Vienas nemalonesnių dalykų, kurį pamatę daugiabučių gyventojai griebiasi už galvų - per lubas ar sienas besisunkiantis vanduo. Tai dažniausiai pasitaikanti nelaimė Lietuvos daugiabučiuose.
Advokatų kontoros „Marger“ partneris, advokatas dr. Deividas Poška antrina, kad situacija, dažniausiai įplieskianti teisinius ginčus tarp kaimynų, yra buto užliejimas, kai vanduo iš buto aplieja žemiau esančius butus ir taip padaro žalą šių butų apdailai, baldams, buitinei technikai.
Užliejimų statistika ir priežastys
Draudimo bendrovė „Gjensidige“ 2022-2023 metais registravo beveik 1,5 tūkst. draudžiamųjų įvykių, kurių metų žala buvo padaryta kaimynų turtui. Nukentėjusiesiems išmokėta suma siekė beveik pusę milijono eurų. Daugiau nei du trečdalius įvykių sudarė vandens padaryti nuostoliai, bemaž dešimtadalį - kaimynams padaryta žala audros metu.
„BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje duomenimis, per pirmus tris 2013 m. ketvirčius būsto užliejimo atvejai išaugo 35 proc. lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Per nepilnus 2013-uosius BTA išmokėjo net 127 proc. daugiau turtinės žalos kompensacijų dėl būsto užliejimų nei per tą patį 2012 m.
Statistika rodo, kad kas trečia gyventojų turto draudimo žala - būsto užliejimas, o civilinės atsakomybės draudimo žalų tokie užliejimai sudaro beveik 99 proc.
Bendrovės duomenimis, daugiausia būsto užliejimų užfiksuota trijuose Lietuvos didmiesčiuose bei Visagine. Nelaimės dažniausiai nutinka 20-30 metų senumo pastatuose. Statistiškai tokie įvykiai dažniausiai fiksuojami 18-25 metų savininkų būstuose. Vyresni nei 35 metų butų savininkai tokių įvykių patiria gerokai rečiau.
Draudimo bendrovės atstovė atkreipia dėmesį, kad atšilus orui išauga vidutinė žala, kuri atlyginama už kaimynams padarytus nuostolius. „Išvykę iš namų žmonės avarijas pastebi ne taip greitai, kaip šaltuoju sezonu.
V. Katilienės teigimu, daugiausiai nelaimių kaimynų būstui ir jame esančiam turtui Lietuvoje padaro vanduo, dažnesnis nei įprasta kaimynų užliejimų skaičius pastebimas naujos statybos namuose. „Į naują būstą įsikėlę naujakuriai nėra įpratę teisingai naudoti ką tik įsigytą buitinę techniką ir kitą įrangą, todėl tokiuose namuose avarijų fiksuojame daugiau nei įprasta“, - pasakoja draudimo bendrovės atstovė.
Teisiniai aspektai
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato griežtąją statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. „Tai reiškia, jog statinio savininkui atsakomybė už jo statinio padarytą žalą kyla be kaltės.
Pavyzdžiui, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, patalpų užliejimo atveju atsakomybė už kilusią žalą kyla patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui. Jeigu žala padaroma dėl bendrojo naudojimo objekto, pavyzdžiui, bendro daugiabučio namo vamzdžio, trūkumų, tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, t. y. ją turi atlyginti kaltas dėl žalos padarymo asmuo, įrodžius jo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę“, - pasakoja dr. D. Poška.
Atsakomybė ir įrodymai
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, suformulavo taisyklę, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių.
Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti.
Jūsų nurodytu atveju, draudimo bendrovei reikia įrodyti, kad apdraustas butas buvo užlietas iš Jūsų buto (kaip matyti ginčo dėl to net nėra - pripažįstate). Tokiu atveju Jums, vykdant įrodinėjimo pareigą, pačiam reikia įrodyti, kad trūkęs vamzdis tikrai yra bendro naudojimo, kad būtent jis yra apliejimo šaltinis, o ne tarkim Jūsų kiauras dušas ar k.t.
Jei ten bendras vamzdis, tai kas jį suremontavo, kokias pažymas Jums išdavė dėl remonto (apliejimo šaltinio nustatymo)?
Jei dokumentuose nurodyta priežastis užliejimo labai abstrakčiai ir formaliai, persikėlus ginčui į teismą yra tikimybė, jog būtų nepakankamai surinkta įrodymų, jog būtent Jūs apliejote, remiantis prielaidomis sprendimo negalima priimti, taip pat iškiltų klausimas galimai dėl ekspertizės.
Ką daryti užliejimo atveju?
Nesvarbu, dėl kurios priežasties bute staiga pradėjo šlapti sienos bei lubos. Svarbiausia, operatyviai nustatyti avarijos židinį ir jį lokalizuoti. Tačiau kartais tai padaryti nėra lengva. Jei butą užliejo aukščiau gyvenantis kaimynas ir tuo metu jo nėra namuose, išspręsti problemą savarankiškai tampa itin keblu.
Nutikus tokiai nelaimei užlietų butų gyventojai turėtų kuo skubiau susisiekti su namo administratoriumi, kad būtų galima atjungti vandenį, kol bus lokalizuotas avarijos židinys.
Visų pirma, būtina užfiksuoti patį užliejimo faktą. Jeigu namas priklauso daugiabučių namų savininkų bendrijai, tą galėtų padaryti bendrijos pirmininkas, tad reikėtų kreiptis tiesiogiai į jį arba į namą administruojančią įmonę. Kitu atveju užfiksuoti įvykį galėtų avarinės tarnybos darbuotojai. Šiuo tikslu reikėtų kreiptis į bendrovę, kuri teikia komunalines paslaugas namui.
Kai grėsmė padaryti didesnių nuostolių yra praėjusi, o faktas užfiksuotas, reikėtų nustatyti kaimynų patirtų nuostolių dydį. Dėl šios priežasties būtina apžiūrėti užpiltų kaimynų butą, įvertinti ar jiems tikrai padaryta žala dėl įvykio jūsų bute.
Patyrus nuostolius dėl kaimynų kaltės, advokatas pataria užfiksuoti padarytą žalą, pavyzdžiui, nufotografuoti ar nufilmuoti, informuoti apie tai kaimynus, dėl kurių ir kilo žala, ir kreiptis į draudiką dėl žalos atlyginimo.
Pasak dr. D. Poškos, padarius žalos kaimynų turtui, visų pirma, svarbu nedelsti ir juos apie tai informuoti bei tokiu būdu užtikrinti, kad nebūtų padaryti didesni nuostoliai. „Svarbu geranoriškai bendradarbiauti su kaimynais žalos fakto ir dydžio nustatymo ir įvertinimo procese.
Kaip tvirtina P. Ugianskis, ilgesniam laikui iš namų išvykstantiems gyventojams vertėtų susisiekti su namo vadybininku ir pasikeisti kontaktais.
Pasak draudimo specialistės, nesilaikant minėtų nurodymų, galima gerokai apsunkinti padarytos žalos dydžio nustatymo ir įrodymo procesą. Gali būti, kad pas kaimynus jau buvo kai kurie turto apgadinimai nuo vandens ir jie nėra susiję su šiuo įvykiu.
Draudimas
Džiugu, kad gyventojai tiek į savo, tiek į svetimą turtą žiūri vis atsakingiau, daugėja bedraudžiančių ne tik turtą, bet ir civilinę atsakomybę.
Patarimai
- Nedelskite ir informuokite kaimynus apie įvykį.
- Užfiksuokite žalą nuotraukomis ar vaizdo įrašu.
- Kreipkitės į namo administratorių ar avarinę tarnybą.
- Bendradarbiaukite su kaimynais nustatant žalos dydį.
- Informuokite savo draudimo bendrovę.
Laikykitės šių patarimų, kad išvengtumėte didesnių nuostolių ir teisinių ginčų su kaimynais.
tags: #buto #uzliejimo #nustatymas #faktas