Tvenkinių nuoma: sąlygos, planavimas ir priežiūra Lietuvoje

Lietuviai vis dažniau renkasi tvenkinius, kaip gražius kraštovaizdžio elementus. Tvenkinio nepriekaištingas įrengimas reikalauja specifinių žinių ir patirties. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, ką reikia žinoti ir kaip nesuklysti prieš pradedant tvenkinio kasimą.

1. Tvenkinio paskirtis ir plėtra

Pirmiausia, svarbu aiškiai nuspręsti dėl tvenkinio paskirties. Ar tai bus dekoratyvinis elementas, ar naudinga ūkinė struktūra? Tai turės įtakos tvenkinio formai, dydžiui ir gyvūnams bei augalams, kuriuos planuojate ten laikyti.

2. Planavimas ir projektavimas

Kiekvienas sėkmingas projektas prasideda nuo kruopštaus planavimo. Pasirinkite tinkamą vietą tvenkiniui, atsižvelgdami į saulės šviesos kiekį, žemės reljefą ir klimatą. Taip pat būtina atsižvelgti į vietos vandens tiekimo ir nutekėjimo savybes.

3. Teisės aktai ir leidimai

Tvenkinių įrengimo darbai pradedami nuo tvenkinių projekto parengimo. Prieš pradedant tvenkinio kasimo darbus, reikia įsitikinti, kad bus laikomasi visų reikiamų teisės aktų ir turite reikiamus leidimus. Taisyklės gali skirtis nuo tvenkinio dydžio ir vietos, kurioje jis bus kasamas, todėl svarbu patikrinti vietinius reglamentus ir konsultuotis su specialistais.

4. Žemės darbai ir įrangos nuoma

Tvenkinio kasimas dažnai reikalauja žemės darbų ir įrangos nuomos. Pasirinkite patikimą įmonę, kuri turi patirties šioje srityje ir teikia reikiamas paslaugas. Tai apima ekskavatorius, žemės niveliavimo įrangą ir kitą reikalingą techniką.

5. Vandens kokybės valdymas

Tvenkiniai gali tapti idealia aplinka vandens augalams ir gyvūnams. Tačiau svarbu įgyvendinti vandens kokybės valdymo priemones, kad išvengtumėte problemų, tokių kaip vandens žydėjimas ar žuvų ligos.

6. Augalai ir gyvūnai tvenkinyje

Pasirinkus tvenkinio paskirtį, įvertinkite, kokie augalai ir gyvūnai bus tvenkinyje. Tai gali apimti vandens lelijas, žuvis ir kitus augalus, kurie prisideda prie ekosistemos pusiausvyros.

Vandens lelijų sodinimas

Joms idealus gylis nuo 1,3 m iki 70 cm. Lelijos augina daug lapų, žiedstiebių ir linkusios plėstis, todėl net nusipirkę nedidelius augalus, nesodinkite jų vieno šalia kito, palikite 1,5 m ar didesnius tarpus. Žuvys Jums atsidėkos sėkmingu nerštu tuo atveju, kai lelijas susodinsite dviemis juostomis. Primoji juosta yra sodinama giliau, pvz. 1,5-1,3 m gylyje, tačiau augalai sodinami rečiau, kas 2 m ir daugiau. Taip gausite puikias nišas žūklei tarp lelijų. Be to, tai lynų, kuojų, karosų bei karpių lankomos ir mėgstamos vietos. Lelijų juosta sodinama už pirmųjų lelijų, kiek sekliau 50-90 cm gylyje. Kiti augalai sodinami nuo 30 iki 10 cm gylyje. Šiam gyliui tinkami augalai: dryžučiai, vilkdalgiai (irisai - gausiai ir gražiai žydi), asiūkliai, manažolės, viksvos ir ajerai. Verta pastebėti, jog ajerai ir irisai labai gerai sutvirtina tvenkinio šlaitus. Įsišakniję augalai apsaugo nuo slinkimo net labai stačius šlaitus, taip suteikia puikias slėptuves vėžiams bei žuvims. Nedėsite jokių pastangų, o kelių mėnesių laikotarpiu, tvenkinio pakrantėse jau formuosis tipinės vandens žolės. Tuo atveju, kai neturite laiko ar galimybių formuoti tvenkinio augmeniją, leiskite gamtai atlikti savo darbą.

Žuvų įžuvinimas

Pirkdami žuvis įžuvinimui atkreipkite dėmesį, jog didžioji dalis pirkėjų deda pastangas įsigyti kuo daugiau žuvų ir renkasi kuo mažesnes. Tai klaida! Tuo atveju, kai siekiate ištiesų įžuvinti tvenkinį, darykite priešingai. Už tą pačią sumą galite įsigyti mažiau, tačiau jau subrendusių ir pasiruošusių nerštui žuvų. Taip, esamu momentu Jūsų tvenkinyje žuvies bus mažiau, tačiau palaukite kitų metų ir pajusite sėkmingo neršto rezultatą. Į tvenkinį, kurio plotas yra iki 5 arų, nerekomenduojame leisti lydekos. Sėkmingai išneršus lynams bei karosams, galite įleisti vieną stambų ešerį. Jis sėkmingai išrankios ligotas žuvis ir reguliuos populiaciją. Taip apsaugosite savo žuvų išteklius bei neturėsite nesėkmingų lydekos atakų sužalotų žuvų.

Taip pat verta žinoti, jog pagal prigimtį lydeka stengsis medžioti efektyviai ir nesivaikyti 2 eurų monetos dydžio karosiukų - ji nusitaikys į rimtą maistą, t.y. Svarbu! Nerštavietei pasirinkite seklią tvenkinio vietą (ne maudyklą). Jeigu jos nėra - puikiai tiks pakrantė, kuri yra mažiausiai lankoma svečių, vaikų ar draugų. Jei tvenkinys žolėtas, bet žolės yra nereikalingos - padės stambesni amūrai. Maži amūrai, deja, ėda tik vabaliukus ir smulkias švelnias žolytes. Jei norima, kad tvenkinyje būtų skaidrus vanduo - rinktis reiktų tik plačiakakčius, kurie tvenkinį išvalys nuo planktoninių melsvadumblių, sukeliančių labai nepageidautiną vandens žydėjimą. Jei norima atsikratyti smulkių nepageidautinų žuvų, kad geriau galėtų augti naujai įsigytos norimos stambesnės - reikės lydekų arba šamų. Abi žuvys yra plėšrios, tad suės mažesnes žuveles, kurios dažnai būna senesniuose tvenkiniuose. Deja, lydekos griebia net ir savo dydžio žuvis. Tad ne visada išvengiami ir nepageidautini nuostoliai. Jei esate patenkinti savo tvenkiniu ir norite jam skirti kuo mažiau laiko - lynai ir karosai tinka tokioms sąlygoms geriausiai. Bet kartu su karosais nepavyks užauginti kitų žuvų, nes karosų prisidaugins labai daug ir visoms žuvims vandens telkinyje taps ankšta - trūks maisto ir deguonies. Sterkus, peledes auginti būtų labai sudėtinga, nes jos išrankios, nemėgsta drumsto vandens. Dabar labai populiarūs eršketai neatlaiko karpių ir kai kurių kitų žuvų konkurencijos, bet neblogai dera su amūrais ir plačiakakčiais.

7. Priežiūra ir aptarnavimas

Tvenkinio priežiūra yra būtina norint išsaugoti jo estetinį grožį ir funkcinę vertę. Planuokite reguliarias priežiūros procedūras, tokiu būdu išvengsite vandens telkiniui kenksmingų dalykų ir užtikrinsite jo ilgaamžiškumą.

Ežerų nuoma Lietuvoje

Valstybė už simbolinę kainą išnuomojo apie 850 ežerų, tačiau dar beveik 2 000 jų laukia nesulaukia laikinųjų savininkų, kurie juos prižiūrėtų, gintų nuo brakonierių ir įžuvintų. Euras už hektarą Žuvingų ežerų ilgisi ir žvejai mėgėjai, kasmet įsigyjantys leidimų žvejoti už beveik 1,5 mln. eurų ir žūklės reikmenų pramonei kasmet paliekantys per 30 mln. eurų. Pagal gyventojų skaičių turime vieną gausiausių pasaulyje žvejų mėgėjų armiją su atvertomis piniginėmis, tačiau tik nedaug išsinuomojusiųjų ežerus moka pasinaudoti šia niša ir papildomai uždirbti. Per trejus metus ežerų nuoma (žūklės plotų, vandens telkinių panauda) pabrango 3,5 karto. Tačiau nevertėtų labai piktintis, nes nuomos kaina nesikandžioja ir dabar: buvo 1 litas, po to - 2 litai, o dabar - 1 euras už hektarą.

Kaip šis įkainis buvo nustatytas? Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo Vidmanto Graičiūno, įkainis apskaičiuotas įvertinus žemės kainą, t. y. 0,2 proc. žemės kainos. Tiems, kurie ežerus ar kitus vandens telkinius išsinuomoja, gal šis įkainis didelis, o tiems, kurie tik trumpam atvyksta prie ežero, atrodo, kad nuomos kaina labai nedidelė. Kita vertus, ir patys nuomotojai skirtingai vertina dydžius. „Buvo atvejis, kai teko ieškoti vieno ežero nuomotojo, nes šis pateikė klaidingą banko sąskaitą, todėl jam negalėjome pervesti pinigų už žvejų mėgėjų išpirktus leidimus. Tačiau rastas žmogus supyko, kad jį trukdome. Pareiškė, kad jam jokių pinigų nereikia, ir paprašė palikti jį ramybėje“, - prisiminė V.Graičiūnas.

Galime tik pridurti, kad tas ežero nuomotojas ramybės nesulaukė, nes po kiek laiko kontrolieriai norėjo savo akimis pamatyti, kaip jis išsinuomotą ežerą žuvina ir kaip laikosi kitų įsipareigojimų, pavyzdžiui, ar prie ežero įrengti informaciniai stendai apie žvejybos tvarką, ar ežeras saugomas nuo brakonierių, kaip ežeras prižiūrimas žiemą.

"Kunigaikštystės" nyksta

Per pastaruosius 3-4 metus ežerų nuomotojų įvaizdis ir jų savivertė labai pasikeitė. Anksčiau ežerą išsinuomoję žmonės jausdavosi kunigaikštukais. Jie būdavo įsitikinę, kad, mokėdami 1 lito už hektarą per metus mokestį, ežere galės kaip savo namuose elgtis 99 metus. Tačiau 2013-aisiais daug kas pasikeitė. Pirmiausia maksimalus nuomos laikas sumažėjo iki 10 metų. „Be to, jei jo nuomojamas valdas patikrinę gamtos apsaugos inspektoriai kelis kartus užfiksuoja, kad nuomininkas nesilaiko sutartyse numatytų įsipareigojimų, sutartis gali būti bet kada nutraukiama“, - priminė V.Graičiūnas.

Ar tai - tik teorinė, ar reali grėsmė? „Reali. Šiuo metu išnuomota apie 850 ežerų, o prieš kelerius metus buvo nuomojama per 1 100 ežerų, taigi nemažai nuomos sutarčių panaikinta“, - kalbėjo V.Graičiūnas.

Nuoma iš idėjos

Šiuo metu turite galimybių išsinuomoti bet kurį iš beveik 2 000 laisvų ežerų. Kaip tai padaryti? Pirmiausia apie tokią galimybę reikia pasiteirauti Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT). „Paprastai NŽT savo interneto svetainėje skelbia tokius konkursus, tačiau dažniausiai pradžia būna kitokia. Ežerą norintis išsinuomoti žmogus kreipiasi į NŽT, ši patikrina, ar tas ežeras nėra nenuomojamų telkinių sąraše, ar nėra kitų trukdžių, ir tada skelbia aukcioną. Paprastai tas žmogus šį aukcioną ir laimi“, - pasakojo V.Graičiūnas.

Tačiau žmonės nesiveržia nuomotis ežerų. Kodėl? Skaičiuoja pinigus. Pasak Žuvininkų sąjungos prezidento Algirdo Domarko, jei neišmanai šio verslo, didelio pelno negausi. Tačiau meluoja ir tie nuomotojai, kurie tikina vandens telkinius išsinuomojantys tik iš idėjos, o ne dėl pinigų ar kitų tikslų. „Kai išgirstu tokius žodžius, pasakau, kad jei tai daroma iš idėjos, net nebūtina ežerų nuomotis, juk niekas netrukdo bet kuriuo pasirinktu ežeru rūpintis iš idėjos, pavyzdžiui, jį papildomai žuvinti“, - šypsojosi V.Graičiūnas.

Sėkmingi pavyzdžiai

Kitaip apie vandens telkinių nuomą kalba išmanantieji ežerų tvarkymą. 2010 m. įsikūręs sportinės ir mėgėjiškos žūklės klubas „Anykščių žvejų lyga“ žino, kaip tai daryti. Šis klubas valdo Dabužių tvenkinį ir Ilgio ežerą. Pasak anykštėnų klubo valdybos nario Roko Vilučio, Anykščių rajone didelio ežerų pasirinkimo nėra, todėl kai tik paskelbiamas konkursas, norinčiųjų išsinuomoti visada atsiranda, neretai net tenka pasivaržyti. Taip pat Ilgio ežerą, bet jau Druskininkų savivaldybėje, netoli Grūto parko, valdo visuomeninis žvejų klubas „Karpis“, kuriam vadovauja Renaldas Marčiukaitis, pirmasis lietuvis, prasimušęs į tarptautines karpių žvejojimo varžybas ir jose nepadaręs gėdos Lietuvai. Jis pirmas 1999 m. dalyvavo ir pasaulio taurės varžybose, kuriose ištraukė keturis per 30 kg svėrusius karpius.

„Varžybose man ir kilo mintis kažko panašaus imtis Lietuvoje. Tikslas - gyventi iš rekreacinės žuvininkystės. Nuo 2008 m. „Karpis“ pasiekė aukščiausią lygį - dirbame limituotos žūklės sąlygomis, rengiame tarptautines varžybas“, - sakė Renaldas. Ilgio ežere pernai vienas žvejys ištraukė 23 kg karpį. Dar keturi laimingieji galėjo pasigirti sužvejoję 40-60 kg šamus. Kaip įprasta šiame klube, laimikiai buvo pasverti, paglostyti ir paleisti į laisvę.

Nusiaubti telkiniai

Ne visi išsinuomoję ežerus dirba taip kryptingai. „Valstiečių laikraščio“ redakciją pasiekė meškerioti mėgstančių mūsų skaitytojų apgailestavimai, kad prie Beragio, Nevėglo, Galuonų ar Uolio ežerų meškeriotojams neverta gaišti laiko. Lietuvoje yra daug nusiaubtų ir dar neatsigavusių ežerų, kuriuose vyrauja menkavertės ir smulkios žuvys. Ką veikia laikinieji šių ežerų savininkai? „Daug ežerų išsinuomojama tik todėl, kad neišsinuomotų kaimynas. Kartais ežeras išsinuomojamas, kad galima būtų pusvelčiui žvejoti. Toks požiūris neteisingas ir valstybei nenaudingas. Mano galva, nuomininkus reikėtų griežčiau atrinkti“, - sakė R.Marčiukaitis.

Kolegai pritarė ir R.Vilutis. „Dėl apleistų ežerų ir atsiranda pasiūlymų apskritai ežerų nenuomoti, esą tegul juos tvarko valstybė. Bet kodėl turėtume bausti žmones, kurie puikiai susitvarko? Man sunku suvokti žmonių, kurie išsinuomoja ežerą ir jį apleidžia, mąstymą. Pavyzdys užkrečia, nes, matydami tokį aplaidumą, taip pat elgiasi ir gyvenantieji prie ežero“, - sakė jis.

Liepia net nesiartinti

Gal ežerų nuomotojų niekas netikrina? „Mūsų klubas žinomas Lietuvoje, tačiau kontrolierių sulaukiame kasmet. Kontrolieriai žino, kad mūsų klubas ežerą įžuvina gausiau nei reikalaujama“, - kalbėjo R.Marčiukaitis. Anksčiau neetatiniu gamtos apsaugos inspektoriumi dirbęs Renaldas galėtų paminėti daugybę atvejų, kai būdavo sunku rasti laikinuosius ežero savininkus. „Skambini tokiam telefonu ir prašai leidimo mėgėjiškai žūklei, o jis tau sako, kad neturi tokio leidimo, ir pataria nesiartinti prie ežero. Kaip tokiais atvejais žvejams elgtis? O nuostoliai valstybei? Aš manau, kad jei nevykdai veiklos, pasitrauk“, - kritikavo R.Marčiukaitis.

Valstybinės aplinkos apsaugos inspektoriai tarp tų ežerų sukasi kaip vijurkai, bando visus patikrinti, bet fiziškai tai labai sunkiai įgyvendinama užduotis. „Žuvinant vandens telkinį, privalo dalyvauti valstybinės aplinkos apsaugos inspektorius, jis turi patvirtinti faktą. Tačiau krūvis labai didelis, vandens telkinių daug, o įžuvinimo terminas trumpas - mėnuo pavasarį, mėnuo rudenį“, - pasakojo V.Graičiūnas.

Žuvys grįžo

Vis dėlto pastaraisiais metais ežerai atsigauna. Pasak V.Graičiūno, žuvų ištekliai auga greičiau, nei buvo tikėtasi. 2011-2015 m. žuvų ištekliai buvo ištirti 284 ežeruose ir 54 tvenkiniuose. Gamtos tyrimų centro Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vyr. mokslo darbuotojas Tomas Virbickas patvirtino, kad žuvų išteklių būklė akivaizdžiai gerėja. „Nuo 2011 m. iki 2015 m. bendra žuvų biomasė ežeruose vidutiniškai padidėjo apie 1,5 karto, o vidutinis žuvies svoris - apie 1,3-1,4 karto. Tai netiesiogiai rodo, kad nelegalios žvejybos daromas poveikis Lietuvos ežerų žuvų ištekliams buvo labai stiprus“, - padarė išvadą T.Virbickas.

Didelį poveikį darė ir verslinės žvejybos apribojimas nuo 2013-ųjų. Žvejų verslininkų pranašystės, kad jų naudotus ežerus užkariaus smulkios ir menkavertės žuvys, nepasitvirtino. Mokslininko išvadą patvirtino ir R.Vilutis: „Kai žvejams verslininkams buvo uždėtas apynasris, padėtis ežeruose pasikeitė radikaliai. Verslininkų valdytuose ežeruose atsirado žuvų. Anksčiau Nevėžos ežere žvejams mėgėjams nebuvo ką veikti. Dabar prie šio ežero visada daugybė žvejų ir visi patenkinti.“

Tai - visų nuosavybė

Algimantas Salamakinas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas: Ir į mano akiratį pateko vegetuojantys ežerai, tiksliau, juos žlugdantys nuomotojai. Aplinkos ministerija mane informavo, kad su beveik 200 tokių ežerų nuomotojų sutartys nutrauktos. Tegul tuos ežerus nuomoja labiau išmanantys šiuos reikalus arba tegul juos prižiūri valstybė. Kategoriškai nepritariu tiems, kurie mano, kad, išsinuomoję ežerą, gali jame daryti tai, kas patinka. Ežerai - visų nuosavybė. Nori nuomoti, tai sudaryk sąlygas jame žvejoti žvejams mėgėjams, nesugebi ar nenori - traukis.

Politikus atakuoja ir žvejai verslininkai. Aš jiems visiems atsakau vienodai: kol aš vadovauju Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, politikai įstatymų nekeis, kol jiems nepatars šią sritį išmanantys ir tikrą informaciją valdantys mokslininkai.

tags: #butu #nuoma #tvenkiniu #g