavyksta susitarti, tuomet vienintelis būdas atgauti skolą yra kreipimasis į teismą, nes tam, kad antstolis galėtų vykdyti priverstinį išieškojimą iš nuomininko turto yra būtinas teismo sprendimas. Šiuo atveju reikėtų sumokėti žyminį mokestį. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo, raštu turėtumėte kreiptis į apylinkės teismą, kad pastarasis išduotų vykdomąjį raštą.
Tuo atveju, jei Jūsų finansinė padėtis yra bloga, Jūs galite bandyti pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, prašydama suteikti nemokamą antrinę teisinę pagalbą, tačiau tam, kad ji būtų Jums teikiama, Jūs turėtumėte atitikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytus kriterijus.
Dažniausiai užduodami klausimai
Nusipirkau butą ir paaiškėja, kad yra įsiskolinimai, kas turi mokėti? Buvęs savininkas ar naujasis?
Siekiant išvengti tokių nemalonių situacijų, būsto pirkėjui patariame dar prieš įvykstant pirkimo - pardavimo sandoriui iš esamo savininko pareikalauti pažymos apie atsiskaitymą už šilumos energiją ir karštą vandenį. Tokia pažyma yra nemokama ir lengvai gaunama susisiekus su AB Vilniaus šilumos tinklais el. Įsigyjant būstą rekomenduojame su pardavėju pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą, kuriame fiksuojama perdavimo data bei skaitiklių rodmenys. Tokiu būdu ir buvęs, ir dabartinis savininkai atsiskaitydami už mūsų suteiktas paslaugas išvengs nesklandumų. Nepateikus šio dokumento mokesčius už suvartotą karštą vandenį ir šilumą naujam savininkui skaičiuojame nuo Nekilnojamojo turto (NT) įsigijimo datos. Jei iki naujos nuosavybės įregistravimo datos yra neapmokėtas įsiskolinimas, pareiga apmokėti skolą lieka senajam savininkui.
Norime paraginti visus, įsigijusius naują būstą, apie tai informuoti paslaugų teikėją, kad sąskaitos už suteiktas paslaugas būtų priskiriamos korektiškai.
Prieš pasirašant buto pirkimo sutartį su ankstesniu jo savininku reikia pasirašyti vadinamąjį suderinimo aktą, kuriame būtų užfiksuoti elektros, dujų skaitiklių rodmenys buto pirkimo/pardavimo metu. Tokiu atveju elektros arba dujų tiekimo sutartį sudarantis naujasis savininkas už elektrą arba dujas turėtų mokėti tik nuo to rodmens, kuris fiksuotas suderinimo akte. Esant įsiskolinimams, juos, iki fiksuotų rodmenų, privalo padengti senasis būsto savininkas. Svarbu pažymėti, kad pardavėjas ir pirkėjas gali susitarti ir dėl kitokių pirkimo/pardavimo sąlygų. Tuo atveju, jeigu sudarydamas elektros ar dujų tiekimo sutartį naujasis savininkas neturi rodmenų suderinimo akto, už neatliktus mokėjimus už elektrą ar dujas atsakingas yra jis.
Kas atsakingas už skolą, priklauso nuo skolos susidarymo laikotarpio. Jei skola susidarė laikotarpiu, kai butas priklausė buvusiam savininkui, jis ir turi atsiskaityti už paslaugų įsiskolinimą. Sudarant sutartį naujasis būsto savininkas gauna „Vilniaus vandenų“ jam suteiktą unikalų kliento kodą ir buvusio savininko įsiskolinimai nėra siejami su naujuoju objekto savininku.
Labai svarbu, kad sandorio dalyviai sudarytų apskaitos prietaisų (skaitiklių) rodmenų suderinimo aktą (pasirašytą būsto pardavėjo (buvusio savininko) ir pirkėjo), nes jame esančia informacija, t.y. apskaitos prietaisų rodmenimis, bendrovė „Vilniaus vandenys“ remsis nuo kokių geriamojo vandens skaitiklio rodmenų su nauju savininku turėtų sudaryti sutartį ir iki kokių rodmenų turi atsiskaityti buvęs savininkas.
Ar dėl komunalinių mokesčių skolų gali būti atimtas butas?
Butas nėra užstatytas ar pirktas imant paskolą. Jeigu asmuo yra įsiskolinęs už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ar kitokias paslaugas ir jo atžvilgiu yra priimtas teismo sprendimas, skolininko butas ar gyvenamasis namas gali būti areštuojamas, o esant įstatyme nustatytoms sąlygoms į jį gali būti nukreipiamas išieškojimas.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 664 straipsnio nuostatomis, galima teigti, kad bet koks fizinio asmens įsiskolinimas pirmiausia išieškomas iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų, iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto arba iš žemės ūkio paskirties žemės, jei pagrindinis jo verslas yra žemės ūkis. Jei šiais būdais išieškoti skolos nepavyksta, tik tada išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko gyvenamąjį būstą.
Svarbu žinoti, kad CPK 663 straipsnyje įtvirtinti tam tikri apribojimai išieškojimui iš fizinio asmens turto. Pirma, pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jei jis pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Antra, CPK 663 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jei išieškoma suma didesnė nei 2 030 eurų. Trečia, teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi.
Kaip kovoti su skolininkais daugiabučiuose?
Bendrijoje yra keli gyventojai, piktybiškai nemokantys bendrijos mokesčių. Į kalbas skolininkai nesileidžia, o prakalbus apie anstolius pirmininkė atsako, jog suma turi buti keli tūkstančiai - žodžiu, 10 metų ramiai nemokėk, anstoliai nejudins. Negi tai tiesa ir nėra greito sprendimo (skolininkai jauni, dirbantys)?
Prievolė visiems savininkams propocinagi mokėti bendrijos teisėtai priskaitomus mokesčius yra įtvirtinta ir Civiliniame kodekse, ir Bendrijų įstatyme, o už tinkamą bendrijos veiklos organizavimą (taip pat ir už įmokų priskaitymą ir surinkimą) asakingas bendrijos pirmininkas.
Ar gali būti taikomi delspinigiai daugiabučio namo gyventojams, kurie nesumoka laiku mokesčių ir skolos tęsiasi nuo mėnesio iki pusės metų? Jei taikomi, tai kokio dydžio jie yra?
Dėl delspinigių taikymo sprendimą turėtų patvirtinti bendrijos nariai, dažnai ir įstatuose tai būna numatyta, Bet delspinigių gan sudėtinga apskaita, be to, delspinigių dydis turėtų kaip nors pagrįstas, negalėtų būti neproporcingai, neprotingai didelis, taigi bus labai mažas... Siūlytume su skolininkais elgis griežčiau - kreiptis į advokatą, kad parašytų ieškinį teismui, o teismas greitai priima sprendimą ir jeigu sprendimas neginčijamas, gan greitai išduodamas.
Ar skolingi gyventojai, gavę skolos lapelius ar kvietimą į teismą turi teisę gauti iš pirminiko išrašą, kiek už kokį mėnesį yra skolingi, ypač jeigu pirmininkės nurodyta suma neatitinka su jų skolos dydžiu? Mūsų bendrijoje yra skolininkų, kurie atsisako mokėti administravimo įmokas, nes pirmininkė nevykdo savo pareigų, neatsako į gyventojų klausimus, juos ignoruoja, pažeidžia dnsb įstatymo visus punktus.
Pasiaškinti, kiek už ką turite mokėti, kiek sumokėjote, galite bet kada. Skolos lapelis ir teisminis skolos išieškojimas - ne tas pats. Kol dar nėra kreipimosi į teismą, galite situaciją aiškintis su pirmininku, jeigu jau yra teismo sprendimas dėl skolos išieškojimo, savo argumentus, kodėl neturėtumėte mokėti priskaitytos sumos, per nustatytą laiką turėtumėte.
Praktiniai patarimai bendrijoms, susiduriančioms su skolininkais
- Skolų toleruoti nereikėtų. Bendrija priima sprendimą, kada, kaip išieškoti skolas.
- Siūlytume bendrijai kreiptis į teismą (advokatas padėtų parašyti ieškinį) dėl skolos bendrijai. Teismas priims sprendimą, suras, kam ir kur įteikti pranešimą. Teismo sprendimui įsigalėjus antstolis irgi suras asmenį. Įprastai tokia pamoka gerai veikia.
- Jeigu bendrija teisėtai priskaičiuoja mokesčius, o kuris nors buto ar kitos patalpos savininkas nemoka mokesčių ir kaupiasi skola, siūlymas būtų - kreiptis į advokatą, kad surašytų teismui ieškinį dėl to asmens skolos išieškojimo, tai veiksmingiausias būdas. Teismas skolą priteis labai greitai, o tas skolininkas per nurodytą laiką galės pateikti teismui tesinius argumentus, kodėl atsisakė mokėti. Jeigu kils teisminis ginčas, teismas aiškinsis ir priims sprendimą.
tags: #butas #uz #komunalinius #mokescius