Šiame straipsnyje aptariama pirkimų iš Europos Sąjungos (ES) lėšų per savivaldybes tvarka Lietuvoje. Straipsnio komentaras atnaujintas atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktiką, Europos Komisijos ir Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimus.
Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) taikymas ir išimtys
Komentuojamame VPĮ 6 straipsnyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kai perkančiosios organizacijos vykdomiems pirkimams nėra taikomos VPĮ normos, t. y. netaikoma VPĮ nustatyta viešųjų pirkimų tvarka. Jeigu įgyvendinant nurodytas išimtis prekės, paslaugos arba darbai yra perkami bet kokiu kitu teisiniu būdu (pavyzdžiui, viešuoju konkursu pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau - CK), tačiau pirkimų dokumentacijoje (pavyzdžiui konkurso sąlygose) nurodyta, kad pirkimas (pavyzdžiui, konkursas), be kita ko, bus atliekamas vadovaujantis pirkimo principais, analogiškais ar tapačiais viešųjų pirkimų principams (detaliau apie viešųjų pirkimų principus žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą), perkančiosios organizacijos, net ir vykdydamos pirkimus ne pagal VPĮ, turi pagal analogiją vadovautis teismų praktika dėl viešųjų pirkimų principų aiškinimo ir taikymo ir taikyti tokios praktikos suformuluotas taisykles. Šis reikalavimas neturi lemti konkrečios VPĮ nuostatose nustatytos tvarkos taikymo, t. y. jis nereiškia, kad perkančioji organizacija privalo vykdyti pirkimą pagal VPĮ.
Išimtys, kai VPĮ netaikomas:
- Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimas, nuoma ar kitų teisių į nekilnojamąjį turtą įsigijimas. Šių sutarčių sudarymo tvarka ir procedūros reguliuojamos Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036 (toliau - Nekilnojamųjų daiktų įsigijimo aprašas).
- Atstovavimo arbitražo ar taikinimo procese paslaugos.
- Teisinės konsultacijos, susijusios su arbitražu, taikinimu ar teisminiu procesu.
- Radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų, jų sukūrimo, gaminimo pirkimams, kai tokius pirkimus atlieka radijo programų transliuotojas ar audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, bei radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų transliavimo eteryje laiko, kai sutartis sudaroma su radijo programų transliuotoju ar audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėju, pirkimams. Šio pirkimo objekto įsigijimo tvarka reguliuojama Radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų, jų sukūrimo, gaminimo ir transliavimo eteryje laiko pirkimų tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d.
- Finansinės paslaugos.
Perkančioji organizacija, siekdama pasinaudoti nustatyta išimtimi ir netaikyti VPĮ normų, privalo tinkamai įvertinti ketinamos sudaryti sutarties objektą bei reikalavimus.
Viešųjų pirkimų tarnyba
Nekilnojamojo turto nuomos sutartys
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas sprendė ginčą, kuriame perkančioji organizacija paskelbė viešą skelbimą, siekdama pastatyti naują bendrą būstinę teismų administracijai. Taigi, perkančiajai organizacijai ketinant išsinuomoti pastatą, būtina tinkamai apibrėžti pagrindinį sutarties dalyką, tinkamai įvertinti, ar yra nustatyti reikalavimai statybos rangos darbams, ar perkančioji organizacija turi galimybę daryti įtaką techniniam projektui, darbų vykdymui ir pan. Pastaruoju atveju, yra didelė tikimybė, kad perkančioji organizacija siekia įgyti darbus, ne teises į nekilnojamąjį daiktą, t. y. Šiuo atveju taip pat būtina atskirti subjektą, kuris įsigyja nekilnojamąjį turtą, t. y. perkančioji organizacija iš tiekėjų ar atvirkščiai.
Taip pat, tuo atveju, kai perkančioji organizacija perduoda tiekėjams žemę, pastatus ar kitus nekilnojamuosius daiktus, yra taikomos Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d.
ES struktūrinė parama. Savivaldybių projektai 2010
Arbitražo ir taikinimo paslaugos
Komentuojama išimtis apima arbitražo ir taikinimo paslaugų pirkimų išimtį. Nurodytos paslaugos yra susijusios su alternatyviu teismo procesui ginčų sprendimu. Ši išimtis nustatyta dėl to, kad arbitražo ir taikinimo paslaugas, taip pat kitų panašių alternatyvaus ginčų sprendimo formų paslaugas paprastai teikia įstaigos ar asmenys, patvirtinti ar atrinkti tokiu būdu, kuris negali būti reglamentuojamas viešųjų pirkimų taisyklėmis. Šių paslaugų specifika pasireiškia tuo, kad jos yra teikiamos tam tikros profesijos atstovo (pavyzdžiui, arbitras gali būti advokatas, auditorius, gydytojas ir pan.) arba asmens, kuriam būdinga konkreti profesinė kvalifikacija (pavyzdžiui, inžinierius), todėl tokių asmenų pasirinkimas siejamas ne tik su profesija bendrai, bet ir su konkrečiu asmeniu (arba institucija, pavyzdžiui, konkretus institucinis arbitražo teismas), kurį norima pasirinkti konkrečiam ginčui dėl jo kompetencijos ir, svarbiausia, pasitikėjimo juo, ko nebūtų įmanoma padaryti, taikant viešųjų pirkimų procedūras.
Teisinės konsultacijos
Teisinės paslaugos
Ši išimtis iš esmės nustatyta dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių numatyta VPĮ 6 straipsnio 3 punkte įtvirtinta išimtis dėl arbitražo ir taikinimo paslaugų (detaliau žiūrėti VPĮ 6 straipsnio 3 punkto komentarą). Papildomai svarbu paminėti, kad nurodytos teisinės paslaugos yra fiduciarinio pobūdžio, t. y. tarp užsakovo ir teisinių paslaugų teikėjo paprastai susiklosto pasitikėjimu pagrįsti santykiai, griežto konfidencialumo reikalavimai (viešojo pirkimo procedūrų atveju perkančioji organizacija turėtų atskleisti jau vien ginčo faktą). Šios savybės lemia, kad viešųjų pirkimų procedūra yra netinkama paslaugos teikėjo atrankai, nes jų prigimtis susijusi su asmeniniu (subjektyviu) ryšiu tarp perkančiosios organizacijos ir paslaugos teikėjo. teikiamos teisinio atstovavimo paslaugos. Teisinio atstovavimo paslauga komentuojamos normos tikslais reiškia gynybą ir atstovavimą bylų (civilinių, administracinių, mokestinių ir kt.) procese, kai tai daroma už atlyginimą. - kitas teisininkas, kaip apibrėžta Tarybos 1977 m. kovo 22 d. direktyvos 77/249/EEB, skirtos padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas, 1 straipsnyje.
Valstybė narė komentuojamos išimties tikslais suprantama kaip ES valstybė narė. Teismo ar tribunolo sąvoka turi būti aiškinama plečiamai. Teismo ar tribunolo nustatymo kriterijai: institucija įsteigta teisės aktais, jos veikla nuolatinė, proceso metu sprendžiamas ginčas, ji taiko teisės norminius aktus ir yra nepriklausoma.
Finansinės paslaugos
Ši išimtis nustatyta, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 51 straipsnio reguliavimą, kuriame įtvirtinta: veiklai, kuri bet kurioje valstybėje yra susijusi, nors ir laikinai, su viešosios valdžios funkcijų vykdymu, šio skyriaus nuostatos netaikomos. 1) kitos, nenurodytos VPĮ 6 straipsnio 4 punkto a-d papunkčiuose, teisinės paslaugos turi būti susijusios su viešosios valdžios funkcijų atlikimu, t. y. Išimtis nustatyta atsižvelgiant į tai, kad nacionalinė finansų politika yra griežtai reguliuojama ir leidžiama ribotam skaičiui kvalifikuotų ir registruotų subjektų. 2) teikiamos konkrečios finansinės paslaugos: emisija - vertybinių popierių išleidimas; pardavimas; pirkimas; perleidimas; kt. Tačiau VPĮ 6 straipsnio 5 punkte įtvirtintos finansinės paslaugos aiškinamos siaurai, t. y.
Numatomos pirkimo vertės skaičiavimas
VPĮ 5 straipsnis nustato numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisykles. Už pirkimų rūšies parinkimo teisėtumą ir teisingumą atsakinga pirkimą vykdanti perkančioji organizacija. Tai reiškia, kad, pasirinkdama pirkimo rūšį, perkančioji organizacija privalo įsitikinti, jog numatoma pirkimo vertė neviršys VPĮ leidžiamos maksimalios supaprastintų pirkimų ribos, t. y.
Numatoma pirkimo vertė apskaičiuotina pagal tai, ką gaus tiekėjas, įvykdęs pirkimo sutartį, tiek tiesiogiai iš perkančiosios organizacijos, tiek netiesiogiai, t. y. Būtina nesutapatinti numatomos pirkimo vertės, kuri, kaip minėta, skirta nustatyti pirkimo rūšį ir maksimalios pirkimui skiriamos lėšų sumos. Numatoma pirkimo vertė visais atvejais turi būti nustatyta, tačiau maksimali pirkimui skiriama lėšų suma iš anksto gali būti nenustatoma. Gali būti tokių atvejų, kai numatoma pirkimo vertė sutampa su maksimalia pirkimui skiriama lėšų suma, tačiau taip pat perkančioji organizacija gali maksimalią pirkimui skiriamą lėšų sumą nustatyti didesnę.
Numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės taip pat nustatytos Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodikoje, patvirtintoje Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1S-94 „Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodikos patvirtinimo“(toliau - Pirkimo vertės metodika). Numatoma pirkimo vertė yra skaičiuojama iki pirkimų procedūrų pradžios, t. y. tais atvejais, jeigu pirkimui skirtų lėšų suma yra nurodyta pirkimo dokumentuose, tai ši suma negali būti keičiama.
Numatomos pirkimo vertės skaičiavimo principai:
- Įtraukiant visas mokėtinas (nepriklausomai nuo finansavimo šaltinių) sumas be pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM).
- Įtraukiant visas pirkimo sutarčių pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes, kurios turi būti aiškiai numatytos pirkimo dokumentuose.
Atnaujinimo galimybė apibrėžiama kaip pirkimo dokumentuose numatoma galimybė atlikti atskirą pirkimą dėl darbų ar to paties tipo prekių ar paslaugų, sudarant naują pirkimo sutartį. Perkančioji organizacija, nustatydama pirkimo objekto apimtį, pirkimo sąlygose turi teisę nurodyti tiek tikslų kiekį, tiek ir orientacinį kiekį, taip pat teisę įsigyti didesnį ar mažesnį kiekį, priklausomai nuo savo poreikio. Dėl šios aplinkybės perkančioji organizacija, nustatydama numatomą pirkimo vertę, privalo įskaičiuoti visas sumas, t. y. Perkančioji organizacija nustato, kad ketina įsigyti preliminarų prekių kiekį ir vertina, kad gali būti įsigyjama 15 procentų daugiau arba mažiau prekių negu numatytas preliminarus kiekis. Be to, VPĮ 71 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta galimybė papildomai pirkti iš to paties tiekėjo, t. y. turi įgaliojimus savarankiškai atlikti pirkimus ir priimti sprendimus dėl pirkimų.
Pirkimo objekto skaidymas
Pažymėtina, kad draudimas skaidyti pirkimą, siekiant išvengti VPĮ nustatytos tvarkos taikymo, yra viena iš fundamentaliųjų pirkimų teisės ir šios srities praktikos taisyklių, kurios nesilaikymas arba pažeidimas yra laikomas šiurkščiu teisės pažeidimu. Nurodyto draudimo nepaisymas lemia absoliutų perkančiosios organizacijos sprendimų, taip pat įgyvendintų pirkimo procedūrų bei sudarytų pirkimo sutarčių neteisėtumą ir negaliojimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad VPĮ 5 straipsnio 3 dalis nereiškia draudimo apskritai pirkimo objekto skaidyti į dalis (detaliau žiūrėti VPĮ 28 straipsnio komentarą). Galimybė skaidyti pirkimo objektą į dalis yra leidžiama, jeigu, kaip minėta, tai nėra dirbtinis skaidymas į dalis, siekiant išvengti VPĮ nustatytos tvarkos taikymo. Taigi nustatant tokio suskaidyto pirkimo objekto numatomo pirkimo vertę, yra susumuojamos visų pirkimo objekto dalių vertės, t. y.
Numatomos pirkimo vertės skaičiavimo būdus nustato VPĮ 5 straipsnis, jų taikymą detalizuoja Pirkimo vertės metodika.
Pažymėtina, kad paprastai perkančiosios organizacijos pirkimo planus rengia einamiesiems finansiniams metams, o numatomą pirkimo vertę, jeigu planuojamos sudaryti to paties tipo pirkimo sutartys yra reguliaraus pobūdžio arba per tam tikrą laikotarpį numatyta to paties tipo pirkimo sutarties atnaujinimo galimybė, skaičiuoja sumuojant bendrą faktinę to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per pastaruosius 12 mėnesių arba finansinius metus, vertę - vadinamuoju retroaktyviuoju metodu. Tačiau perkančioji organizacija gali pasirinkti ir kitą metodą numatomos vertės skaičiavimui, kai susumuojama bendrai numatomų to paties tipo pirkimo sutarčių, kurios bus sudaromos (ir dėl kurių sudarymo bus pradėtos pirkimo procedūros) per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo (įskaitant ir numatomos pirkimo sutarties, kurios pagrindu pristatomos prekės ar suteikiamos paslaugos, vertę) - vadinamuoju perspektyviuoju metodu.
Reguliaraus pobūdžio pirkimo sutartys
Reguliaraus pobūdžio pirkimo sutartis suprantama kaip perkančiosios organizacijos sudaroma pirkimo sutartis, skirta nuolatiniams perkančiosios organizacijos ir (ar) trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti ar įprastinei veiklai vykdyti. Pavyzdžiui, raštinės prekių, valymo paslaugų ir kitų panašių objektų pirkimo sutartys yra reguliaraus pobūdžio, kadangi tokios prekės ir paslaugos yra būtinos įprastai, nuolatinei perkančiosios organizacijos veiklai. Tuo tarpu, pavyzdžiui, medikamentų pirkimo sutartis dažniausiai bus reguliaraus pobūdžio tik ligoninei ar kitai sveikatos priežiūros veiklą vykdančiai perkančiajai organizacijai, nes bus skirta nuolatiniams poreikiams tenkinti.
Pirkimo sutartis, kurią numatyta per tam tikrą laikotarpį atnaujinti, suprantama kaip trumpalaikė pirkimo sutartis dėl to paties tipo prekių ar paslaugų, kuri gali būti pakartotinai (iš naujo) sudaroma esant tam tikram laikotarpiui tarp pirkimo sutarčių (pavyzdžiui, kelių mėnesių pertrauka) arba be jokio tarpo tarp jų, t. y. perkančioji organizacija 2025 m. vykdo raštinės prekių pirkimą.
ES parama
Pavyzdžiai
Perkančioji organizacija 2025 m. planuodama įsigyti raštinės prekių: 1) įvertina praėjusių finansinių 2024 metų bendrą sutarties (-ių) vertę (25 000 Eur be PVM); 2) įvertina pokyčius, kurie atsirado nuo pradinės sutarties sudarymo (kainų ar poreikio padidėjimą/sumažėjimą ir kt.), ir nustato, kad reikalinga pakoreguoti šią vertę ir padidinti ją iki 30 000 Eur be PVM.
Pavyzdys, kai sumuojama bendra faktinė to paties tipo sutarčių, sudarytų per pastaruosius 12 mėnesių, vertė: perkančioji organizacija 2025 m. rugsėjo mėn. vykdo raštinės prekių pirkimą. Žinoma, kad prieš 11 mėnesių, t. y. 2024 m. spalio mėn. ji sudarė vienerių metų trukmės raštinės prekių pirkimo sutartį už 12 000 Eur be PVM. Šiuo metu perkančioji organizacija ketina įsigyti daugiau raštinės prekių ir jų kiekis turi padidėti 12 proc., lyginant su ankstesne pirkimo sutartimi. Atsižvelgiant į šį pokytį, numatoma pirkimo vertė bus skaičiuojama pagal šią formulę: pradinė pirkimo sutarties vertė (12 000 Eur be PVM) padidinama pagal reikiamą kiekio augimą (12 000 x 12 proc.), todėl numatoma pirkimo vertė bus 13 440 Eur be PVM.
Jeigu perkančioji organizacija suplanavo, kad pirmasis per finansinius metus biuro baldų pirkimas bus pradėtas kovo 1 d., o pagal šio pirkimo pagrindu sudarytą pirkimo sutartį pirmasis prekių pristatymas numatomas gegužės 1 d., skaičiuodama biuro baldų prekių pirkimo vertę, ji turi sudėti visų nuo gegužės 1 d. iki kitų metų gegužės 1 d. numatomų sudaryti baldų pirkimo sutarčių vertes, įskaitant ir numatomos pirkimo sutarties, kurios pagrindu pirmą kartą pristatomi baldai, vertę. Antrojo pirkimo procedūras per tuos pačius finansinius metus perkančioji organizacija numato pradėti rugpjūčio 1 d., o pirmasis pagal šio pirkimo pagrindu sudarytą pirkimo sutartį prekių pristatymo terminas numatomas spalio 1 d. Tokiu atveju antrojo pirkimo procedūrų pradžioje, skaičiuodama biuro baldų prekių pirkimo vertę, perkančioji organizacija turi sudėti visų nuo spalio 1 d. iki kitų metų spalio 1 d.