Šilumos dalikliai yra prietaisai, leidžiantys individualiai reguliuoti šildymo sąnaudas daugiabučiuose namuose. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip veikia šilumos dalikliai, kaip paskirstomas šilumos kiekis ir kokie veiksniai įtakoja šildymo sąskaitas.
Šilumos Paskirstymo Metodas
Šiame paskirstymo metode taikomų sąvokų, dydžių, žymėjimų indeksų ir sutrumpinimų paaiškinimai bei teisės aktų, kuriais remtasi, sąrašas yra pateikti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 patvirtintose Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklėse (Žin., 2004, Nr. 168-6214).
Taikymo Sąlygos
Šis paskirstymo metodas gali būti taikomas daugiabučiame name, kai:
- per atsiskaitymo laikotarpį name suvartotas šilumos kiekis (QP) nustatomas pagal namo įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis;
- karštas vanduo ruošiamas namo šilumos punkte;
- per atsiskaitymo laikotarpį name suvartotas karšto vandens kiekis nustatomas šalto vandens skaitikliu, įrengtu karšto vandens sistemos papildymo linijoje;
- gyventojai atsiskaito už suvartotą karštą vandenį pagal karšto vandens apskaitos prietaisų, įrengtų butuose, rodmenis (GBKv metr) (nuskaitomus ar deklaruojamus) arba pagal karšto vandens suvartojimo normas (GBKv norm);
- namo šildymo sistema priklauso "dvivamzdės" tipui;
- parengtas šilumos daliklių įrengimo, rodmenų registravimo bei jų paskirstymo vartotojams projektas, vadovaujantis Šilumos apskaitos butuose projektavimo rekomendacijomis, įregistruotomis Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 187 (Žin., 1997, Nr. 71-1929) arba kitais teisės aktais;
- ne mažiau kaip pusės visų daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkų butuose ar kitose patalpose ant šildymo prietaisų sumontuoti vieno tipo šilumos dalikliai, atitinkantys Europos standartus EN 834 arba EN 835, ir šildymo reguliatoriai (termostatai);
- namo šildymo sistemoje įrengtas įvadinis šilumos daliklis, - elektroninis šilumos daliklis su vienu temperatūros jutikliu, sumontuotas padavimo vamzdyno atkarpoje tarp namo šilumos punkto ir pirmo atsišakojimo į šildymo prietaisus.
Šilumos Balansas
Kiekvienam atsiskaitymo laikotarpiui (mėnesiui) sudaromas šilumos balansas - name suvartotas bei įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis (QP) susideda iš šilumos kiekių sumos: šalto vandens pašildymui (QPKv), karšto vandens temperatūros palaikymui (QPR toliau - cirkuliacijai) bei naudingojo ploto ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui (QPŠ toliau - šildymui):
- šildymo sezono laikotarpiu: QP = QPKv + QPR + QPŠ kWh;
- nešildymo sezono laikotarpiu: QP = QPKv + QPR kWh.
Viso name suvartoto šilumos kiekio (QP) dalys - šalto geriamojo vandens pašildymui (QPKv), cirkuliacijai (QPR ) bei naudingojo ploto ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui (QPŠ) nustatomos ir paskirstomos kiekvieną mėnesį:
- šilumos kiekis cirkuliacijai (QPR) skaičiuojamas: QPR = NPR x z kWh; čia NPR - cirkuliacijos sistemos šiluminė galia (kW), nustatoma matavimais; z - atsiskaitymo laikotarpio trukmė (val).
- šilumos kiekis šalto geriamojo vandens pašildymui (QPKv) skaičiuojamas: QPKv = qKv x GPKv kWh; čia qKv - šilumos sąnaudos šalto geriamojo vandens vieno kubinio metro pašildymui (kWh/m3), nustatytos skaičiavimo būdu; GPKv - karšto vandens suvartojimas name per atsiskaitymo laikotarpį pagal šalto vandens skaitiklio, įrengto karšto vandens sistemos papildymo linijoje, rodmenis (m3).
- šilumos kiekis šildymui (QPŠ) skaičiuojamas iš įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu išmatuoto šilumos kiekio (QP) atimant šilumos kiekį šalto geriamojo vandens pašildymui (QPKv) bei cirkuliacijai (QPR): QPŠ = QP - QPR - QPKv kWh.
Šilumos Kiekio Priskyrimas Vartotojui
Šilumos vartotojui priskiriamas šilumos kiekis (QB) susideda iš šilumos kiekio šildymui (QBŠ), cirkuliacijai (QBR) bei šalto geriamojo vandens pašildymui (QPKv):
QB = QBŠ+ QBR+ QBKv kWh.
Šilumos Kiekis Šalto Geriamojo Vandens Pašildymui
Šilumos vartotojui priskiriamas šilumos kiekis šalto geriamojo vandens pašildymui QBKv nustatomas:
- pagal karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis: QBKv = qKv x GBKv metr kWh;
- pagal karšto vandens suvartojimo normatyvus, kai karšto vandens apskaitos prietaisai neįrengti ar laikinai neveikia: QBKv = qKv x GBKv norm kWh;
čia GBKv metr - karšto vandens suvartojimas pagal karšto vandens skaitiklių, įrengtų butuose ar kitose patalpose, rodmenis, m3; GBKv norm - karšto vandens suvartojimo normatyvas, nustatytas Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių nurodytu teisės aktu arba kitais teisės aktais.
Šilumos Kiekis Cirkuliacijai
Šilumos vartotojui priskiriamas šilumos kiekis cirkuliacijai (QBR) nustatomas:
QBR = QPR x KBR kWh;
čia KBR - šilumos vartotojui tenkančios karšto vandens sistemos galios priskyrimo koeficientas, nustatomas:
KBR = qR / SUMA qR;
čia qR - vartotojo bute ar kitose patalpose įrengtos karšto vandens cirkuliacinės sistemos galios koeficientas, nustatomas skaičiavimo būdu; SUMA qR - visų vartotojų butuose ar kitose patalpose įrengtų karšto vandens sistemų galios koeficientų suma.
Šilumos Kiekio Skaičiavimas Šildymui
Apskaičiuojamas skaičiuotinas šilumos kiekis namo šildymui (QPŠsk), lygus suvartotos šilumos kiekiui, jeigu nebūtų reguliuojama temperatūra butuose ar kitose patalpose, kuriose ant šildymo prietaisų įrengti šilumos dalikliai:
QPŠsk = K1įv. x Dalįv. - K2įv. x z kWh;
čia Dalįv. - įvadinio šilumos daliklio rodmenų pokytis atsiskaitymo laikotarpiu, sąlyginiais vienetais; z - atsiskaitymo laikotarpio, kuriam matuojamas šilumos suvartojimas, trukmė (val); K1įv., K2įv. - įvadinio šilumos daliklio koeficientai, apskaičiuojami pagal 4 priedą.
Šilumos kiekis namo šildymui (QPŠ) skirstomas į šilumos kiekio dalį vartotojams, kurių butuose ar jiems priklausančiose patalpose dalikliai įrengti (QPŠD) bei šilumos dalį vartotojams, kurių butuose ar jiems priklausančiose patalpose dalikliai neįrengti ir kai dalikliai įrengti, tačiau jų rodmenys netaikomi (QPŠA):
QPŠ = QPŠD + QPŠA kWh.
Šilumos vartotojams, kurių butuose ar patalpose dalikliai neįrengti ar kai dalikliai įrengti, tačiau jų rodmenys netaikomi, šilumos kiekis šildymui (QBŠA) apskaičiuojamas skaičiuotiną šilumos kiekį namo šildymui (QPŠsk), nustatytą pagal šio metodo 7 p., dauginant iš priskyrimo koeficiento (KBŠ):
QBŠA = QPŠsk x KBŠ kWh;
čia KBŠ - šilumos vartotojui tenkančios šilumos šildymui per atsiskaitymo laikotarpį priskyrimo koeficientas, nustatomas:
- pagal butų ar patalpų naudingąjį plotą (ABŠ), kai jų aukštis vienodas: KBŠ = ABŠ / SUMA ABŠ;
- pagal butų ar patalpų tūrį (VBŠ), kai jų aukštis nevienodas: KBŠ = VBŠ / SUMA VBŠ;
čia ABŠ, VBŠ - vartotojo buto ar patalpos naudingasis plotas ar tūris; SUMA ABŠ, VBŠ - visų namo vartotojų naudingųjų plotų ar tūrių suma.
Namo šilumos vartotojų, kurių butuose ar jiems priklausančiose patalpose dalikliai neįrengti ar kai dalikliai įrengti, tačiau jų rodmenys netaikomi, bendras suvartotas šilumos kiekis šildymui (QPŠA) apskaičiuojamas sumuojant šilumos kiekius (QBŠA), nustatytus pagal šio metodo 9 punktą:
QPŠA = SUMA QBŠA kWh.
Namo šilumos vartotojams, kurių butuose ar patalpose dalikliai įrengti, naudingojo ploto šildymui priskiriamas bendras šilumos kiekis (QPŠD) apskaičiuojamas iš šilumos kiekio namo šildymui (QPŠ), nustatyto pagal šio metodo 3.3. punktą, atimant šilumos kiekį, priskirtą vartotojams, kurių butuose ar jiems priklausančiose patalpose dalikliai neįrengti ar kai dalikliai įrengti, tačiau jų rodmenys netaikomi (QPŠA), apskaičiuotą pagal šio metodo 10 punktą:
QPŠD = QPŠ - QPŠA kWh.
Namo šilumos vartotojams, kurių butuose ar patalpose dalikliai įrengti, naudingojo ploto šildymui priskiriamas šilumos kiekis (QPŠD), nustatytas pagal šio metodo 11 punktą, susideda iš individualiai reguliuojamų butų šildymui suvartoto šilumos kiekio (QPŠD reg) ir nereguliuojamų butų šildymui suvartoto šilumos kiekio (QPŠD nrg):
QPŠD = QPŠD reg + QPŠD nrg kWh.
Namo šilumos vartotojams, kurių butuose ar patalpose dalikliai įrengti, priskiriama nereguliuojama šilumos kiekio dalis buto ar patalpų šildymui (QBŠD nrg) apskaičiuojama skaičiuotiną šilumos kiekį (QPŠsk), nustatytą pagal šio metodo 7 punktą, padauginus iš nereguliuojamų šildymo sąnaudų dalies koeficiento (KPŠ nrg) ir priskyrimo koeficiento (KBŠ):
QBŠD nrg = QPŠsk x KPŠ nrg x KBŠ kWh,
čia KPŠ nrg - nereguliuojamų šildymo sąnaudų dalies koeficientas, nustatomas:
- priimant rekomenduojamą šiame metode reikšmę: KPŠ nrg = 0,3 arba
- vartotojų sprendimu, atsižvelgiant, kad KPŠ nrg yra tuo didesnis, kuo didesnis šildomų bendrojo naudojimo patalpų (laiptinių, koridorių ir kt.) tūris visame namo tūryje, taip pat kuo didesnė palaikoma bendrojo naudojimo patalpų temperatūra ir kuo mažesnė namo vidinių sienų šiluminė varža.
KBŠ - šilumos vartotojui tenkančios šilumos šildymui per atsiskaitymo laikotarpį priskyrimo koeficientas, nustatomas šio metodo punkte 9 išdėstytu būdu.
Visiems namo šilumos vartotojams, kurių butuose ar patalpose dalikliai įrengti, priskiriama nereguliuojama jų suvartoto šilumos kiekio dalis apskaičiuojama sumuojant nereguliuojamo šilumos kiekio dalis per šio tipo butus
QPŠD nrg = SUMA QBŠD nrg kWh.
Namo šilumos vartotojams, kurių butuose ar patalpose dalikliai įrengti, priskiriama reguliuojamo šilumos kiekio dalis buto šildymui (QPŠD reg) nustatoma iš viso šilumos kiekio šildymui, priskirto vartotojams, kurių butuose ar patalpose dalikliai įrengti (QPŠD), nustatyto pagal šio metodo 11 punktą, atėmus visą jų suvartotą nereguliuojamą šilumos kiekį, nustatytą 14 punkte
QPŠD reg = QPŠD - QPŠD nrg kWh.
Šilumos vartotojams, kurių butuose ar patalpose dalikliai įrengti, priskiriama reguliuojamų šildymo sąnaudų dalis (QBŠD reg) priklauso nuo šiai vartotojų grupei priskirto šilumos kiekio bei nuo jam tenkančių daliklių sąlyginių rodmenų dalies, apskaičiuojama šilumos kiekį (QPŠD reg), nustatytą pagal šio metodo 15 punktą, padauginus iš koeficiento (KBŠD):
QBŠD reg = QPŠD reg x KBŠD kWh,
čia KBŠD - šilumos vartotojams priskiriamos šilumos dalies koeficientas, nustatomas pagal daliklių rodmenų per atsiskaitomąjį laikotarpį vartotojo bute ar patalpoje bei visuose butuose ar patalpose, kuriuose įrengti šilumos dalikliai, santykį:
KBŠD = (DalBŠ sąl x KN) / SUMA (DalBŠ sąl x KN),
čia DalBŠ sąl - šilumos daliklių vartotojo bute ar patalpoje sąlyginiai rodmenys; KN - šildymo prietaiso, ant kurio sumontuotas šilumos daliklis, galios koeficientas, parenkamas pagal šildymo prietaiso tipą, šilumos daliklio tvirtinimo ant šildymo paviršiaus vietą ir kt. parametrus. SUMA (DalBŠ sąl x KN) - namo butuose ar patalpose įrengtų visų šilumos daliklių sąlyginių rodmenų, padaugintų iš šildymo prietaisų, ant kurių sumontuoti šilumos dalikliai, galios koeficientų, suma. Sumuojama tik per tuos butus ar patalpas, kuriuose šilumos dalikliai įrengti.
Namo šilumos vartotojams, kurių butuose ar patalpose dalikliai įrengti, priskiriamas bendras buto ar patalpų šildymui suvartotos šilumos kiekis apskaičiuojamas sudedant nereguliuojamo šilumos kiekio dalį buto šildymui (QBŠD nrg), apskaičiuotą 13 punkte išdėstytu būdu ir reguliuojamo šilumos kiekio dalį buto šildymui (QBŠD reg), apskaičiuotą 16 punkte
QBŠD = QBŠD nrg + QBŠD reg kWh.
Individualus Šilumos Reguliavimas ir Taupymas
Šilumos dalikliai leidžia gyventojams individualiai reguliuoti radiatorių karščio intensyvumą ir taip taupyti šilumą. Nustatant atskirų kambarių temperatūrą pagal savo finansines galimybes ir poreikius, galima sumažinti šildymo kaštus. Termoreguliatoriumi sumažinus tiekiamo į radiatorių vandens temperatūrą, jis išspinduliuos mažiau šilumos, o sumažėjusį kiekį užfiksuos daliklis.
Kiti būdai taupyti šilumą:
- Nustatant virtuvėje minimalų šildymo režimą.
- Nustatant bute minimalų šildymo režimą, pvz., išvykus ilgesniam laikui.
- Stipriau šildant vieną ar du buto kambarius, o kituose nustatant minimalų šildymo režimą.
- Nustatant minimalų buto šildymo režimą esant teigiamai lauko oro temperatūrai ar išeinant į darbą.
Sunaudojamą elektros kiekį galime sumažinti racionaliai ją vartodami. Šilumos vartojimas, deja, didžiąja dalimi priklauso nuo pastatų, kuriuose gyvename ar dirbame, būklės. Todėl kompleksinis daugiabučių namų atnaujinimas yra neabejotinai geriausias sprendimas, ne tik pagerinsiantis mūsų gyvenimo sąlygas, bet ir padėsiantis efektyviai vartoti šilumą bei gauti kur kas mažesnes šildymo sąskaitas.
Šilumos Daliklių Įrengimas
Vienas būdų, kuris leistų nebrangiai sukurti galimybę individualiai reguliuoti šilumos sąnaudas daugiabučių namų patalpose, yra šilumos paskirstymo daliklių ir termoreguliatorių visuose radiatoriuose bei vandens slėgio balansavimo ventilių stovuose įrengimas. Antra, siekiant išvengti nesutarimų tarp gyventojų, reikalinga kita minėtos sistemos dalis - šilumos dalikliai. Šie dalikliai montuojami ant visų namo butų radiatorių ir taip užtikrinamas tikslus ir teisingas butuose suvartotos šilumos energijos paskirstymas.
Pritvirtintas daliklis, šylant radiatoriui, nustato išskiriamos šilumos kiekį pagal prietaiso paviršiaus temperatūrą. Prietaisas kaupiamus duomenis periodiškai perduoda į namo laiptinėje įrengtą tarpinę stotelę, po to į moderniame automatizuotame šilumos punkte esantį duomenų surinkimo bloką ir šilumos tiekėjo duomenų centrą. Mėnesio pradžioje gyventojams pateikiamos individualios sąskaitos, kurių dydis priklauso nuo pageidauto komforto ar taupymo intensyvumo.