Buto apšiltinimas iš vidaus: medžiagos, problemos ir sprendimai

Šiuo metu vis daugiau gyventojų renkasi sienų apšiltinimą iš vidaus. Ypač daugiabučių gyventojams tai puiki išeitis pasirinkti individualų sprendimo būdą. Šiame straipsnyje aptarsime buto sienų šiltinimo iš vidaus klausimus, įskaitant galimas problemas, tinkamas medžiagas ir teisinius aspektus. Dažnai gyventojai susiduria su drėgmės ir pelėsio problemomis, ypač kampiniuose butuose arba senuose daugiabučiuose namuose. Aptarsime, kaip teisingai apšiltinti sienas iš vidaus, kad išvengtume neigiamų pasekmių ir užtikrintume komfortą bei sveikatą.

Kodėl verta apsvarstyti šiltinimą iš vidaus?

Nors pastatų apšiltinimas iš vidaus populiarus Prancūzijoje ir Vokietijoje, tačiau tai daroma ne dėl optimalaus rezultato, o dėl to, kad norint išsaugoti architektūrinių paminklų išvaizdą, šiltinimas iš lauko yra draudžiamas“, - pasakojo polistireninį putplastį gaminančios bendrovės „Kauno šilas“ pardavimų vadovas Tomas Čerauskas. Jei neturite pasirinkimo - jei šiltinimas iš vidaus yra vienintelė galimybė, tuomet tai reikėtų daryti itin kruopščiai ir pašalinant dalį rizikų. Gyventojai gali individualiai nuspręsti - būtina jiems sandarinti būstą ar ne. Jei nėra poreikio, nebūtina apšiltinti viso buto, galbūt užtenka šiltinti vieną ar kelias „šalčiausias" buto sienas.

Pagrindinės problemos ir iššūkiai

Gyvenant daugiabučiame name, ypač senos statybos, dažnai susiduriama su drėgmės ir pelėsio problemomis. Buto kai kurios sienos gali būti išsikišusios, dėl to kampai drėksta ir pelyja. Ši problema ypač aktuali rudenį, kai prasideda šildymo sezonas. Sovietmečiu, kai šiluma nebuvo taupoma, ši problema būdavo mažesnė, nes šildymo sezonas prasidėdavo anksčiau ir baigdavosi vėliau, o temperatūra patalpose būdavo aukštesnė.

Dabar viskas atvirkščiai, todėl drėgmė iš pastato konstrukcijos nesugeba pasišalinti ir skverbiasi į patalpų vidų. Palopytas rulonine danga stogas ir mastika „uždažytos" siūlės šios problemos negali išspręsti, nes vanduo, ypač lietingo rudens sezono metu (pastatai dar nešildomi, stipriai lyja, aukšta oro santykinė drėgmė bei žema temperatūra), skverbiasi į pastato konstrukcijas per visą sienų plotą.

Vidaus sienų šiltinimo pavojai

Vidaus sienų šiltinimas šių problemų išspręsti negali. Net atvirkščiai - vidaus šiltinimas gali tik pabloginti esamą situaciją, nes tai „atimtų" net ir tą menką pagalbą, kuri iš dalies sprendžia drėgnų sienų problemą - šiluma, esanti vidaus patalpose, stumia drėgmę iš sienų lauk. Be to, apšiltinus sienas iš vidaus, neišvengiamai bus palikti šalčio ar, kaip dabar vadinami, šilumos tilteliai tarp skirtingų konstrukcijų ir jų jungčių, ant kurių ir toliau sėkmingai veisis pelėsis. Tokie nevaldomi procesai vyksta visoje Lietuvoje, nes žmonėms dar sunku suvokti, kad pastatas yra vieninga sistema ir jį renovuoti reikia visą, įskaitant ir naujos priverstinės rekuperacinės vėdinimo sistemos įrengimą, kur oras apsikeistų kontroliuojamu būdu, o perteklinė drėgmė būtų pašalinama.

Taip pat, dažnai problemos prasideda pasikeitus langus į plastikinius. Nauji sandarūs langai nebeužtikrino prieš tai buvusio natūralaus oro apsiketimo, koks būdavo per senus ir kiaurus langus į natūralios ventiliacijos kanalus per ventiliacines groteles. Dabar šio oro srauto apsikeitimo nebeliko ir natūralios ventiliacijos kanalai praktiškai nebefunkcionuoja. Visa buitinė drėgmė lieka patalpose, o atvėsus orams pradeda kondicionuotis ant atvėsusių vidinių patalpų paviršių ir sudaro puikias sąlygas pelėsiniui grybui. Pagrindinis vaistas būtų į kiekvieno lango rėmą įstatyti mikroventiliacines groteles, kad vėl būtų užtikrintas natūralus oro srautas.

Tinkamos medžiagos ir technologijos

Šioje situacijoje geriausiai Jums patars įmonė dirbanti su medžiagomis, kuriomis galima šiltinti iš vidaus. Tai specialios medžiagos kurios kvėpuoja, o neuždaro sienoje besikaupiančios drėgmės - "Skamo plus" plokštės ir lydinčios medžiagos iš vieno gamintojo. Jas tinkamai įrengus galima sutaupyti iki 50% išeinančios šilumos bei išspręsti situaciją su pelėsiu.

Mes galime pasiūlyti apšiltinimo būdą iš vidaus - iQ-Therm sistema. Ją sudaro glaistas, tinkas, klijai, tinklelis, plokštės, dažai. Sistema yra "kvėpuojanti" tad neleidžia atsirasti pelėsiui. Be to, dažai yra su sidabro dulkėmis, kas taip pat užkerta kelią pelėsio atsiradimui.

Visos šiltinimo medžiagos veikia gerai ir teisingai, jei dirbama pagal technologiją. T. y. gruntas, klijai, armavimas, išlyginimo mišiniai, apdaila. Jūsų atveju pigiausiai būtų dėti bruselį 5 cm ar profilį ir minkštą vatą, apsiūti gipsu,o apdailą pasirenkate kokią patinką - dažymas, tapetai, faktūra. Jei reikia originalumo, o yra problema su grybeliu galima naudoti wedi hidroizoliacinę plokštę skirtą drėgnoms patalpoms.

Siūlytume apšiltinimą atlikti ekovata. Tam Jums reikėtų susimontuoti gipso kartoną, paliekant tarp jo ir sienos 7-10 cm tarpą, kuris būtų užpučiamas per išfrezuotas 38 mm kiaurymes. Sienos, apšiltintos ekovata nepelyja, jų nepuola grybelis, nes ekovatos sudėtyje yra antiseptiko. Galite rinktis šiltinti ekovata. Ekovata yra celiuliozinė organinė kvėpuojanti medžiaga inpregnuota antsiseptinėmis priemonėmis, kurios apsaugo konstrukciją nuo pelėsio bei grybelio.

Populiariausios tradicinės medžiagos sienų šiltinimui iš vidaus yra polistireninis putplastis ar mineralinė vata - akmens vata ar stiklo vata. Supaprastintai sienos „sumuštinis“ dažniausiai atrodo taip - siena + šiltinimo medžiaga + garo izoliacija + vidaus apdailos plokštė + apdaila. Šiltinant mineraline vata, įrengiamas karkasas, o plokštės įstatomos į jo vidų. Šiltinant putplastis, plokštės dažniausiai klijuojamos prie paviršiaus, nors gamintojai pasiūlo ir kitokių tvirtinimo sprendimų.

Teisiniai aspektai ir bendrijos įsipareigojimai

Daugiabučių namų gyventojams svarbu žinoti savo teises ir pareigas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir remontu. Bendrojo naudojimo objektai yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė, į kurią įeina bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).

Svarbu paminėti, kad draudžiama savavališkai įsirengti šildymo sistemas nuo namo šildymo ar karšto vandens sistemų. Taip pat, kiekvienas savininkas turi suteikti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, jeigu tai yra būtina (turėkite apžiūrų aktus, specialistų išvadas). Reikia informuoti savininką ir raštu jam paaiškinti, kad neleisdamas atlikti būtinųjų darbų jis prisiima atsakomybę už galimą žalą ir atsakomybę už galimas išlaidas.

Jeigu daugiabučio namo blokas permirkęs ir siena kiaurai šlampa, o namo renovacijos nėra, reikėtų kreiptis į BNO (bendrojo naudojimo objektų) valdytoją. Jeigu BNO valdytojas problemos nesprendžia, apskųskite jį savivaldybei, vykdančiai BNO valdytojų kontrolę.

Bendrijos pirmininko pareigos

Bendrijos pirmininkas yra atsakingas už bendrijos veiklos tinkamą organizavimą, jis privalo atnaujinti ir tvirtinti bendrijos narių sąrašą, jis turi žinoti, kokie yra savininkai ir kas yra bendrijos nariai, kada, kas ir kiek yra skolingas bendrijai ir jis turėtų pateikti pažymą apie jūsų atsiskaitymą pagal prievoles su bendrija.

Bendrijos finansiniai klausimai

Bendrija gali būti paramos gavėja, tai būna įrašyta ir bendrijų įstatuose. Svarbu, kad paramos gavėjo statusas būtų įregistruotas ir VĮ Registrų centro registruose. Taip pat, bendrijos nariai turi teisę susipažinti su bendrijos sąskaitomis faktūromis ir banko išrašais, pažiūrėti kaip leidžiami bendrijos pinigai.

Praktiniai patarimai ir rekomendacijos

Kaip spręsti drėgmės ir pelėsio problemas:

• Vėdinkite patalpas reguliariai.
• Įstatykite mikroventiliacines groteles languose.
• Naudokite specialias "kvėpuojančias" medžiagas šiltinimui.
• Palaikykite pastovią temperatūrą patalpose.
• Kreipkitės į specialistus dėl pastato renovacijos.

Jei planuojate šiltinti sienas iš vidaus:

• Pasikonsultuokite su specialistais dėl tinkamų medžiagų pasirinkimo.
• Įsitikinkite, kad medžiagos yra "kvėpuojančios".
• Laikykitės šiltinimo technologijos.
• Užtikrinkite gerą ventiliaciją po šiltinimo.

Kaip elgtis su bendrijos klausimais:

• Aktyviai dalyvaukite bendrijos susirinkimuose.
• Reikalaukite skaidrumo dėl bendrijos finansų.
• Žinokite savo teises ir pareigas.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kokiomis medžiagomis rekomenduotumėte atlikti sienų šiltinimą iš vidaus?

Šiltinti geriausia 5 cm neoporo plokštėmis. Kad patalpų kampuose nesusidarytų drėgmės kondensatas ir nesiveistų mikromicetai, būtinai reikia šiltinti ir dalį vidinių atitvarų. Taigi, jei šiltinate galinę pastato sieną, 50 cm trikampėmis plokštėmis, reikia šiltinti ir su šia siena besiribojančias konstrukcijas (lubas, gretimas sienas).

Kaip apšiltinti, kad nebeatsirastų pelėsis?

Naudokite "kvėpuojančias" medžiagas. Užtikrinkite gerą ventiliaciją. Palaikykite pastovią temperatūrą (ne mažiau kaip 18 laipsnių).

Apibendrinimas

Sienų šiltinimas iš vidaus gali būti naudingas sprendimas, ypač daugiabučiuose namuose, kur nėra galimybės apšiltinti iš išorės. Tačiau, svarbu atidžiai pasirinkti medžiagas, laikytis technologijos ir užtikrinti gerą ventiliaciją, kad išvengtumėte drėgmės ir pelėsio problemų. Taip pat, nepamirškite apie teisinius aspektus ir bendrijos įsipareigojimus.

Šiltinimo medžiagų palyginimas

tags: #buto #apsiltinimas #is #vidaus