Nekilnojamojo turto deklaracija yra viena svarbiausių prievolių tiek gyventojams, tiek įmonėms, turintiems registruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje. Nors daugeliui ji atrodo paprasta, praktikoje žmonės dažnai susiduria su klausimais: kas tiksliai turi deklaruoti, kokiais atvejais privaloma teikti duomenis, kokios taikomos išimtys, kaip apskaičiuojama mokestinė vertė ir kokios pasekmės laukia pavėlavus.
Kada reikia deklaruoti nekilnojamąjį turtą?
Nekilnojamo turto deklaracija teikiama tais atvejais, kai turimas turtas tampa apmokestinamas pagal Lietuvos teisės aktus. Tai nėra universali prievolė visiems savininkams - deklaruoti reikia tik tuomet, kai viršijamos nustatytos vertės ribos arba kai turtas patenka į specialiai apibrėžtas kategorijas.
- Viršijama neapmokestinamoji vertės riba.
- Turima tam tikros paskirties didelės vertės objektų.
- Nekilnojamasis turtas priklauso juridiniam asmeniui.
- Gyventojas naudoja turtą ekonominei veiklai.
- Turtas įsigytas, paveldėtas ar dovanotas.
Šiuos atvejus svarbu vertinti ne atskirai, o kompleksiškai, nes kartais deklaravimo prievolė atsiranda ne dėl vieno konkretaus turto objekto, o dėl kelių faktorių kombinacijos.
Kas privalo deklaruoti nekilnojamąjį turtą?
Nekilnojamo turto deklaravimo pareiga priklauso nuo to, kas yra turto savininkas ir kokia yra turto vertė bei paskirtis. Nors pati nuosavybė automatiškai nesukuria mokestinės prievolės, tam tikrais atvejais deklaraciją pateikti privaloma.
Gyventojai turi deklaruoti nekilnojamąjį turtą tuomet, kai jų, jų sutuoktinio ir nepilnamečių vaikų bendra turto mokestinė vertė viršija įstatyme nustatytą neapmokestinamąją ribą. Deklaruoti taip pat privalo tie fiziniai asmenys, kuriems priklauso poilsio paskirties būstai, sodų nameliai ar kitos NT kategorijos, kurios apmokestinamos nepriklausomai nuo bendros turto vertės. Pareiga atsiranda ir tada, kai turtas naudojamas ekonominei veiklai - pavyzdžiui, nuomai, apgyvendinimo paslaugoms ar kitoms komercinėms veikloms.
„Gyventojai dažnai nustemba sužinoję, kad prievolė deklaruoti turtą atsiranda ne tik turtingiausiems, bet ir tiems, kurie turi kelis skirtingos paskirties objektus.
Juridinių asmenų turimas nekilnojamasis turtas dažniausiai apmokestinamas nepriklausomai nuo paskirties, todėl metinė deklaracija paprastai yra privaloma kiekvienais metais. Deklaravimas reikalingas ir tuomet, kai įmonė naudoja turtą verslo veikloje ar nuomoja jį tretiesiems asmenims. Net jei vertės pokyčių per metus nėra, pats turto naudojimo faktas dažniausiai lemia pareigą pateikti deklaraciją.
„Įmonių vadovai kartais mano, kad jei turtas nedalyvauja aktyvioje veikloje, deklaruoti jo nereikia. Tačiau daugelyje valstybių deklaravimo prievolė taikoma pagal nuosavybę, o ne pagal veiklos intensyvumą.“ - Erika J.
Deklaravimo terminai
Nekilnojamo turto deklaracijos teikimo terminas yra vienas svarbiausių aspektų, nes nuo jo priklauso, ar atsiras delspinigių ir kitų sankcijų. Dažniausiai deklaracija teikiama kartą per metus - iki vasario 15 dienos, tačiau ne visi atvejai yra vienodi.
Fiziniai asmenys deklaraciją paprastai teikia pasibaigus kalendoriniams metams, kai suskaičiuojama jų ir šeimos narių turto mokestinė vertė. Jei ši vertė viršija nustatytą ribą, deklaracija turi būti pateikta iki numatyto termino.
Juridiniams asmenims terminai yra aiškesni - jų deklaracijos paprastai pateikiamos kasmet, nes įmonių nekilnojamasis turtas dažniausiai yra apmokestinamas nepriklausomai nuo vertės pokyčių.
Atkreiptinas dėmesys, kad papildomais atvejais, tokiais kaip paveldėjimas ar didelės vertės turto įsigijimas, deklaravimo terminas gali būti ankstesnis.
Turto mokestinės vertės nustatymas
Mokestinė vertė yra pagrindinis rodiklis, nuo kurio priklauso, ar turtas bus apmokestinamas ir kokio dydžio mokestį reikės sumokėti. Lietuvoje šią vertę nustato Registrų centras, taikydamas masinio vertinimo metodiką.
Masinis vertinimas grindžiamas realiomis rinkos tendencijomis: analizuojami sandoriai, vietovės populiarumas, infrastruktūros išvystymas, objekto būklė ir panašūs parametrai. Dėl šios priežasties mokestinės vertės gali kisti kas kelerius metus, ypač jei vietovėje sparčiai keičiasi būsto paklausa ar aktyviai vyksta NT plėtra.
Svarbu suprasti, kad mokestinė vertė nebūtinai atitinka realią rinkos kainą. Ji yra orientacinė ir skirta mokesčiui apskaičiuoti, todėl kai kuriais atvejais gali būti mažesnė ar didesnė už sumą, už kurią objektas galėtų būti parduotas.
Mokestinės vertės nustatymo principai yra vieši, tačiau daugeliui savininkų jie sudėtingi. Dėl to visuomet verta vertę pasitikrinti savo paskyroje ir įsitikinti, ar ji viršija neapmokestinamą ribą.
Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 užpildymo ir pateikimo tvarka juridiniams asmenims
Kaip pateikti nekilnojamojo turto deklaraciją?
Nekilnojamo turto deklaracijos pateikimas dažniausiai yra paprastas procesas, tačiau pirmą kartą tai darantiems savininkams gali kilti neaiškumų.
Deklaracija teikiama internetu per Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Norint prisijungti, pakanka naudoti el. bankininkystės duomenis arba elektroninį parašą.
Prisijungus prie sistemos, savininkas gali matyti visus jam priklausančius registruotus nekilnojamojo turto objektus. Jei turtui taikomas mokestis, sistema leidžia pasirinkti atitinkamą formą ir automatiškai įkelia dalį duomenų - objekto adresą, unikalų numerį, paskirtį ir Registrų centro pateiktą mokestinę vertę.
Deklaraciją būtina pateikti iki nustatyto termino, nes pavėlavus gali būti skaičiuojami delspinigiai arba skiriama administracinė atsakomybė. Kai kuriais atvejais gali prireikti konsultacijos, ypač jei turtas naudojamas mišriai - dalis jam skirta gyvenimui, dalis veiklai. Tokiais atvejais gali būti taikomi skirtingi vertinimai ar lengvatos.
Pasekmės laiku nepateikus deklaracijos
Nekilnojamo turto deklaracijos nepateikimas laiku gali sukelti finansinių pasekmių tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Baudos priklauso nuo pavėlavimo trukmės, turto vertės ir to, ar savininkas anksčiau buvo pažeidęs deklaravimo tvarką.
Pagrindinė pasekmė - delspinigiai. Jie skaičiuojami už kiekvieną pradelstą dieną nuo mokėtinos sumos, todėl didesnės vertės turtui delspinigiai gali sparčiai augti.
Administracinės nuobaudos taikomos tais atvejais, kai deklaracijos nepateikimas vertinamas kaip pažeidimas. Šios baudos gali būti skiriamos tiek pavieniams savininkams, tiek įmonių vadovams.
Išimtys, kai deklaruoti nereikia
Nors nekilnojamo turto deklaravimas daugeliui savininkų atrodo kaip privaloma procedūra, teisės aktai numato nemažai situacijų, kai deklaruoti visai nereikia. Šios išimtys skirtos apsaugoti tą turto dalį, kuri laikoma būtina gyvenimui arba neturi realios mokestinės naštos.
Pati svarbiausia išimtis taikoma pagrindiniam gyvenamajam būstui. Jeigu tai yra jūsų ir jūsų šeimos narių deklaruota gyvenamoji vieta, jo mokestinė vertė dažniausiai neįtraukiama į bendrą apmokestinamą sumą.
Kai kuriais atvejais deklaruoti nereikia ir tuomet, kai turto vertė, net ir sudėjus kelis objektus, nesiekia nustatytos neapmokestinamos ribos. Deklaravimo pareiga taip pat netaikoma tam tikrų paskirčių objektams, pavyzdžiui, nekomercinės paskirties garažams ar pagalbinės paskirties statiniams, jeigu jie nėra naudojami ekonominei veiklai.
Svarbu pažymėti, kad kiekvienu atveju patariama pasitikrinti Registrų centro paskyroje, kokia tiksli objekto mokestinė vertė ir ar ji nepatenka į apmokestinimo zoną.
Dažniausios klaidos deklaruojant nekilnojamąjį turtą
Nors pati nekilnojamo turto deklaracija nėra sudėtinga, praktikoje savininkai daro gana daug pasikartojančių klaidų. Dalis jų kyla iš nepakankamo informuotumo, kitos - dėl pasikeitusių taisyklių ar neįvertintų turto pokyčių.
Viena dažniausių klaidų - manyti, kad deklaracijos nereikia, jei žmogus turi tik vieną būstą. Nors pagrindinis gyvenamasis būstas iš tiesų dažnai neapmokestinamas, situacija pasikeičia, jei šeima turi papildomų objektų, kurių bendra mokestinė vertė gali viršyti ribą.
Kita klaida - neatsižvelgti į mokestinės vertės pokyčius. Dažnai pasitaiko ir atvejų, kai žmonės pamiršta deklaruoti turtą, kuris naudojamas ekonominei veiklai.
Juridiniai asmenys taip pat susiduria su klaidomis. Viena jų - neteisingas objekto paskirties nustatymas, kuris gali lemti neteisingą mokestinės vertės taikymą.
DUK apie nekilnojamojo turto deklaravimą
- Ar visi gyventojai turi deklaruoti nekilnojamą turtą?
Ne. Deklaruoti reikia tik tais atvejais, kai turto mokestinė vertė viršija nustatytą ribą arba kai turtas patenka į apmokestinamų objektų kategoriją (pvz., poilsio paskirties pastatai, turtas naudojamas ekonominei veiklai).
- Ar pagrindinis gyvenamasis būstas visada neapmokestinamas?
Dažniausiai taip - pagrindinis šeimos gyvenamasis būstas paprastai neįskaičiuojamas į apmokestinamąją vertę. Tačiau tai negalioja, jei šeima turi ir kitų NT objektų, kurių bendra vertė peržengia ribą.
- Kur galima pasitikrinti turto mokestinę vertę?
Mokestinę vertę galima rasti Registrų centro savitarnoje prisijungus prie savo paskyros. Ten pateikiama naujausia masinio vertinimo metu nustatyta vertė.
- Kaip pateikti NT deklaraciją?
Deklaracija teikiama per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Prisijungus, sistema automatiškai įkelia daugumą turto duomenų, o savininkui reikia tik juos patikrinti ir pateikti deklaraciją.
- Ar deklaraciją reikia teikti paveldėjus turtą?
Taip, paveldėjus NT gali tekti pateikti deklaraciją, ypač jei dėl paveldėjimo pasikeičia mokestinė vertė arba bendra šeimos turto suma viršija ribą.
- Kas nutinka, jei deklaracija nepateikiama laiku?
Gali būti skaičiuojami delspinigiai, taikomos administracinės baudos arba atliekamas mokestinis patikrinimas. Kuo ilgiau delsiama, tuo didesnės gali būti finansinės pasekmės.
- Ar juridiniai asmenys visada turi deklaruoti turtą?
Taip, įmonės paprastai turi deklaruoti nekilnojamąjį turtą kasmet, nes jų turto apmokestinimas taikomas platesniu mastu nei fizinių asmenų atveju.
- Ką daryti, jei nesutinku su nustatyta mokestine verte?
Galima kreiptis dėl individualaus vertinimo. Tokiu atveju turto vertė nustatoma pagal objekto realią būklę, o ne pagal masinio vertinimo metodiką.
Kaip išvengti apgavysčių perkant butą?
Jis pasakoja, kad benaršydamas internete aptiko buto skelbimą, kurio kaina buvo itin viliojanti. „Radau Vilniuje parduodamo buto P. Širvio gatvėje skelbimą. Parduoda savininkas, du kambariai, tarpinis aukštas, paliekami visi baldai, o siūloma kaina apie 15 tūkst. eurų žemesnė nei rinkos. Vis dėlto, patikrinus skelbimą atidžiau, B. Kesminas pastebėjo, kad internete toje pačioje svetainėje yra dar vienas skelbimas su tomis pačiomis nuotraukomis. Tik gatvė ir aukštas jau kitas, o jį parduoda NT brokeris, kuris už butą prašo 89 tūkst. eurų (melagingame skelbime nurodyta kaina buvo 49 tūkst. B.„Paprašius apžiūrėti būstą, jo pardavėjas teigė, kad išvažiuoja gyventi į užsienį ir nori kuo skubiau jį parduoti. Jis taip pat minėjo, kad šiuo metu yra išvykęs, grįš penktadienį, o šeštadienį ir vėl išvažiuoja į užsienį. Pardavėjas tikino, kad yra dar vienas klientas, norintis pirkti butą, bet jei aš noriu, jis gali man padaryti paslaugą ir už 300 eurų užstatą rezervuoti būstą apžiūrėjimui“, - skambutį su pardavėju komentavo B. „Jei bus blogai, aš tą užstatą tikrai grąžinsiu. (...).„Į avanso paskirtį rašykite „Avansas už butą P. Širvio g. 16“. Buto numerio negaliu dabar pasakyti, yra nuomininkai, konfidencialumo sutartis su jais yra sudaryta, o dokumentai likę bute“, - galimo apgaviko žodžius komentavo B. E. B. Kesminas teigė, kad pabandžius internete paieškoti daugiau informacijos apie tariamą pardavėją Mindaugą, rado, kad pastarasis suteikinėja paskolas internetu iki 8 tūkst. eurų, tačiau taip pat prašo 300 eurų užstato.
Be to, B. Kesminas pastebėjo, kad tas pats žmogus internete publikavo naują NT skelbimą Jaruzalės mikrorajone, Rugių gatvėje, kurio kaina apie 20 tūkst. „Paskambinus atsiliepė tas pats pardavėjas Mindaugas ir vėl išgirdau panašią istoriją: yra pirkėjas, reiktų avanso, močiutė savininkė, dabar bute yra nuomininkai, išvykstam į užsienį ir panašiai. Paieškojus buto nuotraukų, iškart radau, iš kur jos paimtos ir kokia reali buto kaina. Žodžiu, modelis aiškus“, - komentavo B.
Anot jo, šiuo metu abu skelbimai yra išimti. Anot jo, dažniausiai apgavikų prašomos sumos nėra didelės, tam, kad neišgąsdintų patiklių žmonių. „Siekiant išvengti tokių situacijų, reikėtų vengti pervedinėti avansus, kol nėra dokumentų arba kol butas dar nėra apžiūrėtas“, - komentavo R. NT ekspertas pažymi, kad tokios apgavystės dažniausiai pasitaiko nuomos rinkoje, o jos ypač suaktyvėja rudenį.
A. Šapoka teigia, kad buto nuomos atveju užstatas įprastai siekia 1-2 mėnesių nuomos kainos dydį. Prabangesniam turtui gali būti taikomas ir 3 mėnesių buto nuomos užstato kaina. „Labai svarbu pastebėti, ar užstatas yra perduodamas tuomet, kada jau yra pasirašyta nuomos sutartis ir perduoti raktai, ar prašoma pervesti užstatą, kai dar jokie dokumentai nėra pasirašyti. Jei nėra jokios sutarties, rizika būti apgautam didėja“, - teigia A. „Jei pasirašome susitarimą, visada pridėkime prie susitarimo asmens dokumento kopiją“, - pataria NT ekspertas A.
Ką daryti, jei bute deklaruoti asmenys?
Jei norite deklaruoti gyvenamąją vietą jums nepriklausančiose patalpose, būtinas savininko sutikimas. Jeigu turite nuomos arba panaudos sutartį, kurioje būsto savininkas nurodė, kad galite tam tikrą laiką gyventi jo būste, tuomet deklaravimo įstaigai reikia pateikti nuomos arba panaudos sutartį. Tokiu atveju, gyvenamosios vietos deklaracija galioja sutartyje nurodytu laikotarpiu ir jam pasibaigus yra automatiškai nutraukiama. Kitu atveju, reikės pateikti raštišką savininko leidimą.
Deklaruojant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, atskiro būsto savininko sutikimo nereikia - vaikai deklaruojami su vienu iš tėvų.
Kaip išdeklaruoti asmenį iš buto?
Jeigu buto savininkas pateikia prašymą asmeni išdeklaruoti, o tas asmuo jame negyvena, savininkas turi įrodyti seniūnijoje, kad asmuo negyvena, atsivedęs liudininkus - kaimynus. Jeigu asmuo vengia deklaruoti savo gyvenamąją vietą kitur, tai nėra buto savininko bėdos, kad asmuo, negyvenantis tame bute, neturi kur deklaruoti gyvenamosios vietos.
Šiaip jau jeigu neturi buto/namo, kuriame galėtum deklaruoti gyv vietą, savivaldybės teikia tokią paslaugą kaip "deklaravimas prie savivaldybės". Formaliai reikia teismo sprendimo arba turi buti faktas jog asmuo deklaraves gyv. v. negyvenimo fakta, seniunijoje pabandykite irodyti, atsivede liudininkus - kaimynus. Va su tais visais liudininkais,galima eiti į teismą ir prašyti asmenį išregistruoti. Po to jau,po visų teismo proceso galima su teismo sprendimu,kreiptis į savivaldybę,užpildžius formą su prašymu dėl žmogaus išregistravimo iš buto.
Paveldėto turto pardavimas: mokesčiai ir išimtys
Paveldėto turto pardavimas - nerimą keliantis procesas, kai itin svarbu nesuklysti. Dažnas atvejis, kai žmonės paveldėtą turtą parduoda patys ir vėliau kreipiasi pagalbos, kai atsiranda prievolė mokėti paveldimo turto mokestį ar gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo gauto pelno po turto pardavimo. Tam tikrais atvejais taikomos išimtys ir galima nemokėti GPM po turto pardavimo. Tam reikalingos žinios, kurių dažnu atveju pritrūksta.
Apie mokestines išimtis neieškoma informacijos laiku, o padarytos klaidos kainuoja brangiai - kartais ir keletą tūkstančių eurų. Tad svarbu aiškiai žinoti, kada galima parduoti paveldėtą turtą ir kaip nepasiklysti mokesčių labirintuose.
Paveldimo turto mokestis: kada jis taikomas?
Paveldimo turto mokestis - tai mokestinė prievolė atsirandanti tuomet, kai paveldite turtą iš antros eilės ir tolimesnių giminaičių ar iš visai svetimų asmenų. Šis mokestis mokamas paveldimo turto priėmimo metu.
Mokesčio apskaičiavimas ir tarifai
Paveldimo turto mokestį apskaičiuoti suteikta pareiga paveldėjimo dokumentus išduodantiems notarams. Šis mokestis apskaičiuojamas pagal notarams pateiktus paveldimo turto įvertinimo duomenis.
Mokestis apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės (70 proc. viso turto vertės) taikant tokius tarifus:
- kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė mažesnė kaip 150 tūkst. eurų - 5 proc. taikomas tarifas;
- kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 10 proc. tarifas.
Taikomos lengvatos bei išimtys
Mokesčiu neapmokestinama:
- Iš pirmos eilės giminaičių paveldimas turtas;
- Paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 000 eurų.
Savivaldybės taryba gali atidėti mokesčio sumokėjimo terminus ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Savivaldybės taryba savo biudžeto sąskaita turi teisę gyventojams mažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.
Gyventojų pajamų mokestis (GPM)
Po nekilnojamojo turto pardavimo gautam pelnui apmokestinti taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas, tačiau jeigu šių ir kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio (VDU) sumą, aukščiau paminėtas sumas viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą.
Taikomos lengvatos ir išimtys:
- kai paveldėtas turtas parduodamas už tokią pat kainą, kaip ir įgytas paveldėjimo metu. Jei nekilnojamas turtas paveldėtas iš pirmos eilės giminaičių ir paveldėjimo metu nebuvo atliktas turto vertinimas, tai galima pardavimo metu atlikti retrospektyvinį vertinimą paveldėjimo datai. Tokiu atveju GPM skaičiuojamas nuo pardavimo ir įvertinimo kainų skirtumo;
- kai paveldėtas turtas yra jūsų nuosavybė ne trumpiau kaip 10 metų. Nuo 2026 m. sausio mėn. 1 d. šis terminas trumpinamas iki 5 metų.
- kai ne trumpiau kaip 2 pastaruosius metus tai yra jūsų deklaruota gyvenamoji vieta ir iš jos nesate išsideklaravęs iki pardavimo momento;
- kai paveldėtas turtas yra jūsų deklaruota gyvenamoji vieta trumpiau nei 2 metai, bet per vienerius metus nuo pardavimo įsigyjate ir deklaruojate kitą gyvenamąją vietą;
- kai nekilnojamas turtas parduodamas už mažesnę sumą, nei nustatyta vertė paveldėjimo metu.
Verta atkreipti dėmesį, kad jei nekilnojamąjį turtą paveldėjo ne vienas žmogus, o, pavyzdžiui, du sutuoktiniai, deklaruoti gyvenamąją vietą reikia abiem. Antraip pardavimo atveju gali susiklostyti situacija, kai vienas jų GPM nemokės, o kitam teks tai daryti.
Kada galima parduoti paveldėtą turtą?
Paveldėto nekilnojamojo turto pardavimui nėra jokių specialių terminų ar laiko limitų. Parduoti galima tiek iš karto, tiek po metų, dešimties ar daugiau. Tik svarbu prisiminti, kad pardavimas galimas ne anksčiau, nei gausite NT paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruosite turtą kaip savo nuosavybę.
Kaip vyksta paveldėto turto pardavimas?
Iš esmės tai procesas, analogiškas bet kokio kitokio NT pardavimui. Skirtumas tik tas, kad jūs šį NT gavote paveldėjimo būdu. Potencialiam pirkėjui dėl to didelio skirtumo nėra. Svarbiau, ar parduodamas turtas atitinka lūkesčius.
Jei jau nusprendėte parduoti paveldėtą turtą, tai, suprantama, nenorėsite tuo užsiimti kelerius metus. Remdamasi savo ir kolegų patirtimi, galiu drąsiai patvirtinti, jog nuosekliai sudėliotas pardavimų planas visą procesą labai pagreitina. Jei pasiseks, pardavimas gali įvykti ir per mėnesį. Tačiau norint sėkmę privilioti, būtina paruošti jai tinkamą „jauką“: įsitikinti, kad turite visus reikalingus dokumentus bei leidimus; išmanyti mokesčius, kurie atsiras po paveldėto turto pardavimo; pasirūpinti tinkama reklama.
Kodėl verta paveldėtą nekilnojamą turtą parduoti su NT brokeriu?
Patikėdami savo turto pardavimą NT brokeriui, Jūs patikite pardavimo projektą visai profesionalų komandai. Tai: pats NT brokeris; fotografai; objekto reklamos kūrėjai; nekilnojamojo turto ir verslo vertintojai; bankų atstovai išskirtinai greitai aptarnaujantys mūsų klientus ir geresnėmis sąlygomis finansuojantys mūsų objektų pirkimą; matininkai; notarų biurai; apdailininkai bei iškraustymo / perkraustymo paslaugas teikiančios įmonės.
Viso Jūsų turto pardavimo proceso metu jausitės saugūs ir ramūs. Žinosite, kad Jumis rūpinasi nekilnojamo turto srities profesionalas, kuris visus rūpesčius nuims nuo Jūsų pečių.
tags: #buto #pirkimo #deklaravimas