Loftų nuoma: apžvalga Vilniuje ir Balstogėje

Šiame straipsnyje aptarsime butų nuomos kainas Vilniuje ir Balstogėje, palyginsime nuomos galimybes ir kainų skirtumus abiejuose miestuose. Išanalizuosime populiariausius rajonus ir atkreipsime dėmesį į nuomos kainų ypatumus.

Butų nuoma Vilniuje

Vilniuje, ypač Naujamiestyje, galima rasti įvairių nuomos pasiūlymų. Naujamiestis yra patraukli vieta norintiems gyventi netoli miesto centro, vos 1 km iki Senamiesčio. Taip pat galima rasti vieno kambario butų bloke, pavyzdžiui, Skroblų g.

Štai keletas pavyzdžių:

• Butas Naugarduko g. - 650 €/mėn.
• 2 kambarių butas Vilniuje, Naujamiestyje, Žemaitės g.
• 2 kambarių butas Vilniuje, Naujamiestyje, Smolensko g.

Butų nuomos kainos Vilniuje (Naugarduko g.)

Naugarduko gatvėje siūlomi įvairūs butų nuomos variantai. Ši gatvė yra patogi vieta gyventi dėl artumo Senamiesčiui ir gerai išvystytos infrastruktūros. Pavyzdžiui, 33 kv. m buto nuoma Naugarduko g. kainuoja apie 650 €/mėn.

Butų nuoma Balstogėje

Balstogėje taip pat galima rasti įvairių nuomos pasiūlymų, ypač per Airbnb platformą. Būstai čia puikiai vertinami dėl jų vietos, švaros ir kitų patogumų.

Štai keletas geriausiai įvertintų būstų atostogoms Balstogėje:

• Miesto centras | Tylus ir stilingas | Nuotolinis darbas (60 kv. m) - vidutinis įvertinimas: 5 iš 5.
• Apartman Gospodarska - vidutinis įvertinimas: 4,99 iš 5.
• Butas Jurowiecka. Miesto centras. Nemokama automobilių stovėjimo aikštelė - vidutinis įvertinimas: 4,89 iš 5.
• Šviežias butas Puiki vieta - vidutinis įvertinimas: 5 iš 5.
• Butas pačiame centre esančiuose BRANICKI RŪMUOSE - vidutinis įvertinimas: 4,94 iš 5.
• Butas Kopernik. Netoli centro. Automobilių stovėjimo aikštelė - vidutinis įvertinimas: 4,97 iš 5.
• atmosferinis butas centre - vidutinis įvertinimas: 4,87 iš 5.
• Gražus butas ir nemokama automobilių stovėjimo aikštelė - vidutinis įvertinimas: 4,96 iš 5.
• Loftas Neon Loft Bukowskiego - vidutinis įvertinimas: 4,99 iš 5.
• "❤ MD APARTMENT ❤ TOP LOCATION ❤ CITY CENTER" ❤ - vidutinis įvertinimas: 4,98 iš 5.
• CR butas pačioje Lipowa širdyje 1 - vidutinis įvertinimas: 4,92 iš 5.
• Apartament Esperanto - vidutinis įvertinimas: 4,93 iš 5.

Populiarūs patogumai atostogoms skirtuose būstuose Balstogėje apima nemokamą automobilių stovėjimo aikštelę, belaidį internetą ir patogią vietą miesto centre.

Vidutinės butų nuomos kainos Balstogėje pagal mėnesį:

Kaip matome iš pateiktų duomenų, vidutinė buto nuomos kaina Balstogėje svyruoja priklausomai nuo mėnesio.

Kotedžai, butai ir loftai: skirtumai ir pasirinkimo kriterijai

Nekilnojamojo turto ekspertai pasakoja apie tai, kuo tarpusavyje skiriasi kotedžai, butai ir loftai, kokie žmonės juos renkasi ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį juos renkantis. „Kai renkamės tarp buto, kotedžo ir lofto, mes renkamės ne tarp blogesnio ir geresnio, o tarp skirtingų gyvenimo modelių", - tikino projektų „Naujoji Anglija 2.0" ir „Bauhaus Mini loftai" pardavimų vadovė Ilma Stasiulytė.

Apie tai, kaip pasirinkti tinkamiausią būstą, pasakoja ir nekilnojamojo turto vystytojų bendrovės direktorius Martynas Samauskas. Perkant nekilnojamąjį turtą specialistai pirmiausia ragina įvertinti dabartinius savo gyvenimo poreikius ir būti atviram su pačiu savimi. „Nereikėtų savęs apgaudinėti, jog įsigiję būstą šalia Vingio parko staiga pradėsite bėgioti, jei to nedarote dabar“, - šypsosi nekilnojamojo turto vystytojų bendrovės direktorius Martynas Samauskas.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus" investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis atkreipia dėmesį, kad terminas, kaip kotedžas, formaliai išvis neegzistuoja. Nei statybų įstatyme, nei statybos techniniame reglamente tokio būsto tipo nėra. Dažniausiai tai - dvibutis ar keliabutis namas, turintis bendrą sieną su kaimynais (sublokuotas per buto sieną, garažą ar stoginę), atskirą įėjimą, kiemelį.

"Dažnu atveju tai yra butai, tačiau dėl minėtų išskirtinumų rinkoje susiformavo tradicija juos laikyti ir vadinti kotedžais. Užsienyje tokio tipo būstai vadinami „town house“ arba „terraced house“. Šie būstai populiarūs Vakarų Europoje, ypač Jungtinėje Karalystėje, Olandijoje, taip pat Jungtinėse Valstijose bei Kanadoje", - aiškino jis.

I.Stasiulytės teigimu, įprastai kotedžo ieškantys žmonės pirmenybę teikia erdvei, privačiam kiemui, didesniam privatumui. Ši būsto kategorija aktualiausia šeimoms, turinčioms vaikų ir sutinkančioms už didesnį plotą papildomai susimokėti - arba pinigais įsigyjant patį kotedžą, arba ilgesniu sugaištu laiku kelyje iš namų į darbą ir atgal.

Anot Š.Taručio, žmonės vertina kotedžus, nes vis dažniau tai būstas miesto ribose, tačiau siūlantis daugiau privatumo ir lankstumo įsirengiant. Kotedžai paprastai turi individualų įėjimą, nuosavą kiemelį, terasą, gali turėti ir balkoną. „Tai - nuosavo namo privalumai. Taip pat dažnai kotedžo gyventojai turės mažiau kaimynų nei jų būtų bute.

Iš kitos pusės, kotedžai būna dviejų, o dabar kartais - net trijų aukštų. Tai priimtina ne visiems, nes lengviau suplanuoti erdves viename lygyje, nereikia dviejų san. mazgų, erdvės „neatima“ laiptai ir panašiai", - tikino „Citus", Vilniuje plėtojančios projektą „PaJustis", atstovas Š.Tarutis.

O pagrindinis buto pirkėjų prioritetas - išvystyta infrastruktūra ir galimybė įsikurti centriniuose miesto rajonuose. Butas, išpildantis šiuos abu kriterijus, tampa pačia likvidžiausia nekilnojamojo turto klase, metai iš metų pritraukiančia didžiausią visuomenės susidomėjimą praktiškai visuose segmentuose.

„Nepanašu, kad artimiausiais metais situacija galėtų pasikeisti. Tai, kaip vilniečiai vertina gyvenimo mieste privalumus, atskleidžia ir šiandieninės butų kainos. Populiariausiuose centrinėse miesto zonose jos siekia, o kai kuriais atvejais ir akivaizdžiai pranoksta erdvesnių priemiesčio kotedžų kainas", - kalbėjo I.Stasiulytė.

Taigi, renkantis tarp buto ir kotedžo, svarbu atsižvelgti į savo poreikius, gyvenimo būdą ir finansines galimybes. Jei prioritetas yra miesto patogumai ir išvystyta infrastruktūra, butas gali būti geresnis pasirinkimas. Jei svarbiau erdvė, privatumas ir nuosavas kiemas, verta apsvarstyti kotedžą.

Kas perka kotedžus?

Š.Taručio teigimu, kotedžų pirkėjus dėl išskirtinių pačių kotedžų bruožų šiek tiek paprasčiau segmentuoti. Dažniausiai tai yra šeimos arba poros, planuojančios šeimą. Jiems dažniausiai aktualu ramybė ir privatumas, gamtos kaimynystė ir nėra poreikio gyventi centre. Po vieną gyvenantys žmonės kotedžus renkasi retai.

Kadangi neretai kotedžai yra didesnio ploto, juos gali rinktis šeimos, kurioms reikia erdvės. Taip pat, pastatyti 50-ties mažaaukščių būstų projektą reikia gerokai didesnio ploto nei 50 ar net 100 butų daugiaaukščiam daugiabučiui namui.

Todėl kotedžai dažniau statomi toliau nuo miesto centro; iš kitos pusės, ten dažniau galima rasti lopinėlį gamtos, vandens telkinį, daugiau erdvės kieme. „Na, o infrastruktūra yra svarbi visiems. Todėl tada, kai kotedžus imta statyti nebe užmiestyje, o pačiame mieste, greta išvystytos infrastruktūros, jie tapo tokie patrauklūs ir geidžiami", - sakė Š.Tarutis.

Nors viešumoje buvo pasirodę teiginių apie karantino paskatintus procesus, kuomet žmonės ieško vis didesnio būsto užmiestyje, faktai rodo, kad butai Vilniuje ir toliau išgyvena aukso amžių. „Pirmąjį šių metų ketvirtį butų pirminėje rinkoje buvo pasiektas dešimtmečio sandorių skaičiaus rekordas. Tiesa, pamažu keičiasi suvokimas ir požiūris į patį butą. Dėl karantino priversti didelę dalį laiko praleisti savo namuose, žmonės labiau nei bet kada įsitikino, koks svarbus gali būti kiekvienas papildomas kvadratinis metras bei teisingas buto išplanavimas", - tikino I.Stasiulytė.

Brangiau - kotedžas ar butas? Nuo ko priklauso kotedžo kaina?

Š.Taručio teigimu, anksčiau, kai didžiausią paklausą turėjo didelio bendro ploto kotedžai (90-140 kv. m), jų buvo didelė suminė kaina. Pastaruoju metu, stebint mažėjančio bendro būsto ploto tendenciją, mažėja ir kotedžai. „Paskutiniais metais siūlomi ir 65-75 kv. m ploto kotedžai. Todėl ir jų suminė kaina sumažėjo“, - kalbėjo jis.

Pasak Š.Taručio, kvadratinio metro kaina tarp buto ir kotedžo iš esmės nesiskiria. Nors kotedžą pastatyti yra lengviau nei daugiabutį (reikia daugiau inžinerinių mazgų, papildomą vietą užima bendros erdvės), kotedžai turi kiemelius, taip pat juose, paliekant daugiau erdvės būsimų gyventojų kūrybai ir saviraiškai, siūlomas mažesnis apdailos lygis.

„Iš kitos pusės, kotedžas nelygu kotedžui - tas pats ir su butais. Kotedžai gali būti maži ir dideli, arti miesto centro ir miesto pakraštyje, su apdaila ir be jos, prestižinio segmento projekte ar ekonominiame. Taigi ir kaina priklausys nuo gausybės faktorių“, - aiškino jis.

Loftai - nestandartiniams žmonėms

O loftus, I.Stasiulytės teigimu, visų pirma renkasi nestandartinių idėjų nebijantys žmonės, kurie siekia už patrauklią kainą susikurti autentiškus namus. Pavyzdžiui, šiuo metu atrasti mini loftą Vilniuje galima ir vos už keliolika tūkstančių eurų. „Labai dažnai loftas yra jauno savarankiško žmogaus, metančio iššūkį standartiniam gyvenimo modeliui tipinio miegamojo sostinės rajono daugiabutyje, pasirinkimas“, - įsitikinusi ji.

I.Stasiulytė įsitikinusi, kad jau galima drąsiai kalbėti apie loftų kultūros brandą sostinėje. Dar prieš keliolika metų, kai vilniečiams Naujamiestyje buvo pasiūlyti pirmieji loftų projektai, tai atrodė kaip kažkas neįprasto, o gal ir rizikingo. „Tačiau jaunų ir veržlių miestiečių segmente ši naujiena sulaukė ypač didelio populiarumo. O šiandien loftų kultūra vis drąsiau persikelia į naujus, dar neatrastus sostinės pramoninius rajonus, tokius kaip Aukštieji Paneriai, kuriuose šiuo metu įrenginėjami „Bauhaus Mini loftai“. Tokio pobūdžio projektai suteikia galimybę įsigyti autentišką būstą už gerokai mažesnę kainą, palyginti su standartiniais būstais", - kalbėjo ji.

Priminsime, jog loftas - dažnai gyvenamojo būsto tipas, savotiškas butas. Idėja nenaudojamus gamybinius, pramoninius pastatus pritaikyti gyvenimui bei darbui kilo XX a. 3 dešimtmetyje JAV. Centrinėse miestų dalyse liko stovėti tuščios erdvios patalpos. Jomis pradėjo domėtis menininkai - juos sužavėjo loftų erdvumas - aukštos lubos, puikios apšvietimo galimybės ir palyginti nedidelės nuomos kainos. Populiarūs dailininkai loftuose kūrė galerijas bei studijas.

Vėliau nuomoti didžiules architektūrinę vertę įgijusias patalpas miesto centre menininkams tapo per brangu. 1960-aisiais loftų idėja pasiekė Europą - Angliją, Vokietiją, Austriją ir Olandiją. Šiandien loftai egzistuoja beveik kiekviename Amerikos ir Europos didmiestyje. Pagrindinis lofto bruožas - didžiulė atvira erdvė, kuri apima ne vieną 100 m². Paprastai loftu nėra vadinama mažesnė negu 100 m² ploto patalpa.

Vienas dažniausių įsitikinimų - kad loftai yra brangūs. Vis dėlto kainų analizė rodo, kad jų kvadratinio metro kaina dažnai panaši arba net mažesnė nei naujos statybos butų. Pavyzdžiui, Kaune, Šančiuose, projekto „Drobės 11“ vystytojai kvadratinį metrą dar pavasarį siūlė už maždaug 2 300 eurų. Kitų nekilnojamojo turto (NT) projektų Šančiuose ar aplink kaina už kvadratinį metrą šiuo metu siekia apie 2 700 eurų, o dažnai - ir daugiau. Projekto „K125“ loftų Vilniuje kaina - nuo 2 300 eurų už kvadratinį metrą, kai įprasti naujos statybos butai kituose šalia esančiuose NT projektuose kainuoja mažiausiai 4 000 eurų už kvadratinį metrą ar daugiau.

„Dažnai loftai yra negyvenamosios paskirties, todėl ne visi bankai lengvai suteikia paskolą tokiam būstui. Anksčiau ši problema buvo itin opi, bet dabar vis daugiau bankų tokius būstus finansuoja tokiomis pat sąlygomis, kaip ir įprastą NT. Tai reiškia, kad perkant loftą dažnai galima netgi sutaupyti, nors kiek laiko ši tendencija išliks - nėra aišku. NT rinkos duomenys rodo, kad loftų paklausa auga, o tokie išskirtiniai būstai nuomojami lengviau nei standartiniai“, - komentuoja Ieva Šimkienė, banko „Bigbank“ būsto paskolų skyriaus vadovė.

Kaina - svarbus argumentas, ir dažnu atveju loftas gali kainuoti mažiau nei naujos statybos butas. Palyginti, loftų vidutinė kaina yra 3 369 eurai už kvadratinį metrą. Be to, per pastaruosius 12 mėnesių ekonominės klasės būstų kainos paaugo apie 11 proc., tad kainų skirtumas tarp pigiausių įprastų būstų ir loftų vis mažėja.

Jauniems Z kartos pirkėjams itin patinka tai, kad tokį būstą galima įsirengti pagal savo skonį ir jį pritaikyti pagal save yra daugiau galimybių, nei perkant įprastą butą. Aukštos lubos ir dideli langai kartais leidžia įsirengti net ir antrą aukštą. Suteikiama laisvė jaunuolius traukia daug labiau nei vyresniuosius“, - komentuoja I.Šimkienė.

Keletas niuansų, vertų dėmesio

Pasirinkus pirkti loftą, visų pirma būtina atkreipti dėmesį į paskirtį. Dalis loftų yra buvusios sandėlių ar komercinės patalpos, todėl reikia įsitikinti, ar bankas sutinka tokį turtą finansuoti būsto paskolos sąlygomis. Taip pat svarbu žinoti tam tikrus tokio NT trūkumus. Pavyzdžiui, kai kurios savivaldybės taiko didesnį vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo paslaugų tarifą tokio tipo būstui, taip pat netaikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas šilumai ir karštam vandeniui.

Na, o norint tokiame bute deklaruoti gyvenamąją vietą, reikia pakeisti paskirtį arba gauti savivaldybės pritarimą - tokia procedūra gali trukti 3-6 mėnesius. Reikia turėti omenyje ir tai, kad loftuose būna aukštos lubos, todėl kai kurie tokio būsto įrengimo aspektai, pavyzdžiui, sienų apdaila, gali kainuoti kiek daugiau.

Be to, loftai rečiau būna A energinės klasės, nes paprastai jie yra įrengti senesniuose pastatuose. Be to, tokių būstų šildymo išlaidos dėl aukštų lubų būna kiek didesnės. Vis dėlto stebint augantį pirkėjų susidomėjimą, susidaro įspūdis, kad loftų privalumai dažnai visus šiuos trūkumus atperka.

Trys pagrindinės klaidos, kurias daro perkantieji pirmąjį būstą

Specialistai vis dar stebi, jog dažnas linkęs atsižvelgti ne į dabartinius savo poreikius, o bando įsivaizduoti nekilnojamojo turto (NT) panaudojimo perspektyvą po dešimtmečio ar net kelių. Tačiau M. Samauskas pataria rinktis būstą galvojant ne daugiau nei penkerius metus į priekį.

Jei įprastai į miestą išeinate kartą per mėnesį, galbūt, neverta vien dėl šios priežasties nekilnojamojo turto ieškoti senamiestyje. Juk įsigiję būstą centre greičiausiai išsyk nepradėsite mėgautis naktiniu gyvenimu. Racionalus sprendimas - tai NT, kuris atitinka dabartinio gyvenimo etapo poreikius ir pomėgius. Mat toks būstas yra tik tiek, kiek reikia, ir dar papildomai gali sutaupyti pinigų.

Tarkime, jog šiuo gyvenimo etapu 21 kv. m ploto loftas Naujamiestyje jums yra tinkamas pasirinkimas komfortiškam gyvenimui - nei per daug, nei per mažai. Tačiau po penkerių ar dešimties metų jūs planuojate jau būti sukūrę šeimą ir turėti vaikų, todėl taip pat svarstote apie alternatyvą - 60 kv. m ploto 3 kambarių buto Pašilaičių mikrorajone įsigijimą.

„Už loftą sumokėsite maždaug 40 tūkst. eurų, o už būstą Pašilaičiuose paklosite apie 75 tūkst. eurų. Būstų įrengimas nuo standartinės dalinės apdailos atitinkamai atsieis apie 15 tūkst. ir 23 tūkst. eurų. Tad šiuo gyvenimo etapu vien pirkdami ir įsirengdami būstą Naujamiestyje jūs jau išleistumėte 33 tūkst. eurų mažiau. Sutaupytumėte dar daugiau, jei prie šios sumos pridėtumėte būsto išlaikymo ir nenaudojamo trečio kambario šildymo kaštus per ateinančius penkerius metus. Todėl galima teigti, jog dabar pasirinkę įsigyti būstą Naujamiestyje bendrai sutaupytumėte apie 50 tūkst. eurų“, - skaičiuoja M. Samauskas.

Jis įsitikinęs, jog neverta apsiimti nereikalingų išlaidų anksčiau laiko - juk pasiūloje visą laiką bus jūsų gyvenimo poreikius atitinkančių būstų variantų, o pats gyvenamosios vietos keitimo procesas nėra toks sudėtingas, koks gali pasirodyti.

Neįvertinamas būsto įrengimas, pabrangimas ir likvidumas

Perkantieji būstą turi įvertinti ne tik jo įsigijimo kainą. Svarbus aspektas - įrengimo kaštai. Nors yra manančiųjų, kad nusipirkus jau įrengtą būstą, galima sutaupyti įrengimui, taip būna retai.

Pardavėjo ir pirkėjo estetikos suvokimas dažnai skiriasi ir atsikrausčius gali tekti išleisti net daugiau negu perkant neįrengtą būstą, mat gali reikėti griauti, ne tik kurti. Be to, didesnio ploto įrengimas kainuos daugiau, suma gali išaugti kartais, nes sutvarkyti reikia ir tas erdves, kurios tuo momentu yra nenaudojamos.

„Nors sakoma, kad įrengiant didesnio ploto būstą, kaina už kvadratinį metrą mažėja, ji vis tiek bus didesnė nei, tarkime, įrengiant 21 kv. m ploto vieno kambario ar studijos tipo būstą. O ir pasikeitus norams bei po kelerių metų užsimanius perdažyti sienas pokyčiai kainuos pigiau nei pakeisti didelio buto sienų spalvą“, - kainas lygina „Build Me“ direktorius.

M. Samauskas įsitikinęs, jog dar vienas aspektas, kurį svarbu įvertinti dar prieš perkant būstą, yra butų pabrangimo statistika. Lankomiausio NT portalo Lietuvoje duomenimis, būstų, pastatytų per pastarąjį dešimtmetį, kvadratinio metro kaina Pašilaičiuose per dvejus metus išaugo 5 proc. - 2018 m. ji siekė 1300 eurų, o šių metų pradžioje 1369 eurų.

Tuo pačiu laikotarpiu Naujamiestyje kainų augimas akivaizdžiai didesnis - net 39 proc. 2018 pradžioje čia už kvadratinį metrą vidutiniškai būtumėte sumokėję 2125 eur., o dabar tektų pakloti net 2960 eur.

„Nepamirškite pasidomėti ne tik būsto pabrangimo statistika, bet įsivertinkite ir likvidumą. Išanalizuokite, kiek rinkoje tokių butų yra nuomai, kokia jų kaina, kiek pardavinėjamų antrinėje rinkoje, ar atsirandantys butai parduodami ir kokiomis kainomis“, - pataria M. Samauskas.

Atliekant analizę jis skatina nepamiršti naudotis ir būstų paieškos bei analizės įrankiais, kurie padės tinkamai įvertinti visus NT aspektus.

Pasiūlymai Vilniuje

Siūlome išsinuomoti naujai įrengtą, šiuolaikišką ir jaukų 2 kambarių loftą Viršuliškėse. Šis loftas puikiai tinka tiek trumpalaikei, tiek ilgalaikei nuomai. Minimalus nuomos laikotarpis - 1 mėnuo!

Privalumai:

• Nemokama sporto salė
• Nemokama kino salė
• Nemokama poilsio erdvė bendroje erdvėje
• Atskiros patalpos su dviem skalbyklėmis ir dviem džiovyklėmis (apmokamos programėles pagalba)
• Bendrą virtuvę, kurioje rasite po dvi viryklės, dvi orkaites, dvi indaploves, du šaldytuvus, keptuves, stalo įrankius, puodelius ir lėkštes
• Wi-fi loftuose ir visame komplekse
• Galimybė gyventi su augintiniu

Lofto Išplanavimas ir Įranga:

• Vonios kambarys kartu su WC
• Virtuvės zona su šaldytuvu ir mikrobangų krosnele
• Svetainės erdvė
• Antresolė su lova ir kokybišku čiužiniu
• Patogi darbo zona priešais langus su vaizdu į parką
• Rekuperacinė vėdinimo sistema
• Reguliuojamas šildymas

Lofto langai yra nukreipti į vakarinę pusę, pro kuriuos atsiveria akiai malonus vaizdas į žaliąją zoną bei šalia esantį parką. Geras susisiekimas viešuoju transportu tiek su miesto centru, tiek su tolimesniais rajonais.

Nuomos kaina 450 eur + komunaliniai mokesčiai. Jokio tarpininkavimo mokesčio! Nėra depozito!

Taip pat galime pasiūlyti didesnių, bei mažesnių loftų, kurie gali atitikti jūsų poreikius.

Top Floor siūlo trumpalaikę ir ilgalaikę nuomą patogiuose studio butuose - vienviečiuose, dviviečiuose, triviečiuose ar lofte su sauna. Kiekvienas butas turi virtuvę su indais, privatų vonios kambarį, skalbimo galimybę, spartų Wi-Fi ir bekontaktį atvykimą su PIN kodu. Išrašomos sąskaitos, pasirašomos sutartys, galima apsistoti su šunimi ar katinu. Ieškantiems patogios vietos gyventi ar dirbti sostinėje - tai puikus pasirinkimas. Mūsų apartamentai tinka vienam, dviems, trims ar net grupėms iki 4 asmenų.

tags: #buto #nuoma #lofta