Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau pasitaiko atvejų, kai šeimos su vaikais susiduria su diskriminacija nuomojant būstą. Skelbimuose galima pamatyti frazes: „Nuomojame butą porai be vaikų“. Tokia praktika yra netoleruotina ir laikoma diskriminacija dėl šeiminės padėties.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip būsto nuomos paslauga traktuojama Lygių galimybių įstatyme, kokios yra šeimų su vaikais teisės ir kur kreiptis, susidūrus su diskriminacija.
Lygių galimybių įstatymo nuostatos
Lygių galimybių įstatymas užtikrina lygias galimybes vartotojų teisių srityje, įskaitant ir aprūpinimą būstu. Gyvenamojo būsto nuoma, kai nuomos mokestį moka gyventojas, yra šiek tiek išskirtinė visame paslaugų sektoriuje. Nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Lygių galimybių įstatymo pakeitimai - prie draudžiamų diskriminacijos pagrindų bus įtraukta ir šeiminė padėtis.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės grupės vadovas Vytis Muliuolis primena, kad tokia praktika - diskriminacinė, taip pat kaip ir atsisakymas nuomoti gyvenamąjį būstą žmonėms dėl jų rasės, kilmės, religijos bei kitų Lygių galimybių įstatyme įtvirtintų pagrindų.
Kur kreiptis pastebėjus diskriminacinį skelbimą?
Lygių galimybių įstatymas draudžia diskriminaciją net keturiolika pagrindų. Visų pirma, prašytume informuoti LGKT vien pastebėjus tokius diskriminuojančius reikalavimus būsto nuomos skelbimuose. Mes pasiaiškintume kiekvieną atvejį individualiai, nes pagal Lygių galimybių įstatymo nuostatas, draudžiama jau vien skelbime nurodyti tokias diskriminuojančias sąlygas.
Galima tarnybai pranešti apie pastebėtą skelbimą, tačiau tai nebūtų traktuojama kaip skundo pateikimas, kadangi pats skelbimo platinimas savaime nėra Lygių galimybių įstatymo pažeidimas. Tačiau tokiais atvejais susisiekiame su skelbimą platinančiu asmeniu arba tinklalapio, kuriame jis patalpintas administracija, ir pasiūlome netinkamą turinį pakoreguoti arba pašalinti skelbimą.
Svarbu paminėti, kad būstą besinuomojančias šeimas su vaikais vis dar apsaugo ir Civilio kodekso nuostatos. Pagal jas draudžiama atsisakyti nuomoti būstą ar sudaryti mažiau palankias nuomos sąlygas šeimoms su vaikais ir besilaukiančioms moterims.
Pavyzdžiui - skelbiama, kad butas nuomojamas tik lietuviams ar nenuomojamas užsieniečiams, šeimoms su mažais vaikais. Į tarnybą ypač siūlau kreiptis tuos, kurie tiesiogiai susidūrė su savo teisių apribojimu - žmones, kuriems buvo realiai atsisakyta nuomoti būstą diskriminaciniais pagrindais: dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ar religijos.
Jei diskriminacija nustatyta, lygių galimybių kontrolierė gali skirti įspėjimą ir rekomenduoti nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus.
Nuomotojų baimės ir teisės
Nekilnojamo turto brokerio Evaldo Matlausko teigimu, baimė nuomoti būstą šeimoms su mažamečiais vaikais iš dalies yra pagrįsta. Teisinė tokių šeimų apsauga gali apsunkinti iškeldinimą, o vaikai gali sukelti didesnį būsto nusidėvėjimą. Vis dėlto, kartais gali kilti nemalonių situacijų, kurių išvengti padės aiškios sutartys, depozitas ir nuomininkų patikimumo patikra.
Būsto savininko teisės nėra mažiau svarbios nei šeimos su vaikais teisės. Save apsaugoti būsto savininkas gali sudarydamas aiškią ir detalią nuomos sutartį. Aiškiai ir teisiškai suformuluota sutartis yra geriausia apsauga tiek savininkui, tiek nuomininkams.
Pasak E. Matlausko, nuomojant būstą šeimai su nepilnamečiais vaikais, ypač mažamečiais, į nuomos sutartį turėtų būti įtraukti keli pagrindiniai punktai:
- Depozitas už galimus nuostolius. Nustatykite didesnį depozito dydį (pavyzdžiui, dviejų mėnesių nuomos mokestis), kuris bus grąžinamas, jei būstas nepažeistas.
- Prie sutarties taip pat pridėkite būsto ir baldų būklės aprašą su nuotraukomis, kad būtų aišku, kokie defektai egzistavo iki nuomos.
- Į sutartį įtraukite ir reikalavimus dėl tvarkos palaikymo, triukšmo ribojimo ir būsto paskirties laikymosi.
- Numatykite, kad savininkas turi teisę, iš anksto susitaręs su nuomininku, periodiškai apžiūrėti būstą.
- Aiškiai apibrėžkite nuomos mokėjimo terminus ir baudas už vėlavimą.
- Nurodykite, kokiomis aplinkybėmis gali būti nutraukta sutartis, pavyzdžiui, už nesumokėtą nuomą ar kitų sąlygų nesilaikymą.
- Taip pat verta rekomenduoti arba įpareigoti nuomininkus įsigyti civilinės atsakomybės draudimą, kuris galėtų padengti netyčia sukeltą žalą.
Jei šeima nemoka nuomos, sugadino turtą, o iškraustyti jos negalima, svarbu veikti teisiškai, nepanikuoti ir elgtis pagal bendrą tvarką. Iš pradžių pasikalbėkite su nuomininkais ir nusiųskite jiems raštišką įspėjimą. Būtinai viską fiksuokite raštu jums patogioje platformoje. Nuomotojui reikia surinkti įrodymus, kad taikiai išspręsti problemos nepavyko dėl nuomininko kaltės. Tolimesniame etape pradėkite sutarties nutraukimo ir iškeldinimo procesą per teismą, surinkite įrodymus apie skolą ir žalą.
Teisininkė Elmyra Mickienė pataria būstų nuomos skelbimuose vengti diskriminacinio pobūdžio sąlygų. Jei nuomojamas būstas vaikams tiesiog yra netinkamas, svarbu skelbime aiškiai nurodyti priežastį. Pavyzdžiui, galbūt bute yra laiptai, o apsauginės tvorelės nėra galimybės įrengti, arba jos įrengimo kaštai neproporcingai dideli.
Pašnekovė rekomenduoja dėl nuomos sutarties sąlygų, sutarties nutraukimo ir nuosavybės teisių gynimo pasitarti su teisininkais. Prieš nuomojant būstą bei pasibaigus ar nutrūkus nuomos santykiams verta užfiksuoti ir būsto būklę - kreiptis į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo.
Statistika ir visuomenės nuomonė
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atlikta apklausa parodė, kad mažiausiai (vos 9 proc.) respondentų sutiktų būstą nuomoti romų tautybės žmonėms, 21 proc. - rusams, 22 proc. - musulmonams, 29 proc. - juodaodžiams. Daugiausia lietuvių savo būstą sutiktų nuomoti ukrainiečiams - 46 proc., kai tuo metu šeimą su mažais vaikais priimtų tik 40 proc.
Ši statistika rodo, kad diskriminacija dėl šeiminės padėties vis dar egzistuoja Lietuvos visuomenėje. Tačiau svarbu pabrėžti, kad kiekvienas potencialios diskriminacijos atvejis turėtų būti nagrinėjamas individualiai, įvertinant visus teisinius aspektus.
Žmonės nesupranta, kad problema - ne vaikai, o įstatymai. Jeigu žmogus tyčia nemokėtų nuomos, nepadėtų net policija.
Alternatyvos ir patarimai šeimoms, ieškančioms būsto
Jeigu yra kokių nors nuogąstavimų iš šeimininko pusės, galima ieškoti kokių nors labiau pasitikėjimą keliančių garantijų. Jei įsipareigoja tėvai, suaugę žmonės, nuomotojui ramiau, nes jie - patikimesni. Tai tiesiog galima ieškoti tokių išradingų sprendimų, kurie padėtų nuomotojui jaustis saugiau. Na, arba galima ieškoti nuomojamo būsto, kuris priklauso juridiniam asmeniui, tačiau jų - labai mažai.
Dėl diskriminacijos - įspėjimas, bauda ar teismas
M. Morkevičius paminėjo, kad Civiliniame kodekse yra įtvirtinta sutarties sudarymo laisvė, įskaitant būsto nuomos sutartis. Tačiau ji nėra absoliuti - kartu galioja ir nepiktnaudžiavimo savo teisėmis principas. Jo aiškinimu, tai reiškia, kad atsisakęs nuomoti būstą dėl akivaizdžiai diskriminacinių motyvų būsto savininkas negalėtų pasiremti sutarčių sudarymo laisvės principu ir taip pateisinti diskriminacinių veiksmų.
Požiūris „mano butas - nuomoju, kam noriu“ negali pateisinti diskriminacijos. Būsto savininkas, kaip paslaugų teikėjas, neturi teisės atsisakyti nuomoti būsto vien dėl to, kad nuomininkas turi vaikų, yra kito tikėjimo, etninės kilmės ar pan.
Nustačius diskriminaciją lygių galimybių kontrolierė galėtų:
- rekomenduoti asmeniui pakeisti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus;
- įspėti dėl lygių galimybių pažeidimo, dažnai parengiant pranešimą žiniasklaidai ir informuojant visuomenę apie netinkamą pažeidėjo elgesį;
- kreiptis į teismą;
- įpareigoti nutraukti diskriminuojančius veiksmus;
- skirti 40-1200 eurų baudą;
- informaciją perduoti teisėsaugai.
Kaip kovoti su diskriminacija nuomojant būstą?
NT brokerio vertinimu, išvengti diskriminacijos būsto nuomos rinkoje nėra šansų, nes žmonės visada siekia to, kas jiems atrodo geriausia. Anot jo, vienas savininkas gali prisiimti didesnę riziką ir išnuomoti būstą užsieniečių šeimai su trimis vaikais, katinu, šunimi ir jūrų kiaulyte, o kitas gali rinktis mažesnę nuomos kainą, bet nuomoti šeimai su vienu vaiku arba visai be vaikų.
Jei manote, kad būsto savininkas gali rasti patrauklesnius nuomininkus, galite pasiūlyti didesnę kainą, didesnį užstatą, pateikti daugiau informacijos apie save, savo pajamas ir pan., kad padidintumėte savo galimybes. Jei savininkas renkasi iš penkių kandidatų, negalima to laikyti diskriminacija - jis tiesiog pasirinko jam priimtiniausią variantą.
O M. Morkevičius paminėjo, kad su diskriminacija susiduriantys žmonės visuomet gali pasikonsultuoti su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba: „Visgi manome, kad diskriminacijos apraiškos būsto nuomos rinkoje yra tiesiogiai susijusios su visuomenės nuostatomis, tad didžiausias dėmesys čia turėtų būti skiriamas švietimui, kovai prieš ksenofobiją (priešiškumą svetimšaliams - aut. past.), lyčių stereotipus ir pan.“
Statistika
Apklausa parodė, kad mažiausiai (vos 9 proc.) respondentų sutiktų būstą nuomoti romų tautybės žmonėms, 21 proc. - rusams, 22 proc. - musulmonams, 29 proc. - juodaodžiams. Daugiausia lietuvių savo būstą sutiktų nuomoti ukrainiečiams - 46 proc., kai tuo metu šeimą su mažais vaikais priimtų tik 40 proc.
| Grupė | Procentas sutinkančių nuomoti |
|---|---|
| Romai | 9% |
| Rusai | 21% |
| Musulmonai | 22% |
| Juodaodžiai | 29% |
| Ukrainiečiai | 46% |
| Šeimos su mažais vaikais | 40% |