Šiltinimas iš vidaus yra alternatyva, kai pastato apšiltinti iš išorės neįmanoma dėl paveldo reikalavimų ar kitų apribojimų. Vis dėlto, šis sprendimas turi savų privalumų ir trūkumų, kuriuos svarbu apsvarstyti prieš pradedant darbus.
Kada Verta Svarstyti Apie Šiltinimą Iš Vidaus?
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros inžinerijos katedros vedėjo doc. dr. Mariaus Mickaičio teigimu, apie apšiltinimą iš vidaus galima galvoti tuomet, kada galimybių pastatą apšiltinti iš išorės nėra - jis yra paveldo objektas, o jo fasadas yra saugomas. Tokioms mintims pritaria ir VGTU Taikomosios statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos vedėjas doc. dr. Arnoldas Šneideris.
„Toks šiltinimas dažniausiai naudojamas rekonstruojant statinius, kurie yra įtraukti į paveldą (pavyzdžiui, senamiesčio pastatai), ir kurių išorės negalima keisti dėl saugojamo atviro mūro ir pan.“ Mokslininko teigimu, gyvenamuosiuose namuose šiltinimas iš vidaus gali pasitarnauti kaip papildoma priemonė darantis remontą ar siekiant turėti geresnę garso izoliaciją.
Tačiau naujos statybos statiniai ar renovuojami pastatai yra apšiltinami, visų pirma, iš išorės ir tokiu būdu yra pasiekiami geriausi rezultatai. Atkreiptinas dėmesys, kad statybos techninis reglamentas ir statybos taisyklės sienų šiltinimą iš vidaus rekomenduoja tik tuomet, kai nėra galimybės pastato apšiltinti iš išorės.
Lietuvoje šis patalpų apšiltinimo būdas yra neretai naudojamas, ypač sovietmečiu statytuose daugiabučiuose namuose, kur gyventojai, nesulaukdami renovacijos, savarankiškai imasi veiksmų, kad pagerinti gyvenimo sąlygas ir sumažinti šildymo sąskaitas. Apšiltinimą iš vidaus renkasi ir kolektyvinių sodų gyventojai, norėdami pritaikyti senus vasarnamius nuolatiniam gyvenimui.
Taip pat, apšiltinus namus šiomis plokštėmis, ženkliai sumažėja erdvės įšilimo laikas. Nusprendėte, kad jau atėjo metas apsišiltinti namus? Rinkitės ypač populiarų ir plačiai naudojamą Depron polistirolį.
Sienas apšiltinti iš vidaus labiausiai apsimoka senos statybos namuose. Pati svariausia priežastis - tai senos statybos namai paveldo zonose. Gauti leidimą apšiltinti tokį namą iš išorės pakankamai sudėtinga. Taip pat panaši situacija būna, kai name daug kaimynų, kurie nepritaria namo renovacijai.
Man svarbiausia priežastis šiltinimui iš vidaus buvo ta, kad namas yra paveldo apsaugos zonoje, papildoma šiluma atpigino padidėjusio buto šildymo išlaidas. Darydamas remontą įrengiau palėpę, padidinusią buto plotą du kartus. Paskaičiavus buto sienų apdailos išlaidas supratau, kad su apšiltinimu bus netgi pigiau.
Namo šiltinimas iš vidaus
Pagrindiniai Trūkumai
Bene pagrindinis sprendimo imtis šiltinimo iš vidaus trūkumas - prarandamas naudingas patalpos plotas. Kaip teigia A. Šneideris, šilumos sluoksnį perkėlus į vidų, buto gyvenamojo ploto praradimas gali būti milžiniškas.
„Įsivaizduokite, žmogus turi 40 kv. m. ploto butą, o darydami apšiltinimą iš vidaus, jūs jam dar stipriai mažinate plotą“, - sakė mokslininkas. Jam pritaria ir M. Mickaitis: „Šiltinant iš išorės yra išsprendžiamos tam tikros architektūrinės problemos. Mes turime vieningą viso pastato apšiltinimą, termoizoliavimą, neprarandamas pastato vidaus plotas, tūris.
Taip pat išsprendžiama šiluminių tiltelių problema, pastatas tampa ilgaamžiškesnis, apsaugotas nuo įvairių atmosferinių poveikių.“Antras dalykas, svarbus svarstant apie sienų apšiltinimą iš vidaus, yra galimas drėkimas sienos konstrukcijoje: apšiltinantis sluoksnis gali įšalti, o jame besikaupianti drėgmė reikštų sienos pleišėjimą ir pelėsį.
„Šiltinantis iš vidaus vadinamas rasos taškas atsiduria būtent sienoje. Tokiu atveju būtina paskaičiuoti sienos šiluminę varžą ir įvertinti, kur rasos taškas susidarys. Jeigu jis susidarys laikančioje konstrukcijoje, vadinasi, išorinė siena drėks, ji bus šalta, ir vidinis šiltinimo sluoksnis bus tik izoliacija, kuri sulaikys tą šaltį. Tada reikia ne penkių, ne dešimties, o 15-20 cm apšiltinimo sluoksnio - ploto praradimas bus didžiulis“, - teigia A. Šneideris.
M. Mickaičio teigimu, šiltinant pastatą iš vidaus, reikia įvertinti, kokia yra esama konstrukcija ir kaip ją galima maksimaliai iš vidaus apšiltinti, o taip pat spręsti galimai iškilsiančias vėdinimo problemas.
Vienas iš dažniausių argumentų, kodėl nepatariama šiltinti pastato iš vidaus - gerokai sumažėjantis bendras plotas. Tačiau specialistų teigimu, tai dar nėra pati didžiausia problema. Prastai atliktas šiltinimas kambariuose gali sukelti nepageidaujamas pelėsio kolonijos.
Tačiau siena jungiasi su gretimomis konstrukcijomis, tokiomis kaip sienos, grindys ir lubos, ir pradeda jas vėsinti. Būtent tuomet pradeda kauptis vandens garų kondensatas. Dėl šios priežasties rudenį drėksta ne tik išorinė sienos dalis, bet ir giluminiai jos sluoksniai.
Specialistai pastebi, kad paprastai pelėsis susidaro ne dėl vienos ar kitos medžiagos savybių, bet netinkamo jų naudojimo.
Šiltinimas geriausias ir rekomenduotinas yra iš pastato išorinės pusės, taip sutaupant vidinę erdvę pastate, išvengiama rasos taško susidarymo, peršalusios sienos. Bet ką daryti, jei šiltinti iš išorės nėra galimybių? Ar senas šiltinimo sluoksnis nebeatlieka savo funkcijos? Yra labai daug šalčio tiltų? Kaip išeitis, šiltinimas iš vidaus yra galimas.
Sienų šiluminė ir drėgminė būsena yra geresnė, kuomet tankesni sienos sluoksniai (pavyzdžiui, mūras) įrengiami iš vidaus, o retesni ir laidesni vandens garams (pavyzdžiui, polistireninis putplastis) - iš išorės.
„Jei patalpos šiltinamos iš vidaus, tuomet tarpe tarp apšiltinimo medžiagos ir sienos santykinė kambario drėgmė pasiekia 100 proc., kai vidinėse patalpose rekomenduojama palaikyti 40-60 proc. drėgmę. Vaizdžiai tariant, prasiskverbusi drėgmė atsiduria spąstuose ir pradeda kondensuotis ant vidinių patalpų sienų. O perdrėkusios sienos yra palanki terpė veistis pelėsiui“, - pasakojo specialistas.
Lieka kita problema - tarp apšiltintos ir neapšiltintos sienų susidaro papildomi įtempimai, sienose gali atsirasti plyšių, įtrūkimų. „Todėl jei ryžotės apšiltinti iš vidaus, tai reikėtų daryti visame name ar bent jau visai galinei namo sienai, bet dėl minėtų priežasčių nerekomenduotina tik vienam butui ar vienai sienai“, - patarė T. Čerauskas.
Ar Pavyks Sutaupyti?
Pasak A. Šneiderio, šiltintis tik iš vidaus - beveik betikslis dalykas: anksčiau ar vėliau vis tiek reikėtų daryti kosmetinį pastato remontą, rūpintis apdaila. Taigi renovacijos išlaidos būtų panašios.
Dvi apšiltinimo alternatyvas galima pasverti mąstant apie langų keitimą: „Jeigu langą pakeiti, gauni storesnę išorinę sieną, reiškia, namuose tamsiau, langokraščiai platesni.“ Renovuotuose namuose langas yra dedamas tame sluoksnyje, kuris nepraleidžia šalčio.
A. Šneiderio teigimu, šiltinantis iš išorės langas „išnešamas“ į priekį, šviesos kambaryje atsiranda kur kas daugiau, palangė tampa kone dvigubai platesnė.
Kaip Teisingai Atlikti Darbus?
Nežiūrint į tai, kad darbus galima atlikti be didesnių investicijų, savomis jėgomis, vis tik apšiltinimo iš vidaus darbai reikalauja ne tik kruopštumo, bet ir žinių. Nesilaikant darbų technologijos, galima turėti didesnių problemų su kambario mikroklimatu, nei iki to.
Polistireninio putplasčio plokštės prie šiltinamo paviršiaus klijuojamos tam tikslui skirtais klijais. Vientisu klijų sluoksniu padengiamas visas plokščių paviršius. Jei sienoje yra langų bei durų, būtina kruopščiai apšiltinti angokraščių ir sąramų apačią.
Klijuojamas polistireninio putplasčio plokštes labai svarbu gerai prispausti prie šiltinamo paviršiaus, kad tarp jų neliktų ertmių mikro micetams veistis. Ant šiltinamos sienos šiltinimo plokštės išdėstomos taip, kad plokščių horizontalių eilių vertikalios siūlės nebūtų vienoje vertikalėje.
Į šilumos izoliacijos sluoksnį nerekomenduojama talpinti medinius tašus arba metalinius profilius, nes ties jais susidaro šilumos tilteliai.
Sprendimai:
Pirmiausia, apie ką derėtų pagalvoti šiltinant sieną iš vidaus yra oro tarpai. „Šiltinant namą iš vidaus svarbiausias ir būtinas dalykas užpildyti tarpsienius izoliacine medžiaga. Nemažiau svarbu ir kaip klijuojamos plokštės.
Jei sienos iš vidaus apšiltinamos akmens vatos teromoizoliaciniu sluoksniu, nederėtų jo daryti storesnio nei 5 centrimetrai.
Šiltinimo Medžiagos
- Galima šiltinti kapiliariai aktyviomis, vandens garus gerai praleidžiančiomis medžiagomis.
- Taip pat galima šiltinti vandens garams nelaidžia medžiaga.
- Rinkitės ypač populiarų ir plačiai naudojamą Depron polistirolį.
- bauroc RENOVE šiltinamosios plokštės yra gaminamos iš akytojo betono, kuris yra kapiliariškai aktyvi ir vandens garams laidi medžiaga.
Šiltinimo medžiagos turi būti sandariai priklijuotos, nepaliekant tarpų orui cirkuliuoti tarp šiltinimo medžiagos ir šiltinamos sienos. Taip pat kuo didesnės plokštės, mažiau sujungimų - tuo sandarumas yra užtikrintesnis.
Medžiagų Pasirinkimo Įtaka Sienos Temperatūrai
Toliau pateiktoje diagramoje aiškiai parodomas iš vidaus pridėtos šiltinamosios medžiagos poveikis senosios sienos temperatūros režimui žiemos metu.
Kaip aiškiai matyti iš diagramos dešiniajame grafike, apšiltinus seną šaltą akmeninę sieną, kurios U vertė yra U=1W/(m²∙K), plonomis, tik 5 cm storio PIR šiltinamosiomis plokštėmis, sena akmeninė siena visiškai įšils, kai lauko temperatūra bus -5,8 °C!
Svarbios plokščių šilumos izoliacinės savybės, kurias rodo medžiagos liambda skaičius. Daug yra svarstymų, ar šiltinimo plokštės turi būti laidžios garams. Daugiau specialistų teigia, kad garų migracija neturi didelės reikšmės.
Aš sienas šiltinau Neoporu. Sienas greičiausia šiltinti naudojant klijuojančias putas. Vidinės sienos yra bendra šiltinimo sistemos dalis ir geriausias rezultatas bus gautas šiltinant lubas, sienas, grindis ir angokraščius.
Paruošus sieną klijuojamos šiltinimo plokštės. Gerai laikys, jei bus padengta ne mažiau 40 procentų plokštės ploto. Tai yra juosta palei kraštus ir "gyvatukas" viduryje. Suklijuotos plokštės dar gali būti kiek nelygios.
Svarbu Žinoti
Yra nustatyta, kad išorės sienų šiluminė ir drėgminė būsena yra geresnė, kai tankesni sluoksniai įrengiami iš vidaus, o retesni ir laidesni vandens garams - išorėje. Būtent dėl šio fakto dauguma pastatų apšiltinami iš išorės.
Pastarasis būdas taikomas siekiant izoliuoti išorines pastato konstrukcijas nuo aplinkos veiksnių (šalčio, kritulių) bei išvengti neigiamo drėgmės poveikio. Šiuo atveju, kondensacinė drėgmė mūsų klimato sąlygomis yra lemiamas veiksnys - ji viena iš priežasčių, kodėl butuose drėksta sienos ar atsiranda pelėsis.
Vienas iš didžiausių sienų apšiltinimo iš vidaus privalumų yra laisvė kiekvienam gyventojui individualiai apsišiltinti savo buto patalpas. Nemažiau svarbu ir tai, kad remontas gali vykti bet kuriuo metų laiku.
Kalbant apie trūkumus, vienas iš jų yra patalpos naudingo ploto sumažėjimas. Taip pat reikėtų žinoti, kad tinkamai neapšiltinus konstrukcijų atsiranda šalčio tiltai, todėl, norint jų išvengti, būtina apšiltinti perdangų ir pertvarų jungimo su išorinėmis sienomis vietas, elektros lizdų, radiatorių vietas.
Nereikėtų pamiršti užsandarinti plyšių ir siūlių, pro kurias gali skverbtis drėgmė, tai ypač aktualu stambiaplokščiams daugiabučiams. Kokią konkrečią šiltinimo medžiagą pasirinkti - polistireninį putplastį, mineralinę vatą, o gal ekovatą ar poliuretano putas, didelės įtakos komfortui patalpose nėra.
Svarbiau nustatyti, tinkamą izoliacinės medžiagos storį, tikslingai panaudoti garo izoliacinę plėvelę ir apsaugoti sienas nuo vandens garų kondensacijos sienų konstrukcijose. Rekomenduojama, kad apšiltinimo sluoksnis neviršytų 5 cm, todėl, šiuo atveju, medžiagų kokybė ir tinkamas įrengimas turi itin didelę svarbą. Priešingu atveju, patalpose galima sukurti gyvenimui netinkamą mikroklimatą.
Naudojant šiltinimą iš vidaus reikia suderinti iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus dalykus - visi apšiltinimo sluoksniai turi būti pakankamai nelaidūs šilumai, bet laidūs vandens garams. Šiuo apšiltinimo būdu naudojamų medžiagų laidumas garams turi didėti iš vidaus į išorę, o laikančiosios konstrukcijos turi būti teigiamų temperatūrų zonoje.
Pabaigai reikėtų pridurti, kad priešingai nei išorinių sienų šiltinime, kuris yra aiškiai reglamentuotas, pastatų šiltinimui iš vidaus jokie reikalavimai nekeliami. Tokio tipo šiltinimo sistemos kuriamos tik atskirų gamintojų iniciatyva.
Žinant bent apytikrę senų sienų šiluminę varžą, nesudėtinga nustatyti, kokio storio termoizoliacija tinka konkrečiai sienai.
Vilnius Technikos Universiteto mokslininkų atliktas temperatūros laukų modeliavimas su įvairiais iš vidaus apšiltintų išorės sienų variantais parodė, kad, norint pritaikyti šiltinimo iš vidaus būdą, išorinių sienų šiluminė varža turi būti apie 1,2 kv. m·K/W, Eksperimentiškai nustatyta, kad šiltinamosios medžiagos storis šiltinant iš vidaus, jeigu nėra vandens garų izoliacijos, gali būti apytikriai apie 4 cm. Didinant šiltinimo medžiagos storį būtinai reikalinga vandens garų izoliacija.
Pasirinkus mažesnį, iki 5 cm, termoizoliacijos storį, galima mažiau pakenkti pastato išorinėms konstrukcijoms, išvengti rasos taško neigiamų pasekmių, tačiau ir apšiltinimo efektas bus mažesnis. Ir čia svarbus kitas momentas - suvaldyti vandens kondensatą kambaryje.
Uždarius vandens garų pasišalinimo per sieną kelius, reikalinga saugotis jo neigiamų pasekmių ir užtikrinti gera kambarių mikroklimatą.
Svarbu! Darbų Eiga.
Nežiūrint į tai, kad darbus galima atlikti be didesnių investicijų, savomis jėgomis, vis tik apšiltinimo iš vidaus darbai reikalauja ne tik kruopštumo, bet ir žinių. Nesilaikant darbų technologijos, galima turėti didesnių problemų su kambario mikroklimatu, nei iki to.
Polistireninio putplasčio plokštės prie šiltinamo paviršiaus klijuojamos tam tikslui skirtais klijais. Vientisu klijų sluoksniu padengiamas visas plokščių paviršius. Jei sienoje yra langų bei durų, būtina kruopščiai apšiltinti angokraščių ir sąramų apačią.
Klijuojamas polistireninio putplasčio plokštes labai svarbu gerai prispausti prie šiltinamo paviršiaus, kad tarp jų neliktų ertmių mikro micetams veistis. Ant šiltinamos sienos šiltinimo plokštės išdėstomos taip, kad plokščių horizontalių eilių vertikalios siūlės nebūtų vienoje vertikalėje.
Į šilumos izoliacijos sluoksnį nerekomenduojama talpinti medinius tašus arba metalinius profilius, nes ties jais susidaro šilumos tilteliai.
tags: #buto #apsiltinimo #is #vidaus #medziagos