Eiti ‒ natūrali žmogaus fizinė veikla. Po ilgo sėdėjimo prie kompiuterio, važiavimo automobiliu ar pasivartymo ant sofutės, vaikščiojant suintensyvėja raumenų veikla, pagreitėja kraujotaka, stimuliuojama imuninė sistema, mažėja psichologinė įtampa bei gerėja nuotaika. Taigi „Camino Lituano“ maršrutas yra puikus pasirinkimas eiti ‒ eiti fiziškai, eiti dvasiškai, eiti pažinti pasaulio.
Camino Lituano, tai savanoriškais pagrindais kuriamas ~500 km piligriminis-kultūrinis kelias per Lietuvą ir įsiliejantis Europos Šv.
Maršrutas Biržų rajone prasideda Germaniškyje ir driekiasi iki pat Pasvalio rajono (Germaniškis - Sodeliškis - Kirkilai - Biržai - Likėnai - Pajiešmeniai). Jo trukmė 3 dienos, numatomos 2 nakvynės Sodeliškių sodyboje ir Biržų mieste. Bendras atstumas ~ 64 km.
Šiame straipsnyje apžvelgsime kelio atkarpą nuo Burbiškio dvaro link Vadaktų, pakeliui aplankant Sidabravą ir kitas įdomias vietas Radviliškio rajone.
Camino Lituano! Joniškis- Pakalniškiai. Keliavau viena!
Kelionės Maršrutas ir Lankytinos Vietos
Kelio atkarpos pradžia - Burbiškio dvare. Šią dieną rekomenduojama neskubėti, pasimėgauti kiekvienu kilometru, o gal net papildomai nueiti 5 kilometrus Burbiškio dvaro parko takeliais ir pasiekti Nuskaidrėjimo alėją, kurios gale pastatytas didžiulis kryžius.
Netruksite įsitikinti, kad dvaro parkas nuostabi vieta, jau XX a. pradžioje buvo plačiai žinomas ir lankomas. Burbiškio dvaras turėjo net keletą šeimininkų ir mena net XVII amžių, tačiau tik 1819 m. atitekęs Baženskiams suklestėjo. Mykolas Baženskis išplėtė dvarą į puošnų ir didelį, žmonės rankomis iškasė tvenkinius, suformavo 15 salų ir jas sujungė 22 tilteliais - pamėginkite suskaičiuoti.
Dvaro parko teritoriją puošia K. Ulianskio kūriniai - pirmasis Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas Lietuvoje, labai gerbiamas poeto A. 1941 m. prasidėjus pirmiesiems Lietuvos gyventojų trėmimams į Sibirą, Baženskių šeima buvo priversta trauktis į Lenkiją ir palikti dvarą.
Ilgainiui puošnus parkas užžėlė krūmynais, sunyko neprižiūrimi takai. Dvaras buvo išgrobstytas ir suniokotas. Pokario metais dvare buvo net įkurta veislinių kiaulių ferma bei joje dirbusių darbininkų butai. Sunku buvo patikėti, kad XX a. pradžioje Burbiškio dvaro pastatų kompleksą sudarė: rūmai, ledainė, pirtis, vaikų namas, guvernantės namas, virtuvė, oranžerija, sodininko namas ir ūkinis pastatas, karietinė, arklidė, svirnas, tvartas, balandinė, gulbių namelis, pelėdynas, klojimas, motorinis malūnas, kalvė...
Nuo 1981 m. Burbiškio dvare buvo siekiama atstatyti kuo tikslesnį praeities vaizdą. Atkurti ir restauruoti dvaro pastatai, todėl bevaikštinėdami galite pajusti XX a. pradžios atmosferą. Buvusiuose ūkiniuose pastatuose apžiūrėkite senovinės technikos ekspoziciją. Galbūt įdomiausias eksponatas čia - XIX a. pagamintas garo variklis, kuris, manoma, dar galėtų veikti.
Paliekant dvaro teritoriją, nepraeikite priešais dvaro vartus stovinčios Šv. Mergelės Marijos skulptūros. Jos postamente įmūrytas mitologinis akmuo, kuriame, pasak legendos galima pamatyti mažytę, pačios Mergelės Marijos įspaustą pėdą.
Toliau keliaujant, maršrutas veda link Sidabravo.
Pakeliui į Sidabravą, verta užsukti į Dapšionius - mažą kaimelį Radviliškio rajone, kuris pirmąją savo bažnyčią turėjo jau 1804 m. Ją pastatydino dvarininkai Goštautai. 1822 m. ji sudegė, o vietoj jos, 1825 m. pastatyta dabartinė akmenų mūro bažnyčia. Jei pavyks pakliūt į vidų, verta atkreipti dėmesį į bažnyčios vargonus. Nuo 1841 m. išliko autentiškas vargonų prospektas. Už jo XX a. Daugiau jokių nusukimų, tik kelionės tikslas - Sidabravas.
O toliau žingsniuojant, sekanti įdomesnė vieta - Labos geležinkelio stotis. Ji buvo įkurta 1871 - 1873 m. nutiesus geležinkelį Radviliškis - Daugpilis. Vietovės pavadinimas sietinas su netoliese ištekančiu Labos upeliu. Bet ne visiems čia būdavo „labas“, valstybės archeologijos komisijos medžiagoje yra 1936 m. Dapšionių pradžios mokyklos mokinių užrašytas pasakojimas apie gilią duobę Laboje, į kurią mesdavę įtariamus raganavimu žmones. Jei žmogus išplaukdavo - sakydavo, kad tai ragana ar raganius ir jį sudegindavo, o kaulus palaidodavo specialiame kapelyje, kuris buvo vadinamas Raganų kapeliu. Įkūrus geležinkelio stotį, labai išaugo Labos reikšmė krašto gyvenime. Apylinkių dvarininkai per šią stotį išveždavo savo dvaruose išaugintą žemės ūkio produkciją, o, kai XX a. pradžioje Puziniškis tapo svarbia šviesuomenės veikėjų susibūrimo vieta, Petkevičiai iš šio dvaro siųsdavo brikas į Labos geležinkelio stotį parsivežti garbiųjų svečių. 1910 m. atvykęs apžiūrėti Raginėnų archeologijos paminklų tautos patriarchas, daktaras Jonas Basanavičius kelionę po kraštą pradėjo iš Labos...
Visai netrukus ir Rokoniai - vienas seniausių Radviliškio rajono kaimų, įkurtas 1554 metais! Toks senas kaimas žinoma turi turtingą istorinę praeitį, kurioje XIX a. minimas ir Rokonių dvaras. Rokonių dvaro savininkas Matas Tracevskis laikomas Sidabravo bažnyčios įkūrėju. O dabar keliautojus iš tolo pasitinka didinga, raudonų plytų mūro, stačiakampio plano, bebokštė Rokonių bažnyčia, pastatyta 2019 m. Bažnyčia iškilo už privačias lėšas, jos fundatorius - ūkininkas ir kaimo lyderis Kazimieras Masilionis. Šventoriaus kampe stovi mūrinė varpinė, kurioje pakabintas lenkų firmos 2017 m. nulietas varpas su fundatoriaus vardu ir Vyčiu. Vietiniai žmonės K. 2018 m. įrengta privati oro skrydžių lauko aikštelė - Rokonių aerodromas, naudojamas mėgėjiškiems, pažintiniams skrydžiams ultralengvaisiais orlaiviais dienos metu.
Rokoniuose būtinai užeikite į keliautojų laukiantį rąstinį namelį - Autobusų stotelę - tai tikra užuovėja keleiviams. Paliekant Rokonius, nepraeisite nepastebėję tvirto, geležinio kryžiaus. Jis pastatytas 2000 m. Džiugaus tikėjimo, vilties ir meilės vedini pasieksite Džiugonis. Čia būtent šioms vertybėms pastatytas pakelės kryžius.
Sidabravas - didžiausia gyvenvietė Radviliškio rajone. Miestelis ėmė kurtis XIX a., kai Rokonių dvaro savininkas Matas Tracevskis, 1829 m. pasitarnaudamas vietos gyventojams, savo žemėje, palei Kiršino upelį pastatė Švč. Trejybės bažnyčią. 1858 m. bažnyčia padidinta, vėliau pastatyti kiti priestatai. Bažnyčia neoklasicistinė, kryžminio plano, bebokštė. Šventoriuje stovi mūrinė varpinė ir mūrinės Kryžiaus kelio stočių koplytėlės. XX a. 1999 m. patvirtintas Sidabravo herbas. Herbo skydo žaliame lauke - išrautas sidabrinis medis su sidabriniais lapais. Sidabrinis medis primena miestelio pavadinimą, o žalia spalva simbolizuoja laisvę, grožį, viltį ir sveikatą. Sidabravo pavadinimo kilmė nėra žinoma.
Pasakojama, kad bažnyčios fundatorius prieš mirtį lenkiškai ištarė: Szczodro odwdzięczył się Bogu („Dievui dosniai atsilyginau“). Sidabravo žmonės labai bendruomeniški, gerbiantys istoriją. Sąsajas su praeitimi galima pajusti miestelio koplytstulpių parke. Čia įamžinti kraštui nusipelnę, atminimo verti žmonės. 1998 metais atidengtas koplytstulpis sidabraviškiams, laukusiems ir nesulaukusiems laisvos Lietuvos, nuo 1999 m. stovi koplytstulpis skirtas pagerbti rašytoją Vytautą Alantą-Jakševičių, taip pat, 2013 m. pastatytas koplytstulpis Antanui Vaškeliui atminti, kurio dėka Sidabravas išaugo ir išgražėjo.
Sidabravo krašto muziejuje surinkta ir susisteminta visa medžiaga apie šiuos iškilius Sidabravo krašto žmones. Taip pat eksponuojama daug išlikusių senovinių rakandų. Didžiausia muziejaus ekspozicijos dalis skirta žymiam lietuvių išeivijos rašytojui, publicistui, dramaturgui Vytautui Jakševičiui-Alantui. Šalia muziejaus yra Sidabravo garbės piliečio Antano Vaškelio memorialinis kambarys, Sidabravo bibliotekoje - prof.
Paėjėjus 10 km. nuo Sidabravo, sustokite nakvynei nedideliame miestelyje Vadaktuose.
Yra duomenų, kad Vadaktų vietovė jau buvo žinoma 1372 m. Hermano Vartbergiečio Livonijos kronikoje minima, kad būtent šiais metais Vadaktai (Wadachte) buvo nuniokoti kryžiuočių. XVI a. dokumentuose minimas Vadaktų dvaras, kuris ilgą laiką priklausė Bitautams. Lenkiškuose šaltiniuose teigiama, jog po Bitautų dvaras atiteko Liudkevičiams. Naujieji dvarininkai 1880 m. - 1883 m. perstatė ir restauravo Vadaktuose stovėjusią medinę bažnyčią, kol ši įgavo dabartinę, klasicizmo bruožų turinčią Šv. Agotos bažnyčios išvaizdą.
Nuo 2016 m. bažnyčios sieną puošia atminimo lenta, skirta garsaus lenkų rašytojo, Nobelio literatūros premijos laureato Henryko Sienkiewicziaus 100-osioms mirties metinėms, nes būtent čia garsus rašytojas gyveno, kūrė. Bažnyčios šventoriuje stovi dvarininkų Liutkevičių mauzoliejus, žema raudonų plytų mūro varpinė, kurioje kabėjo ir skambėjo net du bronziniai varpai. Deja, vienas iš varpų buvo suskilęs, o kitas 2013 m. pavogtas. Naują varpą 2018 m. miesteliui padovanojo lenkų bendruomenė. Varpas atspindi ne tik lietuvių ir lenkų draugystę, bet ir persipynusią šalių istoriją, ant jo išlieti Lietuvos ir Lenkijos herbai, H. Senkevičiaus atvaizdas, užrašai lietuvių ir lenkų kalbomis. Vadaktuose 1957-2004 m. kunigavo poetas, tautosakininkas ir dvasininkas Antanas Valantinas. Palaidotas kaimo kapinėse.
| Miestelis | Įkūrimo data | Pagrindiniai objektai |
|---|---|---|
| Dapšioniai | 1804 m. | Akmenų mūro bažnyčia (1825 m.) |
| Rokoniai | 1554 m. | Rokonių bažnyčia (2019 m.), aerodromas |
| Sidabravas | XIX a. | Švč. Trejybės bažnyčia (1829 m.), koplytstulpių parkas, krašto muziejus |
| Vadaktai | 1372 m. | Šv. Agotos bažnyčia, Liutkevičių mauzoliejus |
Burbiškio dvaro pastatai.
Švč. Trejybės bažnyčia Sidabrave.
Renginiai Rokiškio Rajone
Kovo mėnesį Rokiškio rajone vyksta įvairūs renginiai, pradedant virtualios realybės filmais Rokiškio krašto muziejuje ir baigiant 42-uoju profesionalių teatrų festivaliu "Teatro genas" Rokiškio kultūros centre.
Svarbiausi Renginiai:
- Kovo 5-8 d. Virtualios realybės filmai: PASAULIŲ SUTVĖRIMAS ir ANGELŲ TAKAIS
- Kovo 6-25 d. 42-asis profesionalių teatrų festivalis Rokiškyje TEATRO GENAS
- Kovo 20 d. JUOZUKO MUGĖ Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto progimnazijoje
Verta atkreipti dėmesį į Lietuvos mokinių tautodailės konkursą SIDABRO VAINIKĖLIS, kuriame jaunieji meistrai atranda senąsias lietuvių tautos meno tradicijas.
Kovo 20 dieną sertifikuotas regioninio lygmens kultūros kelias - „Penkių kūrėjų kelias“, jungiantis avangardinio kino kūrėjų ir poetų brolių Jono ir Adolfo Mekų, teatro režisieriaus Juozo Miltinio bei „Naujosios Romuvos“ redaktoriaus, žurnalisto, visuomenės veikėjo Juozo Keliuočio ir jo brolio poeto, pedagogo Alfonso Keliuočio memorialines vietas, jų atminimą įprasminančius ženklus, gyvenimą, kūrybą menančių vietovių visumą.
Penkių kūrėjų kelias.
Nakvynės Vietos
Planuojant kelionę Camino Lituano maršrutu, svarbu iš anksto pasirūpinti nakvynės vietomis. Štai keletas variantų:
- Sunny Nights Camping & Homestead" (Saulėtųjų naktų sodyba) - stovyklavietė su patogumais, įsikūrusi šalia mėgstamo keliautojų maršruto.
- Akromų sodyba - įsikūrusi Metelių regioniniame parke, su atskira virtuve kiekviename numeryje.