Būtojo Kartinio Laiko Veiksmažodžiai Lietuvių Kalboje

Lietuvių kalbos gramatinė sandara yra fleksinio tipo, o morfologija tiria žodžių formas, jų santykius ir sistemas. Pagal kaitybą skiriamos šios žodžių gramatinės klasės: linksniuojami vardažodžiai, asmenuojami veiksmažodžiai ir nekaitomi žodžiai. Veiksmažodis yra kalbos dalis, reiškianti daikto veiksmą. Veiksmažodžio laikai nurodo, kada veiksmas vyksta: dabartyje, praeityje ar ateityje.

Šiame straipsnyje aptarsime esminius lietuvių kalbos veiksmažodžių laikų ypatumus, ypatingą dėmesį skiriant būtajam kartiniam laikui, kuris vartojamas nurodant, kad veiksmas vyko konkrečiu momentu praeityje ir jau yra pasibaigęs. Aptarsime taisykles ir dažniausiai pasitaikančias klaidas.

Veiksmažodžių Laikai

Veiksmažodis yra kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmą. Veiksmažodžio laikai nurodo, kada veiksmas vyksta: dabartyje, praeityje, ar ateityje.

Esamasis Laikas

Esamasis laikas nurodo veiksmus, vykstančius dabartyje, ir atsako į klausimą „ką veikia?“. Šis laikas vartojamas apibūdinti veiksmams, kurie vyksta tuo momentu, kai apie juos kalbama, pavyzdžiui: eina, žaidžia, važiuoja.

Rašant esamojo laiko trečiojo asmens veiksmažodžius, atsakančius į klausimą „ką veikia?“, kyla problemų rašant galūnes. Dažnai šių veiksmažodžių pabaigoje girdime e, tačiau jie visada turi baigtis su -a arba -ia. Jei veiksmažodyje galūnė yra po j raidės, ji visada baigiasi -a. Jei po minkštojo priebalsio girdime e, galūnė turi baigtis su -ia. Esamojo laiko trečiojo asmens veiksmažodžių, atsakančių į klausimą ką veikia?, galūnėse rašoma -ia arba -a (po j).

Būtasis Laikas

Būtasis laikas skirstomas į dvi formas: būtąjį kartinį ir būtąjį dažninį.

Būtasis Kartinis Laikas

Būtasis kartinis laikas vartojamas tada, kai norime nurodyti, kad veiksmas vyko konkrečiu momentu praeityje ir jau yra pasibaigęs.

Būtojo kartinio laiko veiksmažodžiuose klaidų gali kilti rašant vienaskaitos II asmens galūnes, kai atsakoma į klausimą „ką veikei?“. Jei III asmens galūnė yra -o, tuomet vienaskaitos II asmenyje rašome galūnę -ai. Jei III asmens galūnė yra -ė, tai II asmenyje rašome galūnę -ei.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į vienaskaitos I asmens veiksmažodžius, atsakančius į klausimą „ką veikiau?“. Kai galūnės pradžioje yra j, rašome -au. Kitais atvejais, kai galūnėje girdime e, rašome -iau.

Būtojo kartinio laiko antrojo asmens veiksmažodžių, atsakančių į klausimą ką veikei?, galūnėse rašoma -ei, jei esamojo laiko trečiojo asmens galūnė -ė, arba -ai, jei esamojo laiko trečiojo asmens galūnė -o.

Būtojo kartinio laiko vienaskaitos pirmojo asmens vaiksmažodžių, atsakančių į klausimą ką veikiau?, galūnėse rašoma -au (po j)arba -iau.

Štai keletas pavyzdžių:

• Ką veikiau? Skaičiau, bėgau, galvojau, dirbau, dainavau.
• Ką veikei? Skaitei, bėgai, galvojai, dirbai, dainavai.

Būtasis Dažninis Laikas

Būtasis dažninis laikas atsako į klausimą „ką veikdavo?“. Juo apibūdinami veiksmai, kurie praeityje kartojosi arba vyko nuolat.

Būtojo dažninio laiko veiksmažodžiai turi priesagą -dav-, kuri, susidūrusi dusliaisiais priebalsiais, pakeičia jų tarimą į skardžiuosius. Rašant tai kelia problemų: pavyzdžiui, šuo „bėkdavo“ ar „bėgdavo“? Norint šio laiko veiksmažodžius parašyti teisingai, juos paprasčiausiai reikia pakeisti kita jo forma, kurioje jis neturi šios priesagos ir skamba aiškiau.

Būsimasis Laikas

Būsimasis laikas nurodo, kad veiksmas vyks ateityje, ir atsako į klausimą „ką veiks?”. Būsimųjų laikų veiksmažodžiai visada baigiasi priesagomis -s ar -š, pavyzdžiui: miegos, šoks, vaidins, pieš, veš, neš.

Vienas iš sunkumų, kylančių rašant šiuos veiksmažodžius, yra tai, kad priebalsiai supanašėja. Pavyzdžiui, kyla klausimas - medis „augs“ ar „auks“? Norint suprasti, kuri priebalsė turi būti rašoma, reikia žodį pakeisti kita jo forma, kurioje jis skamba aiškiau.

Jei norime iš veiksmažodžio bendraties padaryti būsimąjį laiką, gali kilti abejonių, kada balsės sutrumpėja, o kada lieka ilgos. Pavyzdžiui, lietus „lis“ ar „lys“? Jei veiksmažodžio bendratis sudaryta iš dviejų skiemenų, ir prieš priesagą -ti yra balsės y arba ū, tai būsimojo laiko III asmens veiksmažodžiuose šios balsės sutrumpėja. Pavyzdžiui: būti - bus, kliūti - klius, lyti - lis, gyti - gis.

Jei veiksmažodžio bendratis sudaryta iš dviejų skiemenų, ir tarp priesagos -ti bei balsių y arba ū yra priebalsė, tai būsimojo laiko III asmens veiksmažodžiuose šios balsės lieka tokios pačios ir nesutrumpėja.

Sudėtinės Veiksmažodžio Formos

Sudėtnės veiksmãžodžio fòrmos, analitinės (perifrastinės) veiksmažodžio formos, sudarytos iš pagalbinio ir pagrindinio veiksmažodžio ir koreliuojamos su vientisinėmis formomis. Pagalbiniais dažniausiai eina veiksmažodžiai, kurių pirminė reikšmė yra būti ir turėti. Lietuvių kalbos sudėtinės veiksmažodžio formos daromos su pagalbiniu veiksmažodžiu būti ir dalyvių vardininku. Skiriamos veikiamoji ir neveikiamoji rūšys.

Veikiamosios rūšies sudėtinės veiksmažodžio formos skirstomos į pradėtines ir atliktines. Pradėtinės sudėtinės veiksmažodžio formos daromos su esamojo laiko veikiamaisiais dalyviais, turinčiais priešdėlį be‑; jos žymi veiksmą, prasidėjusį ar numatomą atlikti prieš vientisine veiksmažodžio forma reiškiamą veiksmą (pvz., Buvau jau beeinąs, kai pradėjo lyti). Atliktinės sudėtinės veiksmažodžio formos daromos su būtojo kartinio laiko veikiamaisiais dalyviais; jos žymi ankstesniu veiksmu pasiektą rezultatinę būseną, trunkančią tam tikru dabarties, praeities ar numatomos ateities laikotarpiu (pvz., Daug esu vargo matęs).

Netiesioginės nuosakos sudėtinės veiksmažodžio formos daromos su pagalbinio veiksmažodžio būti dalyviais ir asmenimis nekaitomos (pvz., Jis jau esąs / buvęs viską girdėjęs). Neveikiamosios rūšies sudėtinės veiksmažodžio formos daromos su esamojo ir būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais. Sudėtinės veiksmažodžio formos su esamojo laiko neveikiamaisiais dalyviais veiksmažodžio laikų sistemoje sudaro priešpriešą vientisinėms formoms (plg. nešu - esu nešamas). Sudėtinės veiksmažodžio formos su būtojo laiko neveikiamaisiais dalyviais priešinamos sudėtinėms atliktinėms formoms su būtojo kartinio laiko veikiamaisiais dalyviais, kartais - vientisinėms būtojo laiko formoms (plg. Paaiškinkite, kodėl vienų paryškintųjų įvardžiuotinių formų galūnėse rašomos dvi nosinės raidės, kitų - viena, o dar kitų nėra nė vienos.

Veiksmažodžių Daryba

Veiksmažodžių daryba, viena vertus, skiriasi nuo daiktavardžių ir būdvardžių keliais esminiais požymiais todėl, kad užima visiškai kitą gramatinės semantikos lauką nei vardažodžiai (modalumo ir aspektualumo); kita vertus, būdvardžio ir veiksmažodžio kategorinės reikšmės bendrumas (abu ypatybių pavadinimai) leidžia abu juos priešinti su daiktavardžiu.

Veiksmažodis neturi ir II tipo paradigmacijos (dūrybos), ir tai suprantama - juk dūrinio darybos formantas yra galūnė, taigi, jei nėra paradigmacijos, negali būti ir šiuo būdu pasidaromų dūrinių. Priesaginė veiksmažodžių daryba panaši į būdvardžių tuo, kad priesagų nedaug, o pačios priesagos daugiareikšmės.

Vieninteliam veiksmažodžiui būdinga refleksyvacija - naujų žodžių darymas su sangrąžos dalelyte: duotis : duoti. Sangrąžos dalelytė gramatiškai labai sudėtinga: susijusi ir su rūšimi, ir su tranzityvumu, todėl naujų žodžių darymas yra tik viena iš sangrąžos funkcijų. Veiksmažodžių priesagoms būdinga eigos reikšmė (išskyrus akimirkos priesagas -elėti, -erėti).

Priešdėlių yra dvejopų - dalelyčių kilmės be, te, tebe, ne, nebe, derančių su veiksmo trukme (tedaro, tebedaro, nedaro, nebedaro), ir prielinksninių, turinčių veiksmo ribojamąją galią. Jų yra dvylika: ap(api), at(ati), į, iš, nu, pa, par, per, pra, pri, su, už.

Veiksmažodžių šaknų junglumas su priešdėliais labai didelis. Pats veiksmažodis daugiareikšmis, tai ir priešdėlių vaidmuo kiekvienu atveju skirtingas. Aprašant priešdėlinius veiksmažodžius kaip visumą, galima skirstyti juos į tam tikras grupes ir pagal priešdėlius, ir pagal jų suteikiamas bendrąsias reikšmes.

Tokie priešdėliniai veiksmažodžiai daromi iš rezultato siekiančio aktyvaus veiksmo veiksmažodžių (veiksmo pabaiga=rezultatas): padaryti : daryti, sulaužyti : laužyti, parašyti : rašyti, paguldyti : guldyti, pagirdyti : girdyti, pašventinti : šventinti.

Stipraus veiksmo reikšmę suteikia priešdėliai ir jų sąaugos su sangrąža: apsiválgyti, atsidžiaũgti, įdègti, įmigti, įsiklausýti, įsiliepsnóti, nunešióti, nusidirbti, prigerti, prisiraudóti, suspárdyti, užvaikýti, užkankinti ir kt.

Silpno ir trumpo veiksmo veiksmažodžiai yra su priešdėliu pa ir priesaga -ėti (paėjėti, panešėti, pabėgėti) ir kiti pa vediniai, kai greta jų yra mažybę reiškiantys žodžiai truputį, nedaug, šiek tiek.

Kartais nesunku skirti priešdėlį nuo šaknies kaip atskirą žodžio dalį, bet reikšmė esti neatskiriama. Priešdėlio ir sangrąžos afikso tarpusavio santykiai taip pat rodo elemento si žodžių darybos vaidmenį. Priešdėlis praplečia sangrąžos jungimosi galimybes. Pavyzdžiui, nėra veiksmažodžio valgytis, bet yra apsivalgyti, persivalgyti, susivalgyti. Antra - priešdėlis su sangrąža suteikia visai kitą reikšmę: atsidusti : dusti, nusilakti : lakti, apsirikti, pasielgti.

Visa tai rodo, kad sangrąža neturi nieko bendra nei su veiksmažodžių kaitymu, nei su jų formų daryba. Sangrąžinis žodis yra tas, kuris turi sangrąžinio veiksmažodžio kamieną - tai ir dalyvis mokęsis, ir daiktavardis mokymasis.

Sangrąžos afiksas kilęs iš įvardžio ir išlaikęs keletą įvardinių reikšmių - „save“, „sau“, „savo“, „su savimi“. Jeigu veikiamasis dalykas ne asmuo, atsiranda savaiminė reikšmė. Plg. suka ratą (aktyvus veiksmas) ir ratas sukasi (savaiminis veiksmas): baigtis : baigti, drumstis : drumsti, jungtis : jungti, ristis : risti.

Tais atvejais, kai si turi reikšmę „sau“, „savo“, „su savimi“, galininkinio veiksmažodžio nekeičia negalininkiniu: pirkti knygą ir pirktis knygą, megzti pirštines ir megztis pirštines. Dažnai sangrąžinę formą dar pastiprina greta pavartotas įvardis sau. Kiti pavyzdžiai: Aš eisiu ir tave su savimi vesiuosi. Jūs, neabejoju, nieko nesakysite, kai aš ir jūsų sūnų drauge imsiuosi.

Kad sangrąžinių veiksmažodžių daryba priklauso kamienui, rodo kamieno reikšmės lemiami apribojimai. Neprisijungia sangrąžos būsenos veiksmažodžiai, kurių veikėjas neaktyvus arba visai jo nėra (plg.

tags: #butojo #kartinio #laiko #daiktavardziai