Daugiabučių gyventojai už jų būstams tiekiamą šilumą, karštą vandenį bei sistemų priežiūros paslaugas atsiskaito kiekvieną mėnesį pagal pateiktus mokėjimų už šilumą pranešimus. Gavęs pranešimą vartotojas turi sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
Sąskaitos dydis ar mokėjimas už daugiabučio buto šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio. Šilumos kilovatvalandės kaina yra nustatyta ir taikoma vienoda visiems vieno šilumos tiekėjo vartotojams.
Šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Turto nuomos mokesčiai ir kitos sąnaudos, nesusijusios su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veikla, negali būti įtraukiamos į šilumos ar karšto vandens kainas.
CITYVEX ekonomiško šildymo sistema daugiabučiams
Šilumos paskirstymas ir mokesčiai
Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą pagal kiekvieno daugiabučio namo šilumos įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis. Visas šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis yra išdalijamas apmokėti vartotojams pagal pastatui taikomo šilumos paskirstymo metodo nuostatas.
Ne šildymo sezono metu daugiabučiuose namuose, namo šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis paskirstomas karštam vandeniui ruošti ir cirkuliacijai. Name suvartotas šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti suskaičiuojamas pagal šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklio rodmenis.
Šildymo sezono metu daugiabučiuose namuose, namo šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis paskirstomas karštam vandeniui ruošti, karšto vandens cirkuliacijai ir pastato šildymui. Kiekviename daugiabučiame name suvartotą šilumą matuoja namo šilumos punkte įrengtas šilumos apskaitos prietaisas. Namo butų ir kitų patalpų savininkams paskirstomas tik šiuo prietaisu išmatuotas šilumos kiekis.
Vadovaujantis nauja šilumos paskirstymo metodo Nr.4 redakcija, name suvartotas šilumos kiekis karšto vandens ruošimui suskaičiuojamas pagal šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklio rodmenis. Šildymo sezono metu kiekvienam daugiabučiam namui šilumos kiekis karšto vandens cirkuliacijai („gyvatukui“) nustatomas suskaičiuojant ne mažiau trijų iš eilės ne šildymo sezono (pvz.: vasaros) mėnesių vidutinę šilumos galią cirkuliacijai (kW). Ši šilumos galia karšto vandens cirkuliacijai konkrečiam namui bus taikoma viso ateinančio šildymo sezono metu.
Pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 3 dalį karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį nustato savivaldybės taryba, vadovaudamasi Atsiskaitomųjų karšto vandens paskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodika, patvirtinta 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. Metodikos 7 punkte yra pateikta atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo sąvoka.
Metodikos 12 punkte veiklos planas apibrėžiamas kaip apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiančio subjekto parengtas dokumentas, kuriame nurodyti per subjekto pasirinktą ir su savivaldybės institucija suderintą laikotarpį planuojami atlikti apskaitos prietaisų aptarnavimo darbai, plėtra, šio plano įgyvendinimui reikalingos lėšos ir finansavimo šaltiniai.
Apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis, taikomas eurais per mėnesį, nustatomas metines skaitiklių priežiūros sąnaudas dalinant iš 12 mėnesių, todėl yra mokamas vartotojų kas mėnesį net jei vartotojai išvykę, o karšto vandens apskaitos prietaisai nenaudojami. Karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis yra pastovus ir nepriklauso nuo suvartoto karšto vandens kiekio.
Pažymėtina, jog pagal fizikos dėsnius esant temperatūrų skirtumui patalpose šiluma juda ten, kur oro temperatūra yra žemesnė. Vadinasi, jei buto savininkas bute palaikys nustatytą minimalią 18 °C ar žemesnę temperatūrą, šilumos kiekis iš gretimų butų ar patalpų, kuriuose temperatūra bus aukštesnė nei jo palaikoma temperatūra, judės į jo butą ir temperatūra bute taip pat bus aukštesnė.
Atsižvelgiant į tai, ir siekiant, kad šilumos vartotojai nesišildydami arba šildydamiesi minimaliai tuo nepiktnaudžiautų, buvo įvesta tolygaus šildymo sąlyga, užtikrinanti, kad šilumos vartotojas, visai nešildęs savo buto, ar šildęs jį minimaliai, apmokėtų už šilumos kiekį, kuris pateko į jo butą iš gretimų butų ar patalpų, t.y. tolygaus šildymo sąlyga leidžia įvertinti šilumos kiekį, kurį gyventojas, pats nesišildydamas, arba šildydamasis minimaliai, suvartojo gretimų butų ir (ar) patalpų sąskaita.
Mokestis už šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti nustatomas pagal šilumos paskirstymo metodą vartotojui apmokėti priskirtą šilumos kiekį padauginus iš šilumos kainos. Vadovaujantis Komisijos rekomenduojamais šilumos paskirstymo metodais, šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti šildymo ir nešildymo sezono metu nustatomas skirtingai.
Šilumos priskyrimo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti teisiniai pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme. Taigi daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme - kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) - turi būti apmokėta kaip namo savininkų.
Daugiabučio namo bendrasavininkai privalo mokėti už bendrųjų patalpų šildymą, net ir tuo atveju, jei laiptinėse yra atjungti radiatoriai, taip yra, todėl, kad šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu.
Veiksniai, įtakojantys šilumos suvartojimą
Daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo trijų faktorių: namo būklės, temperatūrinio šilumos tiekimo režimo ir oro temperatūros. Net ir esant tai pačiai lauko temperatūrai, daugiabučio namo šilumos suvartojimas gali kisti dėl likusių dviejų faktorių (galbūt per metus kai kuriuose butuose buvo prijungti papildomi radiatoriai ir taip išbalansuota vidaus šildymo sistema, dėl ko vienuose butuose buvo šalčiau, bet siekiant užtikrinti visiems higienos normas atitinkantį šildymą, į namą paduota daugiau šilumos ir pan.).
Vartotojai dažnai skundžiasi, kad esant vienodai šilumos kainai, vienodam gyvenamųjų patalpų plotui ir vienodai lauko oro temperatūrai, vienas vartotojas sumoka daugiau negu kitas. Šilumos suvartojimas labai priklauso nuo namo kvadratūros, skirtingo namo aukštingumo bei daugiabučio namo būklės, t.y. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos 2010 m. duomenimis, šiuo metu efektyviu šilumos energijos vartojimu (kai šiluma suvartojama „nešildant oro“) pasižymi tik 4,6 proc. visų Lietuvos daugiabučių namų. Patenkinamai šiluma vartojama 17,3 proc. šalies daugiabučių. Didžioji dalis - 55,7 proc. šalies daugiabučių namų yra pasenę ir pasižymi prasta šilumos energijos izoliacija.
Visgi ne tik namo renovacija yra vartotojų turima galimybė sumažinti neefektyvų šilumos vartojimą. Turbūt esate pastebėję, kad skirtingais metais tą patį mėnesį Jūsų name suvartojamas skirtingas šilumos kiekis. Specialistai, norėdami išsiaiškinti, kiek reikia šilumos vienu ar kitu laikotarpiu, naudoja dienolaipsnius - jais nustatomas santykinis šilumos poreikis pasirinkto laikotarpio metu.
Pavyzdžiui, norime sužinoti kiek dienolaipsnių turėjo 2010 ir 2011 metų sausio mėnesiai. Iš klimatologinių duomenų žinome, kad vidutinė ataskaitinė tų mėnesių temperatūra 2010 metų sausį buvo -11,0°C; o 2011 metų sausį -3,2°C.
Iš šių dienolaipsnių santykio (899,0 : 657,2 = 1,37) skaičiuojame, kad 2010 m. sausio mėnesį toms pačioms patalpoms šildyti reikėjo apytikriai 1,37 karto daugiau šilumos, lyginant su 2011 m.
Dienolaipsnių grafikas
Kompensacijos už šildymą
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. Eil. Šildymo sezono metu kompensacija už būsto šildymą teikiama, kai išlaidos už būsto šildymą viršija 10 procentų pajamų skirtumo. Bute registruotam ir gyvenančiam vienam asmeniui, pajamų skirtumo dydis apskaičiuojamas iš vieno asmens gaunamų per mėnesį pajamų atėmus 3 kartus didesnes valstybės remiamas pajamas.
Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą formą kompensacijos apskaičiavime už būstui šildyti tiekiamą šilumą dalyvauja būsto bendras naudingas plotas ir faktinis šilumos kiekis tenkantis naudingojo būsto ploto kvadratiniam metrui šildyti. Esant viršytam bent vienam iš šių dydžių, kompensacija apskaičiuojama nuo išlaidų paskaičiuotų už normatyvinius dydžius atėmus 10 procentų pajamų skirtumo dydį.
Normatyvinis (maksimalus) šilumos kiekis naudingojo būsto ploto vienam kv. metrui šildyti nustatomas vadovaujantis 2018-10-16 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimu Nr.
Asmenų prašymai kompensuoti būsto šildymo išlaidas, išlaidas karštam vandeniui priimami Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriuje. Išankstinė registracija telefonu (8 389) 61629 arba atvykus į Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrių.
Kaip deklaruoti karšto vandens skaitiklių rodmenis?
Karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis pagal sutartį reikia deklaruoti kiekvieną mėnesį. apmokant sąskaitas būtina užrašyti karšto vandens skaitiklių rodmenis „iki“ ir „skirtumas“. Jei karštas vanduo nebuvo vartotas, vis tiek reikia deklaruoti (užrašyti) karšto vandens skaitiklių rodmenis, nors jie ir nesikeitė , „iki“ ir „skirtumas“ 0, pvz.
Karšto vandens skaitiklio rodmenis deklaruokite nuosekliai, t.y. Jei sąskaitą apmokėjote pavėluotai, tai šis mokėjimas bus įvertintas kito mėnesio sąskaitoje. Mokant antrą kartą tą patį mėnesį, jau sumokėtą sumą atimkite.
Ką daryti, jei radiatorius bute nesyla?
Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 18oC temperatūra. Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius.
Jeigu Jums per šalta arba per karšta, reikėtų kreiptis į namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrinčią įmonę ir išsakyti nusiskundimus. Daugumą daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūri UAB „Utenos butų ūkis“, Rašės g. 1, Utena, telefonas (8 389) 62224.
Šilumą bute lemia ir Jūsų buto langų bei lauko durų sandarumas. Lietuvos higienos norma HN 42: 2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ ( Žin., 2009, Nr.
Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti ne žemesnė kaip + 50 ir ne aukštesnė kaip + 60oC . Jei bute nepakankamai ar visai nešyla vonios kambario šildytuvas (“gyvatukas”), jei nepatenkinama karšto vandens temperatūra reikia kreiptis į pastato šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrinčią įmonę.
Namo įvade, esantis šilumos centras yra aptarnaujamas gyventojų pasirinkto šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo ir jo pareiga pateikti į butus higienos normų reikalavimus atitinkančią šilumą bei karštą vandenį. UAB „Utenos šilumos tinklai“ niekaip negali įtakoti radiatorių ar karšto vandens temperatūros Jūsų butuose. Tad besiskundžiantiems per žema ar per aukšta temperatūra butuose ar netinkamos kokybės karštu vandeniu UAB „Utenos šilumos tinklai“ tiesiogiai padėti negali.
Didžiausią įtaką gaunamoms sąskaitoms už šildymą daro didėjanti dujų ir medienos kaina. Tačiau tai nėra vienintelis veiksnys, įtakojantis sąskaitų už šildymą dydį. Galimi atvejai, kai net sumažėjus perkamo kuro kainai, o tuo pačiu ir šilumos energijos kainai, sąskaita už praėjusį mėnesį suvartotą šilumos energiją vis tiek bus didesnė nei tuomet, kai šilumos kaina buvo didesnė.
tags: #bute #nesyla #radiatorius #laip #skaiciuojami #mokesciai