Lietuvių kalboje veiksmažodžiai turi skirtingus laikus, kurie nurodo, kada veiksmas vyksta: dabartyje, praeityje ar ateityje. Vienas iš praeities laikų yra būtasis kartinis laikas (būt. k. l.).
Būtasis kartinis laikas vartojamas tada, kai norime nurodyti, kad veiksmas vyko konkrečiu momentu praeityje ir jau yra pasibaigęs.
Būtasis laikas skirstomas į dvi formas: būtąjį kartinį ir būtąjį dažninį.
Būtasis dažninis laikas atsako į klausimą „ką veikdavo?“. Juo apibūdinami veiksmai, kurie praeityje kartojosi arba vyko nuolat.
Apskritai būtasis kartinis laikas dažniausiai reiškia praeityje vykusį vieno karto veiksmą: Tą vakarą mudu ėjome namo.
Būtojo Kartinio Laiko Vartojimo Pavyzdžiai
Būtasis kartinis laikas lietuvių kalboje priešinamas su būtuoju dažniniu laiku, kuris nurodo praeityje vykusį besikartojantį veiksmą. Vis dėlto būtasis kartinis laikas taip pat gali reikšti pakartotą veiksmą, tačiau tokiu atveju turi būti nurodytas tikslus arba apytikslis veiksmų skaičius: Ji tris kartus pabeldė į duris. Praeitą vasarą keletą kartų važiavome prie ežero.
Būtasis dažninis laikas, priešingai, pasižymi neapibrėžtumu, nekonkretumu ir rodo kartotinį tęstinį veiksmą: Ji belsdavo į duris, kol atidarydavo. Anksčiau važiuodavome atostogauti prie jūros.
Būtojo Kartinio Laiko Asmenavimas
Žemiau pateikiamos būtojo kartinio laiko asmenavimo lentelės vienaskaitoje ir daugiskaitoje, naudojant veiksmažodį "dirbti" kaip pavyzdį:
Būtojo Kartinio Laiko Asmenavimas Vienaskaitoje
V. dirbęs, dirbusi
K. dirbusio, dirbusios
N. dirbusiam, dirbusiai
G. dirbusį, dirbusią
Įn. dirbusiu, dirbusia
Vt. dirbusiame, dirbusioje
Š. Ei, dirbusis, dirbusi.
Būtojo Kartinio Laiko Asmenavimas Daugiskaitoje
V. dirbę, dirbusios
K. dirbusių
N. dirbusiems, dirbusioms
G. dirbusius, dirbusias
Įn. dirbusiais, dirbusiomis
Vt. dirbusiuose, dirbusiose
Š. Ei, dirbusieji, dirbusios.
Klaidų Vengimas Rašant Būtąjį Kartinį Laiką
Būtojo kartinio laiko veiksmažodžiuose klaidų gali kilti rašant vienaskaitos II asmens galūnes, kai atsakoma į klausimą „ką veikei?“. Jei III asmens galūnė yra -o, tuomet vienaskaitos II asmenyje rašome galūnę -ai. Jei III asmens galūnė yra -ė, tai II asmenyje rašome galūnę -ei.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į vienaskaitos I asmens veiksmažodžius, atsakančius į klausimą „ką veikiau?“. Kai galūnės pradžioje yra j, rašome -au. Kitais atvejais, kai galūnėje girdime e, rašome -iau.
Nors kartais gali būti sunku pasirinkti tinkamą laiką arba parašyti be klaidų, svarbu atsiminti, į kokius klausimus atsako kiekvienas laikas ir šias svarbiausias rašybos taisykles.
Esamasis laikas nurodo veiksmus, vykstančius dabartyje, ir atsako į klausimą „ką veikia?“. Šis laikas vartojamas apibūdinti veiksmams, kurie vyksta tuo momentu, kai apie juos kalbama, pavyzdžiui: eina, žaidžia, važiuoja.
Rašant esamojo laiko trečiojo asmens veiksmažodžius, atsakančius į klausimą „ką veikia?“, kyla problemų rašant galūnes. Dažnai šių veiksmažodžių pabaigoje girdime e, tačiau jie visada turi baigtis su -a arba -ia. Jei veiksmažodyje galūnė yra po j raidės, ji visada baigiasi -a. Jei po minkštojo priebalsio girdime e, galūnė turi baigtis su -ia.
Būtasis dažninis laikas atsako į klausimą „ką veikdavo?“. Juo apibūdinami veiksmai, kurie praeityje kartojosi arba vyko nuolat. Būtojo dažninio laiko veiksmažodžiai turi priesagą -dav-, kuri, susidūrusi dusliaisiais priebalsiais, pakeičia jų tarimą į skardžiuosius. Rašant tai kelia problemų: pavyzdžiui, šuo „bėkdavo“ ar „bėgdavo“? Norint šio laiko veiksmažodžius parašyti teisingai, juos paprasčiausiai reikia pakeisti kita jo forma, kurioje jis neturi šios priesagos ir skamba aiškiau.
Būsimasis laikas nurodo, kad veiksmas vyks ateityje, ir atsako į klausimą „ką veiks?”. Būsimųjų laikų veiksmažodžiai visada baigiasi priesagomis -s ar -š, pavyzdžiui: miegos, šoks, vaidins, pieš, veš, neš.
Vienas iš sunkumų, kylančių rašant šiuos veiksmažodžius, yra tai, kad priebalsiai supanašėja. Pavyzdžiui, kyla klausimas - medis „augs“ ar „auks“? Norint suprasti, kuri priebalsė turi būti rašoma, reikia žodį pakeisti kita jo forma, kurioje jis skamba aiškiau.
Jei norime iš veiksmažodžio bendraties padaryti būsimąjį laiką, gali kilti abejonių, kada balsės sutrumpėja, o kada lieka ilgos. Pavyzdžiui, lietus „lis“ ar „lys“? Jei veiksmažodžio bendratis sudaryta iš dviejų skiemenų, ir prieš priesagą -ti yra balsės y arba ū, tai būsimojo laiko III asmens veiksmažodžiuose šios balsės sutrumpėja. Pavyzdžiui: būti - bus, kliūti - klius, lyti - lis, gyti - gis.
Jei veiksmažodžio bendratis sudaryta iš dviejų skiemenų, ir tarp priesagos -ti bei balsių y arba ū yra priebalsė, tai būsimojo laiko III asmens veiksmažodžiuose šios balsės lieka tokios pačios ir nesutrumpėja. Kai prieš bendraties priesagą -ti yra priesaga -y, tai būsimojo laiko III asmens veiksmažodžiuose balsė y nesutrumpėja.