Gyvenant daugiabučiame name, dažnai kyla klausimų dėl remonto išlaidų paskirstymo tarp butų savininkų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip teisingai padalinti remonto išlaidas įvairiose situacijose, remiantis Lietuvos įstatymais ir teismų praktika.
Užliejimo Atveju: Kaip Išsireikalauti Atlygį?
Jei jūsų butą užliejo kaimynas, svarbu žinoti, kaip teisiškai teisingai išsireikalauti atlygį už padarytą žalą. Nepaisant to, ar jūsų būstas apdraustas, turite teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, kad būtų sugrąžinta jūsų buto pradinė išvaizda.
Žingsniai, Kuriuos Reikia Atlikti:
- Užfiksuokite užliejimo faktą. Tai gali padaryti daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas, avarinės tarnybos darbuotojai arba antstolis aplinkybių konstatavimo protokole.
- Nustatykite patirtų nuostolių dydį. Jei butas neapdraustas, tą galėtų padaryti laisvai samdomas ekspertas, pavyzdžiui, įmonė, užsiimanti statybų verslu, arba asmuo, turintis atitinkamą kvalifikaciją.
- Pamėginkite susitarti su kaimynu gražiuoju. Pateikite pretenziją raštu dėl nuostolių atlyginimo.
- Kreipkitės į teismą. Jei kaimynas nesutinka atlyginti nuostolių, kreipkitės į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo.
Svarbu išsaugoti visus dokumentus, įrodančius jūsų turėtas išlaidas, pavyzdžiui, kvitus ar sąskaitas už avarinės tarnybos ar eksperto paslaugas, nes teisme būtų galima reikalauti ir šių išlaidų atlyginimo. Civiliniame kodekse įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad turi būti atlyginama už visus jūsų patirtus nuostolius. Nuostoliai gali būti atlyginami natūra (kaimynas atlieka remonto darbus) arba pinigais (atlyginamos jūsų patirtos išlaidos už remonto darbus).
Civilinės Atsakomybės Sąlygos:
Norint prisiteisti nuostolių atlyginimą, turi egzistuoti visos keturios civilinės atsakomybės sąlygos:
- Neteisėti veiksmai.
- Priežastinis ryšys.
- Kaltė.
- Žala ir nuostoliai.
Reikia įrodyti, kad jūsų butas buvo užlietas ir jam reikalingi remonto darbai dėl konkretaus asmens veiksmų ar neveikimo.
Ką Daryti, Jei Kaimynai Nesitvarko Su Santechnika?
Jei jūsų lubos nuolat drėksta dėl kaimynų santechnikos problemų, pirmiausia nustatykite faktą, kad laša vanduo. Išsikvieskite bendrijos pirmininką ar avarinės tarnybos darbuotoją, kad užfiksuotų šį faktą. Tada registruotu laišku informuokite kaimyną apie esamą padėtį.
Jei kaimynas nereaguoja, kreipkitės į administruojančią įmonę ir informuokite apie situaciją, nes gedimas gali būti ir bendro naudojimo inžineriniuose tinkluose. Jei niekas nereaguoja, kreipkitės į įmonę, kad apskaičiuotų nuostolius, ir tada į teismą dėl nuostolių atlyginimo.
Svarbu nustatyti, ar gedimas yra būtent kaimyno bute, ar tai bendro vamzdyno gedimas, nes nuo to priklauso kaltininkas.
Stogo Remontas: Kas Turi Tvarkyti?
Jei po namo renovacijos praėjus keleriems metams pradeda bėgti stogas, tvarkyti turi renovaciją atlikusi įmonė, nes darbams jie davė garantiją. Jei namo pirmininkas nesiima iniciatyvos, kreipkitės raštu į bendrijos pirmininką ir administratorių, išdėstykite situaciją ir reikalaukite raštiško atsakymo.
Jei statybos įmonės nebėra, stogo taisymo darbus turėtų inicijuoti administratorius ir išlaidas padalinti proporcingai visiems namo gyventojams, kadangi stogas yra bendrojo naudojimo objektas.
Ką Daryti, Jei Vienas Savininkas Nesutinka Renovuoti Stogo?
Norint renovuoti namo stogą, būtinas visų bendraturčių raštiškas sutikimas. Tačiau, jei vienas iš savininkų nesutinka, svarbu įvertinti tokios renovacijos būtinumą. Bendraturtis turi teisę atsisakyti duoti sutikimą, tačiau toks atsisakymas turi būti pagrįstas. Jei atsisakymas nepagrįstas, galite kreiptis į teismą, kad gautumėte leidimą atlikti namo stogo renovaciją be kito bendraturčio sutikimo ir vėliau iš jo pareikalauti atlyginimo už šiuos darbus.
Kanalizacijos Gedimai: Kur Kreiptis?
Jei pro kanalizaciją bėga vanduo ir viršutiniai aukštai atsisako leisti keisti kanalizaciją, kreipkitės į namo administratorių. Jei administratorius neveikia, kreipkitės į draudimą ir įmonę, kuri apskaičiuotų nuostolius. Jei problema yra pagrindinėje gedimo vietoje, būtina pakeisti visą kanalizacijos sistemą.
Bendrojo Turto Valdymas: Ką Svarbu Žinoti?
Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.
Visi bendraturčiai privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti visiems priimtiniausio sprendimo būdo, nesiekiant vien savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita.
Bendrijos Veikla: Kas Yra Svarbu?
Jeigu yra įkurta bendrija ir bendrijos pirmininkas privalo vykdyti jam priskirtas funkcijas, tai kodėl dar samdoma aptarnaujanti įmonė, kuri suteikia reikalingas paslaugas, paskiria savo administratorių, o namo savininkai priversti mokėti abiems atlyginimus?
Visi namai turi būti prižiūrimi, juos, t.y. Kai namo savininkai įsteigia bendriją, ji (bendrija) ir...
Ką Daryti, Jei Bendrijos Pirmininkas Netinkamai Elgiasi?
Jeigu manote, kad bendrijos pirmininkas pažeidžia jūsų teises ir teisės aktus, siūlytume pirmiausiai kreiptis į jį raštu - paprašyti jo paaiškinimo ir jums aktualios informacijos, pareikalauti nesielgti netinkamai. Taip pat galite į tai atkreipti bendrijos valdybos narių dėmesį, jeigu manote, kad reikia - ir bendrijos revizoriaus.
Kaip Teisingai Padalinti Šildymo Sistemos Renovavimo Išlaidas?
Inžineriniai tinklai, taip pat ir šildymo sistema, yra bendrojo naudojimo objektas, už šios sistemos priežiūrą ir atnaujinimą turi mokėti proporcingai visi savininkai.
Jeigu patalpos atjungtos nuo bendros šildymo sistemos, reikėtų išsiaiškinti, ar teisingai priskaičiuotos šildymo sistemos renovavimo išlaidos.
Terasos Remontas Ant Stogo: Kas Moka?
Kai ant stogo yra terasa, kyla klausimas, kaip skirstomos sąnaudos. Pagrindinis kriterijus - ar terasa yra suprojektuota kaip namo stogo dalis. Jei taip, ji laikoma visų gyventojų nuosavybe, o remonto kaštai turi būti padalinti proporcingai.
Ši problema buvo nagrinėta Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, kuris išskyrė du scenarijus: terasa gali būti stogo dalis pagal namo projektą arba ne. Jei terasa yra suprojektuota kaip namo stogo dalis, ji laikoma visų gyventojų nuosavybe, o remonto kaštai turi būti padalinti proporcingai.
Siūloma Rengti Bendraturčių Sutarimą
Parengto Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projekto tikslas - viename įstatyme įtvirtinti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros, remonto, atnaujinimo ir disponavimo jais principus.
Šiuo metu nustatyta, kad savininkai sprendimus priima susirinkime arba balsuodami raštu. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad savininkai sprendimus priima susirinkime arba Vyriausybės nustatyta tvarka balsuodami elektroninėmis ryšio priemonėmis.
Be to, negalintiems dalyvauti susirinkime savininkams siekiama sudaryti galimybę savininkų susirinkimui pareikšti savo valią balsuojant raštu. Tikimasi, kad toks teisinis reglamentavimas paskatins savininkus dalyvauti susirinkimuose ir aktyviai prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų valdymo.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad, nustatant konkrečiam savininkui priklausančią apmokėti išlaidų bendrojo naudojimo objektams išlaikyti ir išsaugoti dalį, prie jo turimo naudingojo ploto turi būti priskaičiuotas ir tame daugiabučiame name jo faktiškai turimas (užimamas) naudingasis plotas, nepriklausomai nuo to, ar jis teisiškai įregistruotas ir įteisintas.
Sudėtinga Priimti Sprendimus
Šiuo metu nustatyta, kad bendriją gali steigti vieno ar kelių daugiabučių namų savininkai arba kitos paskirties pastatų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų savininkai.
Kaip pastebi Seimo narys L. Stacevičius, bendrijose, vienijančiose du ir daugiau namų, yra sudėtinga priimti sprendimus, nes yra daug skirtingų interesų.
„Kitaip tariant, vieno daugiabučio namo butų savininkai nėra suinteresuoti ir motyvuoti spręsti su kitu daugiabučiu namu susijusių bendrosios nuosavybės valdymo klausimų, todėl atitinkamai kyla ir bendrijos valdomų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros problemos, nes, nesant savininkų pritarimo, neatliekami bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo darbai ir pan.
Bendrijose, vienijančiose daugiau nei vieną daugiabutį namą, bendrijos valdymo organai neretai savivaliauja, kadangi jų praktiškai neįmanoma atstatydinti. Dažnu atveju susirinkimuose nebūna kvorumo, o sprendimui priimti būtina, kad už tokį projektą balsuotų daugiau kaip du trečdaliai susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Situacija, kai bendrijos nariai, turintys nuosavybę viename daugiabučiame name, gali spręsti kito daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, remonto, priežiūros ir kitus klausimus, yra nenormali ir keistina“, - sako projekto autoriai.
Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad bendrija turėtų valdyti tik vieną daugiabutį namą.
Įstatymo projekte siūloma, be kita ko, nustatyti, kad, bendrijos pirmininkui negalint eiti savo pareigų ilgiau negu 6 mėnesius arba bendrijos pirmininkas nėra išrinktas ilgiau negu 6 mėnesius, laikinai einantis bendrijos pirmininko pareigas bendrijos narys inicijuoja bendrijos likvidavimą.
Taip pat siūloma atsisakyti kolegialaus bendrijos valdymo organo - valdybos, kadangi ir šiuo metu iš esmės visas bendrijos valdymo organui priskirtas funkcijas atlieka bendrijos pirmininkas, nes bendrijos pirmininkas yra ir valdybos pirmininkas. Įstatymo projektu siūloma aiškiai reglamentuoti bendrijos pirmininko pavadavimo klausimą. Siūloma nustatyti, kai bendrijos pirmininkas negali eiti savo pareigų (dėl ligos, atostogų metu ar dėl kitų objektyvių priežasčių), bendrijos įstatuose nustatyta tvarka šias pareigas laikinai eina vienas iš bendrijos narių.
Pagal siūlomą projektą, bendrijos narys, laikinai einantis pirmininko pareigas, šaukia bendrijos narių susirinkimą (balsavimą) dėl bendrijos pirmininko pakeitimo įstatymo projekte nustatyta tvarka, jeigu bendrijos pirmininkas negali eiti savo pareigų ilgiau kaip 2 mėnesius iš eilės, ir apie šias aplinkybes informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją.
Parama Daugiabučių Namų Bendrijoms
Daugiabučių namų bendrijos gali būti paramos gavėjais, o tai yra įrašoma bendrijų įstatuose. Svarbu, kad paramos gavėjo statusas būtų įregistruotas VĮ Registrų centro registruose. Pasitikrinti, ar jūsų bendrija įregistruota paramos gavėja ir gali gauti paramą, galima VMI elektroninėje sistemoje įvedus juridinio asmens pavadinimą arba kodą.
Bendrijos pirmininkas yra atsakingas už tinkamą bendrijos veiklos organizavimą. Jis privalo atnaujinti ir tvirtinti bendrijos narių sąrašą, žinoti, kokie yra savininkai ir kas yra bendrijos nariai, kada, kas ir kiek yra skolingas bendrijai. Pirmininkas turėtų pateikti pažymą apie atsiskaitymą pagal prievoles su bendrija.
Gyventojų Pajamų Mokesčio (GPM) Lengvata Už Remonto Darbus
Nuo 2019 m. sausio 1 d. dalį būsto remonto išlaidų bus galima susigrąžinti pasinaudojant gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata. Maksimali išlaidų suma, nuo kurios galės būti susigrąžinta dalis GPM už minėtas paslaugas, yra 2000 eurų. Maksimali suma, kurią galės susigrąžinti vienas asmuo, yra 400 eurų, jei jo pajamos buvo apmokestintos 20 proc.
Lengvata remonto darbams galės pasinaudoti ir asmenys, kurie nėra būsto savininkai, taip pat ir būstą nuomojantis asmuo, remontą atlikęs iš savo lėšų. Susigrąžinti dalį GPM bus galima už savo ar sutuoktinio naudai atliktas paslaugas / darbus, už pastatų ir kitų statinių apdailos darbus ar bet kokius remonto darbus.
Svarbu, kad minėtus darbus atliktų ir paslaugas suteiktų Lietuvoje registravęs veiklą gyventojas ar įmonė. Už atliktus darbus reikės pateikti dokumentus, patvirtinančius darbų / paslaugų suteikimą ir mokėjimą už juos. Lengvata galima bus pasinaudoti ir tuo atveju, jeigu remonto paslaugas atliks pagal verslo liudijimą dirbantis asmuo.
GPM lengvata netaikoma už remonto, apdailos darbams reikalingų medžiagų, detalių, mechanizmų, sistemų, įrankių ir kt. priemonių įsigijimui. Pirmąsyk susigrąžinti dalį sumokėto GPM gyventojai galės 2020 m., pateikę metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2019 metus.
Pagrindiniai aspektai, kuriuos reikia žinoti apie GPM lengvatą:
| Aspektas | Informacija |
|---|---|
| Maksimali išlaidų suma | 2000 eurų |
| Maksimali grąžintina suma | 400 eurų (jei pajamos apmokestintos 20%) |
| Kas gali pasinaudoti | Būsto savininkai, nuomininkai, sutuoktiniai |
| Už ką galima susigrąžinti | Apdailos, remonto darbai |
| Kas turi atlikti darbus | Lietuvoje registruoti gyventojai ar įmonės |
Patarimai Perkantiems Būstą Daugiabutyje
Prieš nusprendžiant įsigyti būstą konkrečiame name, rekomenduojama atkreipti dėmesį į daugiabučio namo fasadą, stogą ir bendrą techninę būklę. Sužinoti apie daugiabučio būklę gali padėti administratorius, kuris privalo ne rečiau kaip kartą per metus atlikti pastato techninę apžiūrą ir įvertinti jo būklę.
Taip pat svarbu suprasti, kiek daugiabučio savininkai yra sukaupę lėšų namo remontui ir kitoms būtinoms išlaidoms. Jeigu sukauptų lėšų nėra, vadinasi, už bet kokį daugiabutyje vykdomą remontą iš karto teks mokėti iš savo kišenės.
Kompensacijos Už Renovaciją Socialiai Remtiniems Asmenims
Socialiai remtini asmenys gali kreiptis dėl kompensacijų už renovacijos išlaidas. Kompensacijos dydis priklauso nuo šeimos pajamų ir kitų faktorių. Dėl konkrečios informacijos rekomenduojama kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių.
Bendrijų Įsipareigojimai ir Atsakomybė
Bendrijos pirmininkas turi užtikrinti, kad būtų laikomasi viešosios tvarkos reikalavimų ir informuoti namo gyventojus apie tai. Taip pat, bendrijos pirmininkas turi atnaujinti narių sąrašą, remdamasis istoriniais duomenimis ir naujais prašymais.
Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija.