Šiuo metu daugiabučiuose gyvena apie 60 proc. Lietuvos gyventojų, todėl daugiabučių namų valdymas ir priežiūra yra itin aktualus klausimas. Dabar valdyti daugiabutį galima trimis būdais: savininkai steigia bendriją, sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba pasirenka administratorių. Administratorių taip pat gali paskirti savivaldybė.
Šiuo metu daugiabučių valdymas aprašytas trijuose įstatymuose:
- bendrijų veiklą reglamentuoja - Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas,
- administratorių - Vyriausybės nutarimu patvirtintos Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatos ir Civilinis kodeksas.
Tačiau Aplinkos ministerijoje paruoštas projektas, kurio tikslas - viename įstatyme įtvirtinti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros, remonto, atnaujinimo ir disponavimo jais principus.
Daugiabučių namų savininkų bendrija (DNSB)
Daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau tekste DNSB) - pagal LR DNSB įstatymo 3 str. Bendrija - tai juridinis asmuo, kitaip tariant, paprasta organizacija, kuriai LR įstatymai leidžia užsiimti tam tikra veikla.
Šios „įmonės” savininkai - tai namo butų savininkai, kuriems labai svarbu, kaip bendrijai sekasi dirbti laisvos rinkos sąlygomis. Daugelis ekonomistų sako, kad sutaupytus pinigus galima prilyginti uždirbtiems pinigams, taigi labai svarbu, kad bendrijos pirmininkas būtų asmuo, turintis įmonės valdymo pagrindų (finansai ir mokesčiai, derybų menas), jis turi kurti maksimalią naudą bendrijos nariams.
DNSB gali samdyti savo darbuotojus, kitas įmones darbams atlikti (patalpų priežiūra, buhalterinė apskaita), tačiau jei bendrija pati pasirenka paslaugų tiekėją, tai jokio atestato jam nereikia, jis reikalingas tik tada, kai savivaldybė pati paskiria objekto administratorių kartu sudarydama monopolines sąlygas taikyti maksimalius įkainius.
Būtina priminti, kad esant nedideliam namui, būtų tikslinga nuspręsti bendrą turtą eksploatuoti jungtinės veiklos sutartimi, kuri privalomai registruojama viešajame registre.
2001 m liepos 1 d. įsigaliojus naujam LR Civiliniam kodeksui, jo 4.84 straipsniu Savivaldybės buvo įpareigotos skirti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto administratorių, tačiau tokie veiksmai neatitinka nei konkurencijos principų, nei vartotojų gynimo, nes nesuteikia sprendimo laisvės daugiabučių namų savininkams. Todėl reikėjo alternatyvos savivaldybės skiriamiems objekto administratoriams.
Bendrijoms, dalyvaujančioms savivaldybių programose, yra sukurtas finansavimo modelis. Tokiu būdu skatinamas bendrijų steigimasis, gyventojai kviečiami aktyviau domėtis savo būsto administravimu bei priežiūra, lengviau pasinaudoti savivaldybės ir valstybės teikiama parama daugiabučiui atnaujinti.
Problemos ir iššūkiai
Šiuo metu teisininkus pasiekia gyventojų prašymai dėl informacijos suteikimo. Vienas problematiškiausių aspektų - praktikoje sutinkamas DNSB pirmininkų savivaliavimas, bendrijos valios nevykdymas.
Pateiksime vieną iš aktualiausių klausimų: „Kur galima kreiptis, jei pirmininkas savivaliauja dėl namo renovacijos, mes dėl jos nesutinkame, o jis ir rangovus jau susirado. Parašus buvo susirinkęs prieš metus, kai dar gyvenimo sąlygos buvo geros, situacijai pasikeitus, dalis narių nebenori renovacijos, tačiau pirmininkas net nenori to girdėti.
Jei pirmininkas nevykdo Jūsų valios, tiesiog galite jį perrinkti, nereikia jokio atsistatydinimo. Sušaukite susirinkimą, kuriame turi dalyvauti ne mažiau kaip 51 proc. gyventojų, išrinkite naują pirmininką, kuris turi registruotis registrų centre. Senasis neturės jokios galios ir negalės vykdyti jokios renovacijos.
Papildomos sąlygos: prieš susirinkimą 2 savaites turi būti pakabintas skelbimas, kad šaukiamas susirinkimas, jis turi būti pasirašytas 1/4 gyventojų ir po susirinkimo turi būti parašytas protokolas. Priešingu atveju, registrų centras neregistruos pirmininko. Primename, kad susirinkimą šaukti bendrijos nariai turi teisę tik tada, jei per mėnesį jo nesušaukia bendrijos valdyba. Kitokios galios bendrijos narių parašai neturi.
Nemažai gyventojų skundžiasi padidėjusiais mokesčiais už daugiabučių administravimą, jiems neaišku, kur naudojami surinkti mokesčiai už techninę pastatų eksploataciją. Įkurdami bendriją ar sudarę jungtinę veiklos sutartį, Jūs visa tai žinosite, tačiau jei vis dėlto Jus tenkina savivaldybės skiriamas bendrojo naudojimo objekto administratorius, prisiminkite STT pareigūnų kvietimą visus daugiabučių namų, kuriuos ruošiama modernizuoti, gyventojus aktyviai ir labai atsakingai rinkti asmenis, kurie bus įgalioti priimti sprendimus dėl modernizavimo darbų atliksiančių asmenų ir bendrovių parinkimo.
Vėliau būti aktyviems kontroliuojant atliekamų darbų kainą ir kokybę. Tik aktyvūs gyventojai gali užtikrinti, kad jų namo modernizavimo procese nebus korupcijos ir efektyviai darbų kainas paveiks skaidrios konkurencijos faktorius.
Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centras
Nemažai spragų planuojamame Įstatymo projekte įžvelgia ir Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro vadovo Giedrius Komka. Jis sako, kad įstatymas yra netinkamas, nes, pirmiausia, sukiršina visus rinkos dalyvius ir, anot jo, sudaro prielaidas piktnaudžiavimui bei korupcijai.
Taip pat pašnekovas tęsia, kad projektas negina vartotojų, paslaugos teikėjų (įmonių ir administratorių) teisių, neužtikrina įstatymo priežiūrą vykdančių institucijų (savivaldybių) galimybių vykdyti pavestas funkcijas. „Nėra nieko, kas atitiktų gyventojų, savininkų poreikius. Naudingo visame įstatyme radau tik tai, kad bendrijos būtų vieno namo, nors ir čia turėtų būti palikta galimybė, kad bendriją sudarytų daugiau namų, jei jie valdo/naudojasi bendru turtu. Pasigedau ir kontrolės, kuri ir dabar galiojančiame įstatyme yra niekinė - savivaldybės neturi tam nei kompetencijos, nei pajėgumų, nei resursų“, - tikina G. Komka.
Pasak pašnekovo, jeigu įsigaliotų toks įstatymas, gali būti neigiamų pasekmių. Pirmiausia, išnyktų Jungtinės Veiklos Sutarties valdymo forma, nes įstatymu numatyta, kad ūkio darbams ir pan. būtų būtinas 100 proc. gyventojų sutikimas. „Realybėje daugiabučiuose yra ir nuomininkai, ir nesutariantys kaimynai, todėl 100 proc. vienybė praktiškai neįmanoma“, - argumentuoja D. Komka.
Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro vadovas teigia, kad projektas gali vesti prie visiško tokio darinio kaip bendrijos išnykimo. Projekte numatoma, kad bendrijų pirmininkai už finansinius ar pan. projektus, pirkinius, pažeidimus turėtų būti atsakingi savo lėšomis. Anot G. Komkos, pirmininkai nesutiktų rizikuoti savo asmeniniais finansais ir tiesiog būtų priversti pasitraukti.
„Be to, bendrijos būtų apkrautos ataskaitiniais susirinkimais, <...> tai mažiausiai 8 susirinkimai per metus. Vienos ketvirčio ataskaitos nepatvirtinimas yra šiurkštus pažeidimas. O kur dar konkurentai, tik ir laukiantys bet kokio pažeidimo ar dirbtinai sukuriamų aplinkybių, kad pastarieji būtų užfiksuoti?“ - tikina pašnekovas ir priduria, kad problemą mato ir dėl projekte minimos skundų teikimo tvarkos.
Iki šiolei bendrijos Valdyba priimdavo gyventojų skundus ir daugelį jų išspręsdavo pačioje bendrijoje. Jeigu išnyktų Valdyba, o skundai teikiami pirmininkui, nesutarimo atveju skundas keliautų į savivaldybę, kuri, pasak G. Komkos, neturi tiek pajėgumų, kad spręstų daugiabučių gyventojų skundus. Pašnekovas akcentuoja, kad dauguma jų tiesiog nugultų stalčiuose.
Daugiabutis namas Vilniuje
Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro vadovo teigimu, projekte numatoma per daug ir sunkiai įgyvendinamų atsakomybių, kurios sukeltų riziką ne tik iširti bendrijoms, bet ir sustabdyti savo veiklą privačioms bendrovėms, administruojančios daugiabučius.
„Tarkime, kad bendrovė, valdanti 200-300 namų, dėl vieno blogai dirbančio vadybininko (viename iš tų namų) gauna tris pažeidimus. Tuomet iš bendrovės atimama licencija, nors kituose namuose veikla vykdoma gerai. Tokiu būdu iš 199-299 namų gyventojų atimama galimybė pasirinkti jiems patinkantį administratorių. Bendrovei belieka atleisti apie 100 darbuotojų ir išsiskirstyti. Ta pati situacija ir su bendrijomis, kurių yra nemažų ir po 32 ir po 50 namų. Šiuo atveju savivaldybė turėtų perimti tuos 200-300 namų“, - sako G. Komka.
Gyventojai neišgirsti?
Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro vadovas įsitikinęs, kad ruošiamas projektas netinkamas visoms suinteresuotoms pusėms, nėra išdiskutuotas ir vengiama tai daryti.
„Raštu kreipiausi į Aplinkos ministerijos atstovą Ramūną Šveikauską ir Seimo narį Laurą Stacevičių, kad asociacija „Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centras", būtų įtraukta į darbo grupes, kuriose svarstomas šis įstatymas. Sulaukiau tik klausimų iš kito aplinkos ministerijos darbuotojo Mariaus Žvinklio, kiek narių vienija asociaciją, kokiu būdu giname gyventojų teises, kas tokie yra asociacijos nariai ir toliau sekė tyla, jokio patvirtinimo ar atsakymo“, - pasakoja G. Komka pridurdamas, kad projektas panašus į tokį, kuris rengiamas tik vienai suinteresuotai pusei.
Tiesa, pasak pašnekovo, asociacija pritartų pakeitimui, kad bendriją sudarytų vienas namas, tačiau tokiu atveju būtina palikti galimybę, kad bendriją sudarytų ir keli namai, jei jie valdo bendrą turtą (pvz. kiemą, sklypą, fontaną ir t.t.). Anot jo, būtų galima tiesiog tvarkyti galiojantį įstatymą, kuriame yra paliktų neapibrėžtumų ir spragų.
Daugiabučio renovacija
Aplinkos ministerijos pozicija
DELFI pasiteiravo Aplinkos ministerijos, kaip ji vertina Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro nuogąstavimus ir pastabas dėl parengto projekto.
Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresn. patarėjas Ramūnas Šveikauskas tikina, kad Įstatymo projektu siūloma reglamentuoti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, šių pareigų įgyvendinimo būdus, nes savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektai - konstrukcijos, inžinerinė įranga, bendrojo naudojimo patalpos ir kt. objektai, ir savininkai, proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje privalo šiuos objektus valdyti, prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, apmokėti šių objektų išlaikymo išlaidas.
„Įstatymo projektu siekiama nuosekliai, viename teisės akte, reglamentuoti savininkų teises pasirenkant valdymo būdą, sudarant sąlygas visiems butų ir kitų patalpų savininkams dalyvauti bendrosios nuosavybės valdyme, apibrėžti visus valdymo būdus, jų veikimo pagrindus ir principus, valdytojų funkcijas, teises, pareigas ir atsakomybes, siekiama užtikrinti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų interesų ir teisėtų lūkesčių apsaugą į kokybiškas, skaidriai ir faktiškai (o ne menamai) ir pagal poreikį su savininkų žinia suteiktas paslaugas. Todėl teiginys, kad „projektas kiršina visus rinkos dalyvius“ yra neteisingas, nes šioje „rinkoje“ pagrindinis dalyvis yra savininkas“, - sako M. Šveikauskas.
Pašnekovas tęsia, kad siūlomas variantas, kad bendriją sudarytų tik vienas daugiabutis, siejamas su sudėtinga didelės bendrijos sprendimų priėmimo procedūra. Bendrija, anot M. Šveikausko, pirmiausia yra juridinis asmuo, kuriame sprendimus priima visuotinis bendrijos narių susirinkimas.
„Jeigu bendrija viena 50-70 namų ir turi apie 300-500 bendrijos narių, sušaukti visuotinį susirinkimą - praktiškai neįmanoma. Tokiose bendrijose neįmanoma perrinkti bendrijos pirmininką, keisti įstatus, tvirtinti metinius, finansinius, ūkinius, ilgalaikius planus, tvirtinti įmokas tarifus ir pan. Tokios bendrijos veikia kaip administruojanti įmonė, o bendrijos administruojamų namų savininkai yra priklausomi nuo bendrijos pirmininko ir valdybos sprendimų. Be to, sudėtinga ir praktiškai neįmanoma tokių didelių bendrijų skaidymo tvarka, jeigu vienas namas norėtų išstoti iš bendrijos ir pasirinkti kt. valdymo būdą arba steigti naują bendriją, nes tokiai procedūrai būtų reikalingas visuotinio susirinkimo sprendimas“, - komentuoja specialistas.
Siekiama didinti atskaitomybę
Aplinkos ministerijos atstovas pabrėžia, kad šiuo metu daugiabučių valdytojų atsakomybę yra per menka, todėl siekiant didinti valdytojų atskaitomybę, stiprinti jų veiklos skaidrumą ir mažinti jų pažeidimų ar neteisėto, neteisingo veikimo apimtis, reikalingos kompleksinės priemonės, kuriomis būtų plečiamos tiek savininkų teisės, stiprinamas savivaldos vaidmuo ir nustatomos adekvačios poveikio priemonės paslaugų teikėjams.
„Dažniausiai pasikartojantys ir didžiausią susirūpinimą keliantys pažeidimai - informacijos ir ataskaitų neteikimas, netinkamas ir neskaidrus paslaugų ir remonto darbų pirkimų organizavimas, gyventojų interesų neatstovavimas priimant galimai nekokybiškai atliktus darbus, neaiškiai paskirstomi mokesčiai gyventojams. Vertinant taikytų poveikio priemonių santykį ir šiuo metu taikytinas administracines poveikio priemones, jaučiamas absoliutus valdytojų nebaudžiamumas, o esamos poveikio priemonės neskatina valdytojų nedaryti pažeidimų“, - M. Šveikauskas.
Pašnekovas, komentuodamas Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro vadovo išsakytas pastabas dėl neproporcingai didelių atsakomybės reikalavimų bendrijų pirmininkams (ypač dėl finansinės atsakomybės), teigia, kad jeigu pirmininkai elgsis sąžiningai, jokių finansinių nuostolių jie neturės.
„Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad valdytojas prieš vykdydamas paslaugų ar darbų pirkimus, kurių išlaidas vėliau privalės apmokėti visi savininkai, pirmiausia gautų tam gyventojų pritarimą, suderintų su jais pirkimo objektą, kiekį ar apimtis, kainą ir pirkimo būdą. Tik tuo atveju, jeigu būtų pažeistos šios esminės sąlygos atsakomybę tektų prisiimti bendrijos pirmininkui ar namo administratoriui. Nėra nieko lengviau, kaip tik elgtis pagal taisykles, todėl nuogąstavimas, kad prisiimtus įsipareigojimus teks apmokėti savo lėšomis neturėtų būti pagrįstas. Nebent, valdytojai, kurie iš esmės atstovauja savininkus ir veikia tik jų interesais, abejoja savo veiksmais“, - tikina pašnekovas ir pažymi, kad dėl Įstatymo projekte minimų ketvirtinių ataskaitų, jų teikimo ir teikimo formos, taip pat ir dėl kitų bendrijoms aktualių klausimų dar bus diskutuojama su socialiniais partneriais. Pripažįstama, kad šie klausimai nebuvo išdiskutuoti.
Nuogąstavimus, kad Įstatymo projektas gali sudaryti sunkumų ir privačioms bendrovėms, administruojančioms daugiabučius, M. Šveikauskas taip pat paneigia. „Įstatymo projektas nesprendžia privačių bendrovių likvidavimo klausimų ir nekelia tokių tikslų, juolab, kad už šiurkščius pažeidimus būtų draudžiama teikti daugiabučių namų administravimo paslaugas, t. y. veikti kaip namo administratoriui. Tačiau neriboja šių įmonių veiklos rinkos sąlygomis, teikiant paslaugas kituose pastatuose arba pagal sutartį teikti paslaugas, kad ir bendrijoms“, - tikina pašnekovas.
M. Šveikausko teigimu, institucijos sutaria, kad esamas teisinis reguliavimas pasenęs, neefektyvus, neskaidrus, nesudaro galimybės bendrosios nuosavybės valdyme dalyvauti visiems savininkams, ir nepakankamas, todėl būtina jį tobulinti. Šiuo metu nėra atskiro šiuos santykius reguliuojančio įstatymo, todėl reikalingos ir naujos teisėkūros iniciatyvos.
Tačiau Vilniaus Pašilaičių daugiabučių namų bendrijos pirmininkas Juozas Pukanasis sako, kad Įstatymo projekte numatyta atskaitomybė ir, svarbiausia, finansinė atsakomybė veda ne tik į daugiabučių valdymo chaosą, bet ir skatina bendrijas išsiskirstyti, nes tokių reikalavimų bendrijos nesugebės įgyvendinti.
Santykiai su valstybinėmis institucijomis
Lietuvos būsto rūmų prezidentas J. Antanaitis, pristatydamas trijų metų Tarybos veiklos ataskaitą, atkreipė dėmesį, kad pasikeitus valdžios struktūroms, reikia iš naujo kreipti savo galios bei įtakos svertus. Tačiau galiausiai, nepaisant visų sunkumų, darbą pavyksta vykdyti sklandžiai tiek su valstybinėmis institucijomis, tiek tarpusavyje, rūmų narių viduje.
Pasak prezidento, Lietuvos būsto rūmai gerus santykius išlaikė su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija bei Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Džiugina ir darbas su savivaldybėmis: „Santykiuose su savivaldybėmis vienybė yra: kreipiasi, klausia patarimo dėl žmonių, dėl priimtų sprendimų ir kaip pasielgti vienu ar kitu atveju.“
Bendradarbiavimas vyksta sklandžiai
Šiuo metu Lietuvos būsto rūmuose sėkmingai bendradarbiauja visų keturių kategorijų būsto valdytojai: daugiabučių namų savininkų bendrijos, veikiančios per jas atstovaujančias bendrijų asociacijas, butų ūkiai (savivaldybėms pavaldūs valdytojai), administratorius (privatūs valdytojai) ir jungtinės veiklos dalyviai.
J. Antanaičio teigimu, džiugina tai, kad visi Lietuvos būsto rūmų veikloje dalyvaujantys būsto valdytojai vieningai supranta esminį savo veiklos tikslą - dirbti vartotojų, t.y. būstų savininkų naudai bei užtikrinti kokybiškų paslaugų teikimą.
Didelis dėmesys švietimui
Vertinant praėjusių metų veiklą, buvo pabrėžiama viena iš Lietuvos būsto rūmų prioritetinių krypčių - švietimas ir mokymas. Jis svarbus tiek vartotojui, tiek darbuotojams. Iki šiol mokymai, teisinės konsultacijos vykdomos visoje Lietuvoje, tačiau resursų trūkumas neleidžia užtikrinti pakankamo jų dažnumo - norėtųsi geriau vystyti šią kryptį.
Lietuvos būsto rūmų prezidentas akcentavo, kad trūkstant švietimo, tarp gyventojų pradeda kurtis stereotipai. Vienas pavyzdžių - kad geriausi daugiabučių pirmininkai tie, kurie neima atlygio, tačiau ir nieko nedaro.
„Labai svarbi mūsų sritis yra mokymas ir švietimas. Žmonės ateina skųstis ne todėl, kad blogai dirbam, o todėl, kad nenori mokėti - jiems trūksta informacijos. Dar blogiau, kad mes patys nesišviečiame. Juk reikia vadybininkus mokyti. Didelės bendrovės gali tą daryti, o ką daryti mažoms? Turime tai organizuoti ir organizuojame.“
Finansinis ribotumas trukdo ir informacijos sklaidai, kadangi Lietuvos būsto rūmai neturi specialistų, galinčių viešinti asociacijos veiklą.
„Deja, tokių profesionalų mes neturime, negalime viešinti savo veiklos. Dirbame tikrai daug ir kiekvienas turi teisę paklausti: o ką jūs padarėte? Tačiau neturime kaip viešinti, neturime tam resursų. Galime tik pasidžiaugti, kad yra žurnalistų, kurie į mus kreipiasi ir klausia.“, - sakė J. Antanaitis.
Prioritetas - būsto savininkai
„Mes jungiamės į asociaciją ne verslo tikslais. Mes jungiamės į asociacijas tam, kad ginti vartotojų teises ir savas teises. Mes nesame organizacija, kuri teikia klientus bendrovėms, mes nesame vadybininkai, bet mes galime padaryti viską, kad būtų teisės aktai sureguliuoti: kad administruojančios įmonės dirbtų pagal galiojančius teisės aktus, kad būtų apsauga butų savininkams nuo galimų jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo.“, - kalbėjo Juozas Antanaitis.
Siekiant užtikrinti Lietuvos būsto rūmų veiklą, prezidentu sekančiai kadencijai perrinktas Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijos asociacijos prezidentas Juozas Antanaitis.
Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacija
Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacija įsteigta 1995 metais ir veikia pagal įstatus.
Asociacija organizuoja savo nariams vieną kartą per mėnesį Vilniaus savivaldybės salėje bendrijų atstovų susitikimus, kurių metu nagrinėjami aktualūs bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo klausimai - šilumos ūkio paruošimas šildymo sezonui ir veiksmai, šildymo sezonui pasibaigus; bendrijų šilumos ūkio priežiūra; statinių bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimas ir būklės kontrolė; ataskaitinių ir ataskaitinių-rinkiminių susirinkimų organizavimas bendrijose; bendrijų metų biudžeto ir komunalinių paslaugų tarifų nustatymas ir tvirtinimas; bendrijų finansinė buhalterinė apskaita ir finansinė atskaitomybė; daugiabučių namų modernizavimas (atnaujinimas); aktualių teisės aktų aptarimas ir naujų teisės aktų pristatymas; susipažindinimas su teikiamais pasiūlymais ir pastabomis, teikiamomis valstybės institucijoms; susitikimai su įvairių įmonių, susijusių su komunalinėmis paslaugomis ir modernizavimo (atnaujinimo) darbais, atstovais; susitikimai su valstybės institucijų atstovais.
Taip pat Asociacija savo nariams nemokamai teikia konsultacijas visais bendrijų veiklos klausimais, esant būtinybei Asociacijos atstovai pagal išankstinį susitarimą dalyvauja bendrijų narių susirinkimuose, nagrinėja skundus ir gina teisėtus bendrijos narių interesus. Asociacijoje veikia finansų ir audito skyrius, teikiantis finansinės buhalterinės apskaitos paslaugas pagal sutartį ir nemokamas konsultacijas šiais klausimais. Asociacijoje dirba teisininkas, kuris Asociacijos narius nemokamai konsultuoja teisiniais klausimais.
Asociacija atlieka tam tikrą darbą dalyvaudama teisės aktų kūrimo procese, tiek veikdama tiesiogiai, teik veikdama per Respublikinį darinį - Respublikinius būsto valdymo ir priežiūros rūmus, - kurių narė ji yra. Kai parengiamas ir priimamas teisės aktas, kuriame yra įvertinti ir bendrijų bei jų narių - patalpų savininkų - vartotojų interesai, naudą gauna visi išvardinti subjektai, dažnai nepriklausomai nuo jų valios ar aktyvumo.
tags: #butu #savininku #teisiu #gynimo #aspciacija