Būsto Nuoma Europoje: Kainos ir Iššūkiai

Europą veikia būsto trūkumo krizė. Tiek nuosavas, tiek ir nuomojamas būstas tampa prabanga. Nuo Paryžiaus iki Dublino ar Barselonos - vis daugiau Europos gyventojų susiduria su sunkumais dėl gyvenamosios vietos.

Vieni negali įpirkti išsvajoto būsto dėl vis didėjančių kainų, kiti - valandų valandas stovi eilėse apžiūrėti nuomojamus apartamentus, kurie dažnai yra išgraibstomi per keletą valandų. Šiuo metu visoje Europoje jaučiamas įperkamo būsto trūkumas. Dar prieš prasidedant pandemijai kas dešimtas europietis būstui išleisdavo daugiau kaip 40 proc. savo pajamų.

Prie problemos prisideda ir turistų pamėgtuose Europos miestuose įsišaknijusi globalių trumpalaikės nuomos kompanijų, tokių kaip „Booking“ ar „Airbnb“ veika. Būtent jos šimtus gyvenamųjų namų ar būtų kompleksų paverčia apartamentais, sutraukiančiais turistus, tačiau vietiniai paliekami kovoti dėl kiekvieno prieinamesnio gyvenamosios vietos kvadrato.

Tai reiškia, kad žmonės yra priversti keltis į priemiesčius arba mokėti ženkliai daugiau už gyvenimą miesto centre. Europos Komisijos (EK) tyrimo duomenimis, nuo 2010 m. būsto įsigijimo kaina Europoje išaugo net 45 proc. Pastaruoju metu padidėjusios kainos reiškia, kad vidutinis būstas euro zonoje yra pervertintas beveik 15 proc., o kai kuriose šalyse - net iki 60 proc. Tokią situaciją ir susidariusį kainų burbulą matome ir Lietuvoje, ypač - sostinėje Vilniuje.

Nors Lietuvoje dalis visuomenės narių vis dar gali įpirkti būstą, kainos sparčiai auga. Lietuvos banko duomenimis, nuo 2020 m. taupymo būstui trukmė, vertinant realias pajamas, sparčiai augo ir šių metų pradžioje siekė 8,2 metų.

„Ober-Haus“ Kauno biuro vadovo Svajūno Šarausko teigimu, palyginti šių metų rugpjūtį fiksuotas butų pardavimo kainas Kaune su praėjusių metų rugpjūčiu, matome apie 20 proc. augimą. „Pavyzdžiui, šiuo metu 40-55 kv. m naujai įrengto buto nuoma Kaune gali atsieiti ir 700 eurų per mėnesį. Tokio dydžio būstas naujos statybos projekte su daline apdaila kainuoja apie 135 tūkst. eurų, jo įrengimas gali atsieiti dar 15-25 tūkst. eurų.

Pastebima, kad iš ES šalių, šiuo metu NT kainos daugiausiai išaugo Estijoje: nuomos kainos padidėjo 171 proc., o būsto - 156 proc. Pastaraisiais mėnesiais Dubline sparčiai išaugo būsto nuomos paklausa - taip smarkiai, kad didžiausias Airijos privatus būsto nuomotojas galėjo net 30 kartų užpildyti naują daugiabučių kvartalą. Tačiau šalis ir toliau susiduria su būsto pasiūlos problema: rugpjūčio 1 d. duomenimis, 5,1 mln.

Problemų neišvengia ir Jungtinė Karalystė. Čia dešimtys tūkstančių pažeidžiamiausių visuomenės narių neturi nuolatinio būsto, o jų sunki padėtis patraukė investuotojų, ieškančių naujų vietų kapitalui kaupti, dėmesį. Labdaros organizacijos „Shelter“ duomenimis, per pastaruosius keturis dešimtmečius socialinių būstų skaičius šalyje sumažėjo maždaug 1,5 mln. Situaciją apsunkina ir tai, kad pastarosiomis savaitėmis Jungtinės Karalystės miestus užplūdo būsto ieškančių pirmakursių universiteto studentų banga.

Situacija niekur nėra tokia prasta kaip Nyderlanduose. Kas trečias būstas Nyderlanduose yra socialinis būstas šeimoms, kurios uždirba mažiau nei 45 000 eurų per metus. Tačiau, šalies vyriausybė taip pat didina NT mokestį būsto savininkams. Daugelyje miestų, įskaitant Amsterdamą, reikalaujama, kad savininkai gyventų savo nuosavybėje arba ribotų nuomos kainas naujuose projektuose.

Pernuomoti būstą yra draudžiama, o laikinosios nuomos sutartys sudaromos ne ilgiau kaip dvejiems metams. NT vystytojai nėra skatinami statyti nuomojamo NT objektų, nes pelnas yra per mažas. Kad patenkintų Nyderlandų būsto poreikius, vyriausybė iki 2030 m. turėtų pastatyti 845 000 būstų. Siekdama sušvelninti dabartinę studentų būsto krizę, Nyderlandų vyriausybė pristatė Nacionalinį studentų būsto veiksmų planą, kuriuo siekiama 2022-2030 m.

Dėl didėjančio „Airbnb“ ar „Booking“ populiarumo, būsto trūkumo problema atsirado net tose šalyse, kur jos niekuomet nebuvo. Bene pirmiausiai ši problema pastebima tapo Amsterdame. Lisabonos istoriniame Alfamos rajone daugiau nei 55 proc. butų šiuo metu yra nuomojami per „Airbnb“. Florencijos centre nuo 2015 m. jų padaugėjo 60 proc., o Krokuvoje, nuo 2014 m. iki 2017 m., net 100 proc.

Žvelgiant į situaciją Europoje tampa akivaizdu, kad būstas vis dažniau laikomas ne pagrindine asmens teise, kuri turi būti užtikrinta visiems, o tiesiog rinka, kurioje galima gauti pelno.

Remiantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskelbtais tyrimais, visame pasaulyje būstas šiandien yra sunkiau įperkamas nei prieš 2008 m. būsto krizę. Publikacijoje pažymima, kad ne mažiau sparčiai ir staigiai nuomos kainos augo ir Vidurio ir Rytų Europoje. Remiantis „Eurostato“ duomenimis, 2015-2023 m. „Eurostato“ duomenimis, mažoje Baltijos šalyje Estijoje per 10 metų iki 2022 m.

Skaičiuojama, jog šio dalijimosi ekonomikos startuolio sukurta internetine platforma naudojasi kiek daugiau nei 2 mln. žmonių iš 192 valstybių. Taigi, už tam tikrą pinigų sumą laikinai galite tapti buto ar net namo šeimininku kur nors Paryžiuje, Lisabonoje ar Madride.

Vokietijos banko rinkos tyrimo sudarė vidutinio dviejų kambarių buto mėnesinių kainų sąrašą didžiausiuose pasaulio miestuose. Tyrime buvo naudojami duomenys iš tinklapio expatistan.com, kuris stebi nuomos kainas daugiau nei 200 šalių. Tyrime taip pat buvo stebėti nuomos pokyčiai per metus.

Pateikiame sąrašą, kokios nuomos kainos vyrauja 48 skirtinguose pasaulio miestuose:

Tačiau Londonas ar likusi JK dalis tikrai nėra vienintelė lietuvių emigrantų pamėgta vieta gyventi. „Tiesa“ nusprendė pasidomėti, kokios yra būsto nuomos kainos ir sąlygos kitose tarp lietuvių emigrantų populiariose šalyse - Ispanijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Norvegijoje.

Būsto Paieška: Iššūkis Visur

Bene sudėtingiausia užduotis kiekvienam imigrantui, kad ir kur jis atvyktų - įsikurti naujoje šalyje. Ir visai nesvarbu, ar tai Anglija, ar Norvegija, ar Vokietija: būsto paieškos bet kur gali tapti vienu didžiausių iššūkių.

Pasak „Tiesos“ pašnekovės Augustės, bene sunkiausia atvykėliams Olandijoje. „Išsinuomoti būstą lengviau per agentūrą, tačiau reikia atitikti labai aukštus reikalavimus. Pavyzdžiui, viena populiariausių vietinių nekilnojamojo turto agentūrų „Funda“ reikalauja, kad būsimasis nuomininkas uždirbtų keturis kartus daugiau nei būsto nuoma. Jeigu vieno kambario buto nuoma toliau nuo centro kainuoja 1 200 eurų, - o Amsterdame tai yra normali kaina, - mėnesinis atlyginimas turi siekti 3 500 eurų, jau sumokėjus mokesčius“, - aiškino Nyderlandų sostinėje penktus metus gyvenanti Augustina.

Pasak Berlyne įsikūrusios Indrės, tik atvykus į miestą ir neturint darbo išsinuomoti gerą butą irgi nėra lengva, nes dauguma nuomotojų reikalauja stabilių pajamų įrodymo. „Turi pristatyti darbo sutartį, trijų mėnesių pajamų banko išklotinę. Yra toks specialus dokumentas, vokiškai vadinamas schufa, įrodantis, kad šalyje neturi skolų. Jį gali gauti tik būdamas oficialiai registruotas Vokietijoje. Dokumento paprastai prašo dauguma nuomotojų“, - apie vokiškos nuomos niuansus kalbėjo lietuvė. Ji pridūrė, kad, kaip ir visur kitur, į kiekvieną butą vyksta atranka.

Skirtingai nei daugumoje kitų Europos šalių, nuomojantis būstą Norvegijoje nereikia turėti jokio kapitalo, išskyrus depozitą. Neturit santaupų depozitui, veikia sistema, kai savivaldybės suteikia paskolą užstatui arba duoda garantiją, o kai kurie nuomotojai ją priima vietoj depozito. „Tačiau tai tikrai nereiškia, kad pirmą kartą atvykus į šalį būstą rasti lengva“, - pabrėžia devynerius metus Norvegijoje su šeima gyvenanti Laura. Pasak jos, dažniausiai būstas randamas tik per pažįstamus. Paprastai savininkai būsimų nuomininkų prašo pateikti įrodymą, kad turi nuolatinį darbą, rekomendacijų, reikalauja trijų mėnesių depozito ir dar kviečia į interviu.

Lietuvių pamėgtoje Tenerifėje butą ilgalaikei nuomai rasti daug sunkiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kaip pasakojo Ispanijai priklausančioje saloje jau penkerius metus gyvenanti ir šeimą sukūrusi Dovilė, šiuo metu būstą susirasti tikrai nelengva dėl vis daugėjančių imigrantų. „O dėl paklausos kyla nuomos kaina ir reikalavimai nuomininkams“, - konstatuoja lietuvė. Tam pritarė ir Tenerifės nekilnojamojo turto agentūroje „Island Home“ dirbanti nekilnojamojo turto specialistė Renata Zdanovič. „Pastaruoju metu būstą ilgalaikei nuomai susirasti labai sunku, - patvirtina ji. - Kainos ir paklausa šoktelėjusios, o pasiūla sumažėjusi, nes dauguma būsto savininkų pasirenka trumpalaikę nuomą.“

Nuomos Kainos Įvairiose Šalyse

Vokietija

Neseniai spaudoje pradėta rašyti, kad Vokietijoje gyvenantiesiems už nuomojamą būstą tenka pakloti vis daugiau. Skaičiuojama, kad pernai būsto nuoma čia pabrango beveik 5 proc., ir dabar kvadratinio metro nuoma vidutiniškai kainuoja 7,65 euro per mėnesį. Pasak Berlyne įsikūrusios Indrės, kaina priklauso nuo to, kiek laiko bute gyveni, o laimingesniesiems vis dar gali pasisekti išsinuomoti butą už itin patrauklią sumą.

Indrė atskleidė, kad Berlyne labai populiari kambarių nuoma - ypač tarp asmenų, negaunančių nuolatinių pajamų. Tačiau skirtingai nei Anglijoje, čia populiariau tiesiog migruoti per trumpam nuomojamus kambarius, pavyzdžiui, kol šeimininkai keliauja. Ne per toli nuo centro nutolusiame Berlyno rajone dviejų kambarių buto nuoma vidutiniškai kainuoja nuo 700 iki 1 500 eurų. Pasak Indrės, populiariausi rajonai tarp lietuvių Berlyne yra Kreuzbergas, Friedriecheinas, Neuköllnas, Schönebergas, Charlottenburgas, Mitte, Prenzlauerbergas.

Olandija

„Už 30 kvadratinių metrų studijos tipo butą, kuris yra Noord rajone, dabar mokame 1 275 eurus“, - „Tiesai“ atvirai kalba Olandijoje, Amsterdame, gyvenanti Augustina. „Butas labai mažas, bet viskas nauja ir gražu“, - aiškina lietuvė. Pasak jos, Amsterdamo šiaurė nėra populiarus rajonas tarp vietinių. Čia ir miesto pietryčiuose dažniau gyvena atvykėliai iš kitų šalių. Augustinos teigimu, kambario nuoma Amsterdame kainuoja apie 500 eurų vienam žmogui. Kainos tokios pačios tiek olandams, tiek imigrantams. Už dviejų kambarių butą normalu mokėti apie 1 400-1 300 eurų, neskaičiuojant mokesčių.

Tenerifė (Ispanija)

Galbūt dėl skanaus maisto, nedidelių kainų ir visus metus puikaus oro Tenerifės sala Ispanijoje per pastaruosius keletą metų žaibiškai išpopuliarėjo tarp lietuvių. Vis daugiau tautiečių šią gražią vietovę nusprendžia vadinti naujaisiais namais. „Pietinėje salos dalyje, kur per sezoną mėgsta apsistoti dauguma turistų, nuo rugsėjo iki gegužės rasti būstą ilgalaikei nuomai praktiškai neįmanoma. Šiaurinėje dalyje būstą rasti įmanoma, tačiau čia reikalavimai daug didesni“, - „Tiesai“ pasakojo Dovilė.

Paprastai būsto nuomotojai būsimųjų gyventojų prašo pateikti darbo Tenerifėje sutartį. Kitokios sutartys ar pajamų įrodymai, anot lietuvės, tiesiog netinka. Nuomininkų dažnai prašoma turėti ir laiduotoją - tai yra žmogų, kuris garantuotų, kad mokėsite nuomą ir nieko iš naujųjų namų nepasisavinsite. Tokie reikalavimai nuomininkams, kaip minėjo Dovilė, galioja šiaurinėje salos dalyje. Pasak R. Zdanovič, Lietuvoje pakilus kainoms, lietuviai renkasi atokesnius salos kampelius, tačiau salos pietūs vis dar yra populiarūs tiek tarp tautiečių, tiek tarp atvykusiųjų iš kitų šalių.

Nuomos kaina gali labai skirtis - ji priklauso nuo vietovės. R. Zdanovič duomenimis, vieno miegamojo būstas prastesniuose ar tolimuose rajonuose kainuoja apie 350-400 eurų per mėnesį, arčiau turistinių vietų - 500-700 eurų. Dviejų miegamųjų butas iki 10 minučių kelio automobiliu nuo populiariųjų Los Cristianos ar Las Americas kurortų - apie 600-800 eurų.

Socialinis būstas Vienoje

Kaip rodo neseniai atliktas apskaitos įmonės „Deloitte“ tyrimas, Vienoje, kuri praėjusiais metais išlaikė „Economist“ metiniame indekse paskelbtą geriausiai apgyvendinto miesto pasaulyje titulą, gyventojai už būsto nuomą vidutiniškai moka maždaug trečdalį, lyginant su gyvenančiais Londone, Paryžiuje ar Dubline, skelbia portalas „The Guardian“.

Pirmasis būstas, į kurį Maxas Schranzas įsikėlė palikęs šeimos namus, yra toks, apie kokį svajoja daugelis jaunų specialistų, pasiekusių karjeros viršūnę. Būdamas vos 26 metų, jis gyvena šviesiame bute, penktame aukšte, aukštomis lubomis su vaizdu į Austrijos sostinę, 10 minučių kelio nuo centrinės stoties, netoli kino teatrų ir barų. Kad ši svajonė taptų realybe, nereikėjo nei laimėti loteriją, nei tėvų finansinės pagalbos: M. Schranzas, magistrantūros studentas, už 54 kv. m ploto dviejų miegamųjų butą moka 596 eurus per mėnesį.

Iš dalies priežastis, kodėl M. Schranzo butas įperkamas, paprasta: jis priklauso miestui. Vienoje tai įprasta. Ketvirtadalis Vienoje gyvenančių žmonių yra socialiniai nuomininkai, o jei įskaičiuotume ir maždaug 200 000 kooperatinių būstų, pastatytų už savivaldybės subsidijas, tai būtų daugiau nei pusė gyventojų.

Daugelis šių butų atsirado prieš šimtmetį, įgyvendinant itin ambicingą statybų programą po Pirmojo pasaulinio karo pabaigos, kai Vieną užplūdo žmonės, išsikraustę dėl Habsburgų imperijos žlugimo. Nuo socialistų valdomos „Raudonosios Vienos“ pradinio etapo, iki nacių bandymo įvykdyti perversmą 1934 m. mieste iškilo 65 000 socialiai nuomojamų butų.

M. Schranzo butas yra praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje pastatytame 14 gyvenamųjų namų kvartale Margareteno rajone. Vienas iš siekių - žmonių įvairovė Vienoje tokie kvartalai vadinami „Gemeindebauten“ (angl. „bendruomenės pastatai“). „Viena iš pagrindinių sąvokų, padedančių suprasti Vienos požiūrį į būstą, yra socialinis tvarumas“, - sako Austrijos laikraščio „Der Standard“ architektūros kritikas Maikas Novotny. - Siekdamas išvengti getų ir su jais susijusių brangiai kainuojančių socialinių konfliktų, miestas aktyviai siekia, kad tuose pačiuose kvartaluose gyventų skirtingų sluoksnių ir skirtingas pajamas gaunantys žmonės. Socialinis būstas nėra skirtas tik vargšams“.

Būdamas studentas, neturintis negalios ar finansinių iššūkių, M. Schranzas neturėtų jokių vilčių pretenduoti į socialinį būstą tokioje šalyje kaip Jungtinė Karalystė, tačiau Vienoje miestas jį paragino dalyvauti programoje, skirtoje jaunesniems nei 30 metų amžiaus pirmiesiems nuomininkams. Viena iš taktikų - maksimalios pajamos, kurias gali gauti pareiškėjai, yra 57 600 eurų per metus vienišiems asmenims ir 85 830 eurų - dviejų asmenų namų ūkiams.

Vienos socialinio būsto programa yra daugiau nei politika - mieste tai pamatinis idealas, kuriuo didžiuojamasi. Kaip ir panašūs pažangūs pasiekimai, dėl kurių pasiektas politinis konsensusas, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės nacionalinė sveikatos apsaugos tarnyba arba Norvegijos naftos fondas, tai gali sukelti aklų dėmių nacionalinėse diskusijose.

Tačiau tikrovė ne visada atitinka idealą, o H. Barnerthas dar labiau susijaudina skųsdamasis dėl laiko, per kurį miestas atlieka remonto darbus jo valdose. Vienas iš trūkumų, kad viena didelė bendrovė „Wiener Wohnen“ yra atsakinga už tokio didelio būsto fondo mieste valdymą ir priežiūrą, yra tas, kad registruojant ir pavedant prižiūrėtojų užduotis gali susidaryti kliūčių.

Kitas Vienos modelio trūkumas yra tas, kad nors 60 proc. miesto gyventojų, pateko į Gemeindebau arba subsidijuojamą kooperatyvą, tai vis tiek neapima didelės dalies miesto gyventojų, kurių 80 proc. yra nuomininkai. Prašyti socialinio būsto gali tik tie, kurie dvejus metus buvo nuolatiniai Vienos gyventojai, o tie, kurie gyvena privačiuose nuomojamuose būstuose, susiduria su problemomis, labiau pažįstamomis kituose Europos miestuose.

„Prieš dvidešimt metų privati nuoma Vienoje dažniausiai buvo nekokybiška ir pigi“, - sako Kembridžo universiteto planavimo ir būsto katedros docentas Justinas Kadi. - Tačiau pastaraisiais metais privati nuoma virto Vienos būsto rinkos segmentu, kuris daugeliu atvejų yra ne tik aukštos kokybės, bet ir gana brangus“.

Vis dėlto yra svarių priežasčių, kodėl Vienos socialinio būsto modelis pastaruoju metu sulaukia naujo tarptautinių politikų dėmesio ir reguliarių vizitų. Prieš pat Kalėdas paskelbti duomenys rodo, kad 105 000 namų ūkių Jungtinėje Karalystėje dėl socialinio būsto trūkumo yra įkalinti laikiname būste. Su panašiomis problemomis susiduria daugelis kontinentinės Europos miestų: pavyzdžiui, Berlynas, nepasiekęs tikslo iki 2022 m. pastatyti 20 000 naujų būstų, praėjusiais metais sugebėjo pastatyti tik apie 16 000 būstų.

Viena, priešingai, turi pranašumą, nes užima monopolinę padėtį, kurios niekada neatsisakė. „Mes niekada nepasidavėme pagundai parduoti savo savivaldybės ar subsidijuojamus butus, kaip tai darė daugelis kitų Europos miestų, norėdami užlopyti biudžeto skyles“, - sako K. Gaal. - Tai reiškia, kad mūsų būsto fondas tebėra didžiulis“.

Maždaug prieš 40 metų Viena įkūrė „žemės pirkimo ir miestų atnaujinimo fondą“, kuris rezervuoja miesto žemę tik socialiniams būstams: šiuo metu jis turi 3 mln. kv. metrų ploto, įskaitant ūkių ar pūdymo žemę, nenaudojamus geležinkelio bėgius ir tuščias ligonines, kuriuos gali išskirtinai parduoti socialinio būsto statytojams.

Dar neaišku, ar Viena pasieks savo tikslą iki 2025 m. pastatyti 5 500 naujų Gemeindebau butų, tačiau miestas imasi apčiuopiamų veiksmų. Po 11 metų trukusio naujo socialinio būsto statybų įšaldymo 2015 m. miestas atnaujino naujų Gemeindebau daugiabučių statybą ir 2024 m. skyrė 557 mln. eurų naujoms statyboms.

Vienas iš naujausių, vietos architektūros firmos „WUP“ įgyvendintų projektų yra maždaug už 7 km į rytus nuo miesto centro, Seestadt Aspern - naujas miesto centras, išaugęs buvusio aerodromo vietoje. 73 metų Margarete Stoklassa su vyru praėjusį balandį persikėlė į vieną iš 74 butų iš miesto centre esančios gyvenvietės, nes jiems reikėjo neįgaliųjų prieigos, ir, atrodo, yra labai patenkinti. 50 kv. m ploto jų naujieji namai nėra dideli, tačiau M. Stoklassa neslepia: „Esu labai laiminga, čia yra viskas, ko man reikia“.

Naujųjų laikų Gemeindebau fasadai nudažyti kreidos raudonumo, mėlynumo ir žalumo spalvomis, kurios primena galingas Raudonosios Vienos laikotarpio tvirtoves, nors statybų metu statybinių medžiagų kainos pasiekė aukščiausią lygį, todėl čia daug pliko betono ir cinkuoto plieno. Daugiau nei šimtmetį vyravę Vienos bendruomeninio gyvenimo idealai įrodė, kad gali atlaikyti laiko išbandymą.

tags: #buto #nuoma #europoje