Senėjanti visuomenė kelia vis daugiau iššūkių, o vienas iš jų - būsto prieinamumas senjorams. Lietuvoje, kur visuomenė sensta sparčiai, o emigracijos srautai dideli, paramos tinklai silpnėja, o viltys, kad senatvėje tėvai gyvens su vaikais, neišsipildo. Todėl svarbu ieškoti alternatyvių būdų, kaip užtikrinti orią senatvę.
Šiame straipsnyje aptarsime būsto nuomos galimybes senjorams Lietuvoje, valstybės paramą, socialinius projektus ir kitus aspektus, kurie padeda spręsti šią problemą.
Valstybės parama ir socialinis būstas
Vadovaudamasi LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą įrašytiems asmenims. Taigi, norintys gauti socialinį būstą asmenys ir šeimos pirmiausia privalo pateikti prašymą įrašyti juos į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą.
Šiame puslapyje pateikta informacija yra skirta Vilniaus miesto gyventojams.
Asmenys ir šeimos gali pretenduoti į socialinį būstą, jei atitinka šiuos kriterijus:
- Lietuvoje neturi nuosavo būsto, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., arba jų nuosavo būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo);
- Yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą;
- Yra deklaravę (deklaracijos forma FR0001) savo turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus ir jų vertė neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų dydžių (vertinamos tik grynosios („į rankas“) metinės pajamos, atskaičius pajamų ir „Sodros“ mokesčius.
Teisė į socialinį būstą prarandama, jei:
- Jų socialinio būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv.
- Jie įsigyja nuosavą būstą (išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.);
- Jų deklaruoto turto vertė ar pajamos viršija nustatytus dydžius daugiau kaip: 35 proc. (lentelėje antrieji stulpeliai „Pajamos“ ir „Turtas“); 50 proc. (lentelėje tretieji stulpeliai „Pajamos“ ir „Turtas“) tuo atveju, jeigu: asmuo yra be šeimos; asmuo turi negalią; šeimoje yra asmenų su negalia; šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).
- Jie išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę ir ten deklaruoja savo gyvenamąją vietą;
- Pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos (arba dėl svarbių priežasčių - iki kitų metų birželio 1 dienos) jie nepateikė turto ir pajamų deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka;
- Jų įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokesčius už komunalines paslaugas viršija 6 mėn.
Pasibaigus šioms aplinkybėms, laikinai išvykusiems nuomininkams teisė į išsinuomotą būstą išlieka dar 6 mėnesius. Po šio termino teisė į išsinuomotą būstą prarandama. Teisė į išsinuomotą būstą prarandama ir tada, kai nutrūksta laikinai išvykusio nuomininko būsto nuomos sutartis (jei sutartyje nenustatyta kitaip).
Jei laikinai išvykusįjį, kuris grįžo po nustatyto termino, būste pasilikę gyventi nuomininkas, pilnamečiai šeimos nariai ir buvę šeimos nariai priima gyventi tame būste toliau, jo prarasta teisė į išsinuomotą būstą laikoma atnaujinta.
Jeigu socialinio būsto gyventojų deklaruotas turtas ar pajamos viršija Įstatyme nustatytus metinius pajamų ar turto dydžius (jie nurodyti lentelėje aukščiau) daugiau kaip 35 proc. arba daugiau kaip 50 proc. (jeigu asmuo yra be šeimos ar jeigu šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jaudintis nereikia.
Siekiant suteikti gyventojams laiko susirasti kitą būstą rinkoje, jų prašymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs socialinio būsto poreikį Savivaldybėje, gali priimti sprendimą socialinį būstą ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui išnuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis, jeigu gyventojai neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto.
Sostinėje būsto nuomos kompensacijų prašymus nagrinėja savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“. Jeigu 2022 m. buvo gauta apie 3,4 tūkst. prašymų, tai per šių metų pirmą pusmetį gauta jau 3,9 tūkst. prašymų.
Svarbios sąvokos
- Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.
- Asmuo su negalia - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis.
- Savivaldybės būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą.
- Socialinis būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, kuris yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis.
Socialiniai projektai: "Orūs namai"
Prieš dvejus metus veikti pradėjęs socialinis projektas „Orūs namai“ pakito, lyginant su pradiniu sumanymu, tačiau tikslas liko toks pat - sukurti sąlygas senjorams gyventi saugiai, bendruomeniškai, taupiai ir patogiai. Išbandytas Vilniuje, projektas plečiasi ir po kelių metų, tikimasi, atvers dar vieną būstą senjorams Alytaus rajone.
„Orių namų“ idėja gimė prieš penkerius metus, kurį laiką buvo svarstyta, tikrinta, aptarinėta jos sumanytojos Marijos Bunkaitės. Sostinėje prieš dvejus metus ji su bendraminčiais įsigijo 150 m patalpas, įrengė keturis butus. Tais pačiais metais įsikėlė ir pirmieji gyventojai, tačiau M. Bunkaitė pasakoja, kad nors susidomėjusių netrūko, pasiryžusių išbandyti visiškai naują paslaugą buvo nedaug.
„Paaiškėjo, kad didysis poreikis senjorų yra tiesiog išsinuomoti būstą“, - sakė projekto autorė. Tad „Orių namų“ paslaugos principas pakito, nors ir pradinei M. Per dvejus metus „Orūs namai“ Vilniuje iš viso turėjo 9 gyventojus, iš jų 4 čia tebegyvena šiuo metu.
Savarankiškiems, tačiau būsto netekusiems ar išlaikyti neišgalintiems senoliams valstybė retai gali ženkliai pagelbėti. Tokios iniciatyvos, kai vyresni žmonės gali gyventi bendruomenėje, namuose, padėti vienas kitam ir rūpintis, tuo pačiu išsaugant savarankiškumą, būsto problemas sprendžiant, tikrai sveikintinos ir lauktinos.
„Orūs namai“, tikimasi, mažiausiai po dviejų metų atsiras Alytaus rajone, Krokialaukyje. Metus ieškota patalpų Vilniuje ir Kaune, tačiau už prieinamą kainą ir tiek vietove, tiek infrastruktūra tinkamų senoliams, rasti nepavyko. Tuomet žvilgsnis nukreiptas į regionus, patalpos Alytaus rajone pasirodė tinkamos, tačiau darbų čia dar laukia daug.
„Orių namų“ idėją ir plėtrą sveikina ir Maltos ordino Senjorų programų vadovė Gražina Semėnienė. Ypač tokių, kuriuose žmogus turėtų savo asmeninę, pakankamą jam erdvę ir čia pat, jeigu reikia pagalbos, būtų kiti žmonės, kurie galėtų suteikti ją.
"Orių namų" privalumai ir galimybės
Mes siūlome senjorams geresnėmis nei rinkos sąlygomis išsinuomoti būtent jiems įrengtus butus socialinio projekto „Orių namų“ senjorų daugiabučiuose.
Senjorų daugiabutį Vilniuje sudaro keturi vieno kambario butai ir bendras holas, kuriame visi gali susitikti, bendrauti, užsiimti mėgstamomis veiklomis. Daugiabutis yra Karoliniškėse, Loretos Asanavičiūtės g. 46-62. Privalumai: pirmas aukštas, be jokių laiptukų, kaimynystėje yra Karoliniškių poliklinika, turgus, SoDra, vaistinė, parduotuvės, viešojo transporto stotelė.
Senjorų daugiabutį Krokialaukyje, Krakių g. 4, Alytaus raj., sudaro šeši vieno kambario butai ir erdvė bendrai veiklai. Miestelyje yra poliklinika, dvi parduotuvės, bažnyčia, biblioteka, tvenkinys, aktyviai veikia bendruomenė, geras susiekimas su Alytumi.
Tai savarankiško gyvenimo namai. Niekas nereguliuoja senjorų gyvenimų, bet visada yra kas padeda, kai tik prireikia pagalbos. Nesame senelių namai. Šie sprendžia senjorų slaugos ir globos problemas, o mes - apgyvendinimo.
Yra dvi apmokėjimo už gyvenimą „Oriuose namuose“ galimybės. Viena - paprasčiausiai išsinuomoti butą ir kas mėnesį mokėti nuomos mokestį. Antra galimybė - apsikeisti butais, jei senjoras tokį turi. Tuo laikotarpiu, kol senjoras neatlygintinai gyvena „Oriuose namuose“, „Orūs namai“ senąjį senjoro būstą išnuomoja su tikslu uždirbti pajamas, iš kurių padengiama būsto „Oriuose namuose“ nuoma.
„Jei žinai, kaip padėti kitiems, turi tam reikalingų kompetencijų, tai kaip gali nepadėti? Projekto sumanytoja ir vykdytoja Marija Bunkaitė užaugo Žemaitijoje, Plateliuose, gydytojos ir žurnalisto šeimoje, kurią juokaudama pati vadina „socialiniu projektu”. Jos tėvai, šalia dviejų savo vaikų, užaugino ir du globotinius. Marija, šalia samdomo darbo ieškodama dar ir prasmingos veiklos, nuo 2010 m.
Nors įkurtoje VšĮ „Orūs namai“ Marija dirba viena, atrodo, kad rankų visas tuzinas - ryžto ir energijos Marijai galima pavydėti. Kai pritrūksta savų kompetencijų, ji nesunkiai sudomina kitų sričių specialistus prisidėti prie Lietuvoje dar nematyto, bet labai reikalingo pelno nesiekiančio orios senatvės modelio kūrimo.
Kiti būdai ir iniciatyvos
NT bendrovė „Baltic Asset Management“ socialiniuose tinkluose reklamuoja co-living erdvę skirtą vyresnio amžiaus žmonėms, jau sulaukusiems pensijos. „Įmonė siūlo pensininkams nuomotis butus daugiabutyje, kuriame gyventų žmonės nuo 65 metų. Tokio buto nuomos kaina atsieitų 850 eurų per mėnesį. Buto plotas 30 kvadratinių metrų ploto, jame gyventojai turėtų nedidelę virtuvę, valgomąjį stalą, sofą, darbo stalą, lovą, spintą ir fotelį. Teigiama, kad baldų aukštis neviršytų akių lygio, aukštus jungtų erdvūs liftai, būtų patogu judėti su lazdele ar vaikštyne“, - rašoma reklaminiame įmonės tinklapyje.
Anot įmonės, co-living daugiabutyje vyresni žmonės turėtų ne tik savo butą, bet ir bendras erdves, terasas, kuriose galės užsiimti daržininkyste ar sodininkyste. „Daugiabutis būtų draugiškas gyvūnams, gyventojai galėtų turėti augintinių. Be to, jis būtų įsikūręs pačiame Vilniaus centre. Todėl gyventojai galėtų lengvai pėsčiomis pasiekti pramogas, renginius ir lankytinas vietas miesto centre. Ši vieta būtų patogi ir artimiesiems, norintiems aplankyti giminaitį - susitikimai taptų lengvesni ir patogesni“, - toliau vardijami privalumai įmonės tinklapyje.
Norint papildomų paslaugų, gyventojams reikėtų papildomai susimokėti dar 350 eurų. Taigi iš viso gyvenimas co-living daugiabutyje pensininkui atsieitų 1,2 tūkst. eurų.
„Už papildomą 350 eurų mokestį gyventojai galėtų pasinaudoti iškvietimo sistema, t. y. jeigu blogai jaustųsi, sunegaluotų, kažko išsigąstų paspaudę raudoną mygtuką galėtų išsikviesti pagalbą. Taip pat galėtų naudotis konsultantų paslaugomis, kurie paaiškintų, kaip naudotis skaitmenizuotais ir moderniais įrenginiais, pavyzdžiui, išmaniu čiužiniu ar vaistų išdavimo davikliu, kuris tabletę išduotų reikalingu paros metu. Dar bendrose erdvėse gyventojams būtų rengiamos šventės, vakarienės, įvairios pramogos ir renginiai“, - privalumus vardijo įmonė.
Būsto nuomos mokesčių pokyčiai
Šiuo metu fiksuotas pajamų mokestis gali būti taikomas gyvenamosios paskirties patalpų nuomos pajamoms, nors jos nelaikomos individualios veiklos pajamomis, iki 45 tūkst. eurų. Nuo kitų metų siūloma atsisakyti fiksuoti GPM tarifą ir taikyti 15 proc. GPM tarifą nuo 80 proc. pajamų.
Anot Finansų ministerijos, atsisakius verslo liudijimo nekilnojamojo turto nuomai, būtų sudarytos sąlygos gyvenamosios nuomos patalpas apmokestinti vienodu principu. Tai reiškia - nuomos pajamos būtų apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu, sudarant galimybę dalį pajamų (20 proc.) skirti patalpoms remontuoti ar pan. Finansų ministerija iš naujų nuomos mokesčių tikisi papildomai surinkti 5 mln. eurų.
Verslo liudijimai ir lengvatos
Kaip aiškina Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), fiksuotą pajamų mokestį, arba vadinamąją verslo liudijimo „kainą“, kuri mokama išsiimant verslo liudijimą, nustato savivaldybių tarybos. Kaina priklauso nuo pasirinktos veiklos teritorijos, veiklos rūšies, savivaldybių tarybų nustatytų lengvatų ir pasirinktos veiklos vykdymo trukmės, kuri gali būti nuo vienos dienos iki metų.
Nustatant verslo liudijimo kainą, savivaldybės savo sprendimu gali taikyti įvairias lengvatas tam tikriems gyventojams, pavyzdžiui, senjorams, vienišiems tėvams, moksleiviams ir studentams, bedarbiams ir kt. Jei nebeliks galimybės su verslo liudijimu verstis būsto nuoma, dings ir šiuo metu taikomos lengvatos.
VMI duomenimis, šiais metais besiverčiančių gyvenamosios paskirties patalpų nuoma su verslo liudijimu yra 19 769 gyventojai, o lengvatos priklauso 9 142 gyventojams.
Pavyzdžiui, daugiausia besiverčiančių būsto nuoma su verslo liudijimu (9246 asmenys) turinti Vilniaus miesto savivaldybė, kur šiemet nustatytas fiksuotas pajamų mokesčio dydis nuomoti gyvenamosios paskirties patalpas metams 684 Eur, taikomos šios lengvatos: 50 proc. gauna pensininkai, 25 proc. - bedarbiai, užregistruoti Užimtumo tarnyboje, o ilgalaikiai bedarbiai - 90 proc., 50 proc. lengvata priklauso daugiavaikėms šeimoms, auginantiems neįgalų vaiką ar vienišiems tėvams, 70 proc. - mokiniai ir studentai, 50-90 proc. neįgalieji, 99 proc. - gyventojai, per paskutinius 12 mėnesių grįžę į Lietuvą, karo pabėgėliai iš Ukrainos ir asmenys, nuomojantys būstą karo pabėgėliams iš Ukrainos. Taigi šiemet būstą nuomojantys pensininkai už verslo liudijimą moka pusę kainos - 342 eurus, o ilgalaikiai bedarbiai ir neįgalieji - viso labo 69 eurus.
Maža to, kai kuriose savivaldybėse verslo liudijimą būsto nuomai galima įsigyti kone už dyką. Štai Ignalinos raj., Jonavos raj., Klaipėdos raj. savivaldybėse galima įsigyti verslo liudijimą metams būsto nuomai vos už 1 eurą. Tiesa, yra viena sąlyga - šia veikla galima verstis tik savivaldybės teritorijoje.
VMI duomenimis, iš viso 2023 m. verslo liudijimus yra įsigiję 67664 asmenys, populiariausia veikla - gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, kuria verčiasi 18 850 verslo liudijimų turėtojų. Daugiausia būsto nuoma su verslo liudijimais verčiamasi šalies didmiesčiuose ir rajonuose: Vilniaus m. savivaldybėje (9246), Klaipėdos m. savivaldybėje (3181), Kauno m. sav. (2815), Kauno r. sav. (450) ir Vilniaus r. sav. (303).
Verslo liudijimų naikinimo vertinimas
Bendrovės „Numai‟ vadovas Aurimas Čiagus palankiai vertina siūlomus pokyčius, tačiau sako, kad esminė problema nesprendžiama. „Pakeitimas būtų geras, bet problema egzistuoja kitur - apie pusę nuomotojų išvis nemoka jokių mokesčių, ir ši dalis po pakeitimų gali dar labiau išaugti. Anot jo, mokesčių pakeitimai neturės jokio poveikio nuomos rinkos kainoms.
Mokesčių ekspertas Kęstutis Lisauskas taip pat mano, kad verslo liudijimų būsto nuomai naikinimas - teisingas žingsnis, užkirsiantis kelią piktnaudžiavimui lengvatomis. Verslo liudijimų ir lengvatų būsto nuomai naikinimas, anot jo, supaprastins ir praskaidrins rinką.
NT rinka ir vieno kambario butų paklausa
Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, ypač daugėja naujos statybos vieno kambario butų, kurių plotas yra mažesnis nei 35 kv. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vieno kambario butai darosi paklausesni, yra gerėjanti šalies ekonominė situacija bei augantis skaičius žmonių, kurie naujus vieno kambario butus įsigyja kaip investiciją į ateitį.
Remiantis Domoplius.lt duomenimis, Vilniuje šiuo metu nuomojama net 81 proc. „Vieno kambario butų nuoma populiariausia tarp studentų, kurie nenori gyventi bendrabučiuose ir ieško privatumo, tačiau pagrindiniais nuomininkais visgi tampa jau dirbantys, stabilias pajamas gaunantys asmenys arba jaunos poros, kurios nori pradėti gyvenimą kartu.
Būsto nuomos kompensacijos: iššūkiai ir problemos
Kol paskaičiuojamos būsto nuomos kompensacijos, kai kuriems vilniečiams tenka laukti net ir pusmetį, sako į LRT GIRDI besikreipusi sostinėje veikiančio senjorų daugiabučio „Orūs namai“ direktorė Marija Bunkaitė. Socialinio projekto, kurio paskirtis nuomoti būstus išskirtinai senjorams, autorė pasakoja dažnai padedanti senyvo amžiaus žmonėms tvarkytis su būsto nuomos kompensacijos klausimais. Ne išmokėjimas vėluoja - vėluoja pats sprendimas, ar žmogui skirti kompensaciją, ar neskirti. Pusė metų yra tikrai labai daug“.
„Mes suteikiame tai, kad jie moka tiktai skirtumą tarp kompensacijos ir nuomos kainos. Savivaldybė, kai pusę metų pasidaro skoloje už kompensacijas, tai skoloje yra ne senjorui, bet skoloje yra „Oriems namams“. Ir pats žmogus nežino - jeigu jam neskirs kompensacijos savivaldybė, tai tada jam pereis ta skola, jis turėtų taupyti tuos pinigus. Jeigu jam priklauso būsto nuomos kompensacija, reiškia, kad jo pajamos ir taip yra labai mažos“.