Būtingės Naftos Terminalo Darbo Sąlygos ir Svarba Lietuvai

Būtingės naftos terminalas yra svarbus strateginis objektas Lietuvai, užtikrinantis šalies energetinę nepriklausomybę. Šiame straipsnyje aptarsime terminalo veiklos ypatumus, darbo sąlygas, aplinkosaugos aspektus ir jo reikšmę Lietuvos ekonomikai bei geopolitinei padėčiai.

Terminalo Infrastruktūra ir Veikla

Už 7,3 km nuo kranto ties Būtinge yra naftos terminalo plūduras. Šį jūroje plūduriuojantį terminalą, per kurį naftą perduoda tanklaiviai, su Būtingės terminalo rezervuarais krante per kelis kilometrus nuo Šventosios miestelio jungia 10 km ilgio vamzdynas, kurio didžioji dalis driekiasi jūros dugnu 20 m gylyje. Atgabenta nafta išpilama į Būtingėje esančius 6 tankus, kurių bendra talpa - 306 tūkst. m³.

Per metus neužšąlančiame Būtingės naftos terminale iškraunami vidutiniškai 95 tanklaiviai ir importuojama 9,5 mln. t naftos. Šiandien Būtingės naftos terminalas gali aptarnauti įspūdingo dydžio tanklaivius, kurių maksimalus dedveitas yra 150 tūkst. tonų. Atsiradus didesniems poreikiams, importo pajėgumus būtų galima padidinti iki 12 mln. tonų.

Terminale įrengtuose penkiuose naftos rezervuaruose vienu metu gali būti saugoma iki 254 000 m³ naftos. Trijų rezervuarų talpa - po 50 000 m³, kitų dviejų, pastatytų 2004 m. - po 52 000 m³. Visi rezervuarai suprojektuoti ir pastatyti remiantis API (American Petroleum Institute) standartais, naujausiomis technologijomis bei saugos reikalavimais. Jie turi dvigubo sandarinimo plūduriuojančius stogus, stogo ventiliaciją, automatinę gaisrų gesinimo putomis, sienelių aušinimo sistemą, automatines saugas nuo perpylimo.

Naftos Šaltiniai

Prie plūduro per mėnesį atplaukia nuo 7 iki 9 šimtatūkstantinį kiekį naftos atgabenančių tanklaivių. Apie pusę kiekio rusiškos naftos plukdoma iš Rusijos Ust Lugos ir Primorsko uostų. Apie 30 proc. sudaro Kaspijos nafta iš Azerbaidžano, kuri Juodojoje jūroje kraunama panašiame kaip Būtingė Rusijos Novorosijsko naftos terminale. Šiuo metu terminale kraunama įvairios kilmės ir rūšių nafta, o 2018 m. pradėta krauti nafta ir į tanklaivius.

Darbo Sąlygos ir Saugumas

Atplaukusius tanklaivius priima krovos terminalo meistrai, jų asistentai. Jų yra 6. Krovos meistrai tuo pat metu yra ir Būtingės naftos terminalo locmanai. Jie nuo inkaravimo zonos per specialų jūrlapyje pažymėtą kanalą veda tanklaivius prie plūduro. Laivų švartavimo technologija jūroje ir paprasta, bet kartu ir neįprasta. Didžiulis tanklaivis turi prisišvartuoti prie plūduro 55 m ilgio specialiu lynu. Jam turi būti paduodamos dvi ant vandens plūduriuojančios naftos priėmimo žarnos. Saugumo sumetimu ir saugantis avarijų naftos krovą vykdantį tanklaivį prilaiko vienas iš vilkikų. Dažniausiai tai būna galingas vilkikas „SL Tengiz“.

Esant didesnei nei 3 m bangai, krova negali vykti. Jūrų kapitonas Mindaugas Sausaitis, pasakodamas apie sudėtingą darbą Būtingės terminale, paminėjo ir tai, kad nors Baltijos jūra laikoma neužšąlančia, prie plūduro šaltą žiemą kartais susidaro ledo laukai. Jie drasko naftos kro-vos žarnas. Tai apsunkina tanklaivių švartavimą prie plūduro. Ypatingi laivai, kurie šaltu oru gabendavo naftą į Būtingę, buvo Suomijos „Fortum Gas and Oil“ tanklaiviai. Jie gali plaukti laužydami ledus. Šie laivai turi dvigubą tiltelio sistemą. Minėti tanklaiviai pastatyti Japonijoje. Kai ant Būtingės naftos plūduro susidarydavo ledai, būdavo apsunkinamas ir plūduro sistemą stebinčių narų darbas.

Saugos Reikalavimai

Energetikos objektų skysto kuro, alyvos, tepalų ir kitų naftos produktų ūkis turi atitikti naftos ir jos produktų sandėlių priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus. Naftos produktų rezervuarų parkus ir saugojimo aikšteles su juose esančiais statiniais ir įrenginiais reikia aptverti nedegios medžiagos ne mažesnio kaip 2 m aukščio tvora. Rezervuarų parko keliai turi būti apšviesti ir sutvarkyti. Jie turi jungtis su kitais bendrospaskirties keliais. Rezervuarų parko teritoriją būtina valyti, periodiškai šienauti žolę ir išvežti ją už teritorijos ribų. Draudžiama teritorijoje statyti laikinus pastatus, buitinius vagonėlius bei laikyti įvairias medžiagas ir įrenginius, nesusijusius su šioje teritorijoje naudojamu technologiniu procesu. Ant apsauginių pylimų ir prie rezervuarų neturi būti krūmų ir medžių.

Rūkyti naftos produktų ūkio teritorijoje leidžiama tik specialiai įrengtose vietose, pažymėtose galiojančių standartų reikalavimus atitinkančiais ženklais. Išsiliejusius naftos produktus būtina nedelsiant išvalyti, o jų išsiliejimo vietas užpilti smėliu. Naftos produktų vamzdynų apžiūrai ir šildymui draudžiama naudoti atvirą ugnį.

Naftos produktų parko teritorijoje turi būti nurodomieji, įspėjamieji ir draudžiamieji priešgaisrinės saugos ženklai, atitinkantys galiojančių standartų reikalavimus. Naftos produktų parkų sklendžių kameros, tuneliai ir kanalai, kuriuose nutiesti vamzdynai, turi būti švarūs, iš jų reguliariai valomi ištekėję naftos produktai, vanduo ir kitos medžiagos.

Aplinkosauga

Terminalo vadovas K. Verpečinskas teigia, kad Būtingės terminalas, kaip ir bet koks kitas Baltijos jūroje veikiantis ir su potencialia tarša susijęs objektas, kelia jautrius aplinkosauginius klausimus. "Be abejo, aplinkosauginė sistema nuolat tobulinama, taikomos geriausios pasaulinės praktikos. Šiuo metu terminalą aptarnauja du laivai, kurie yra aprūpinti naftos surinkimo nuo jūros paviršiaus įranga, tad incidento metu gali operatyviai surinktų išsiliejusią naftą. Turime nuotėkių aptikimo sistemą, nuolat vykdomas gamtosauginis Būtingės terminalo monitoringas tiek siekiant nustatyti oro taršą, tiek rizikas, susijusias su nuotekomis, požeminio vandens tarša ir pan. Jūroje terminalo akvatorijoje kasmet atliekamas hidrologinis, hidrogeocheminis, hidrobiologinis, ichtiologinis ir krantų monitoringas", - teigia K.

Šiuo metu terminalui priklauso du identiški plūdurai - vienas nuolat dirba Baltijos jūroje, o kitas yra prišvartuotas Klaipėdos uoste ir atlieka atsarginio plūduro funkciją. Terminalo plūduras jūroje naudoja tik iš atsinaujinančių šaltinių gaminamą elektros energiją, nuolat diegiamos papildomos saugios veiklos priemonės, vykdomos energijos taupymo, tvarumo iniciatyvos.

Nepaisant to, aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį į galimą žalą, kurią terminalas daro Baltijos jūrai. Teigiama, kad tokio tipo terminalai atvirose ir audringose jūrose nestatomi, nes bet koks uostas daro žalą aplinkai. Ypač tai aktualu Baltijos jūros rytinėje pakrantėje, kur srovės neša didelius smėlio kiekius, kurie užneša uostų įplaukimo kanalus. Kasimo metu drumsčiamas vanduo, todėl blogėja vandens kokybė, drumzlės nusėda ant augalų ir trukdo žuvų nerštui. Iškastas smėlis nebepatenka į paplūdimius, todėl jie sparčiau nuplaunami.

Būtingės Terminalo Svarba Lietuvai

Būtingės naftos terminalo reikšmė gamyklai itin svarbi. Kito aprūpinimo nafta šaltinio ji neturi. Iš Rusijos nuties-tas naftotiekis yra seniai uždarytas. Šiandieniniame geopolitiniame kontekste Būtingės terminalas, kuriame po ketverius metus trukusių statybų pirmasis 70 tūkst. t eksportui skirtos naftos tanklaivis buvo pripildytas 1999 m., itin svarbus tiek ekonominiu, tiek geopolitiniu požiūriu - šia jungtimi nafta aprūpinama mūsų gamykla, o jos produktais - visos Baltijos šalys, taip pat ir Ukraina bei Lenkija.

Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas, sako esąs įsitikinęs, kad prieš tris dešimtmečius priimtas sprendimas jūroje statyt naftos terminalą buvo itin svarbus siekiant realios šalies nepriklausomybės nuo Rusijos. „Tai vienas geriausių dalykų, kurie tuomet nutiko. Prieš 25-erius metus šis terminalas iš esmės pakeitė Lietuvos kelią į nepriklausomybę. Be abejo, visi puikiai prisimename, kiek diskusijų tuomet buvo, kiek nepasitenkinimo, vilkinimo, stabdymo. Tiesa, vėliau lygiai tas pats buvo ir pradėjus kalbėti apie suskystintų gamtinių dujų terminalą. Būtingės terminalas buvo pati pirma žvaigždė, kuri padėjo pradėti siekti energetinės nepriklausomybės. Vėliau tuo pačiu keliu eiti padėjo ir padeda suskystintų gamtinių dujų terminalas, elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, atsinaujinančios energetikos projektai“, - dėsto M.

Terminalas Baltijos jūroje, be abejo, labai reikalingas ne tik Lietuvai, bet ir kitoms regiono valstybėms, jis yra labai reikalingas naftos tranzito taškas. Jis taip pat augina Lietuvos reikšmę ES ir NATO, yra svarbi detalė stiprinant regiono saugumą, saugaus ir stabilaus energijos tiekimo garantas. Būtingės terminalas užtikrina, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys galėtų saugiai ir efektyviai gauti energiją, nepriklausomai nuo politinio ar ekonominio spaudimo iš Rytų.

Statistika ir Pajėgumai

Per 25 eksploatacijos metus į terminalo atnaujinimą buvo nuolat investuojama, siekiant užtikrinti stabilumą ir didesnes veiklos apimtis. Terminalo pajėgumai išplėsti statant naujas naftos saugyklas - Būtingės terminalo žaliavos saugojimo apimtys išaugo nuo 150 tūkst. m³ iki 306 tūkst.

Ši lentelė apibendrina pagrindinius Būtingės terminalo veiklos rodiklius:

Būtingės terminalas užtikrina, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys galėtų saugiai ir efektyviai gauti energiją, nepriklausomai nuo politinio ar ekonominio spaudimo iš Rytų.

tags: #butinges #terminalas #darbo #salygos