Likote nemaloniai nustebę praeito sezono šildymo kainomis? Nusprendėte, kad jau atėjo metas apsišiltinti namus? Šalti kambariai ir didžiulės sąskaitos, didelė santykinė drėgmė, pelyti linkę išorinių sienų kampai - pagrindinės priežastys, kodėl sovietmečiu statytų daugiabučių namų gyventojai, nesulaukdami renovacijos, savarankiškai imasi veiksmų, kad pagerinti gyvenimo sąlygas ir sumažinti šildymo sąskaitas.
Šiltinimas iš vidaus - Lietuvoje neretai naudojamas patalpų apšiltinimo būdas. Apsvarstykime, kokiais privalumais pasižymi sienų šiltinimas iš vidaus, kokias medžiagas pasirinkti ir kaip išvengti problemų, susijusių su drėgme ir pelėsiu.
Vidaus Sienų Šiltinimo Privalumai
- Šilumos izoliacija: Apšiltinę sienas iš vidaus ženkliai sumažinsite šilumos perdavimą tarp vidaus ir lauko aplinkos. Taip pat, apsišiltinus namus šiomis plokštėmis, ženkliai sumažėja erdvės įšilimo laikas.
- Erdvės išsaugojimas: Išsaugomas naudingas patalpos plotas.
- Lankstumas: Galima apšiltinti sienas kiekviename kambaryje atskirai, priklausomai pagal poreikį arba planuojamo remonto galimybes. Jeigu nenorite apšiltinti visų būsto patalpų, neprivalote to daryti.
Kada Verta Šiltinti Iš Vidaus?
Apšiltinimą iš vidaus renkasi ir kolektyvinių sodų gyventojai, norėdami pritaikyti senus vasarnamius nuolatiniam gyvenimui. Į apšiltinamų iš vidaus pastatų kategoriją galima priskirti ir jau dalinai apšiltintus pastatus iš lauko pusės. Prieš 15 - 20 metų naujai statomiems ir jau pastatytiems pastatams apšiltinimui iš lauko buvo naudojama 5 cm, retesniais atvejais 10 cm storio polistireno plokštės. Pakitus energijos kainoms ir pasikeitus energinio efektyvumo reikalavimams, tokie pastatai, nenorint keisti fasado, gali būti papildomai apšiltinti iš vidaus be didesnių problemų.
Taigi, pastatai turi būti apšildyti iš išorės, o apšiltinimas iš vidaus gali būti rekomenduotinas tik išimtinais atvejais, kai nėra galimybės jų išorines sienas apšiltinti iš išorės, kai būtina mažinti šilumos nuostolius ar pastatuose netenkinami higienos normos reikalavimai.
Jei individualių namų savininkai, įvertindami pastato būklę, gali lengviau priimti sprendimus, tai daugiabučių namų gyventojai turi labai atsakingai priimti sprendimą apsišildyti savo butą iš vidaus. Vienas, pagerindamas savo gyvenimo sąlygas, gali pakenkti kitiems.
Pagrindinės Problemos ir Sprendimai
Vienas iš dažniausių argumentų, kodėl nepatariama šiltinti pastato iš vidaus - gerokai sumažėjantis bendras plotas. Tačiau specialistų teigimu, tai dar nėra pati didžiausia problema. Prastai atliktas šiltinimas kambariuose gali sukelti nepageidaujamas pelėsio kolonijos.
Pelėsio Susidarymas
Tačiau siena jungiasi su gretimomis konstrukcijomis, tokiomis kaip sienos, grindys ir lubos, ir pradeda jas vėsinti. Būtent tuomet pradeda kauptis vandens garų kondensatas. Dėl šios priežasties rudenį drėksta ne tik išorinė sienos dalis, bet ir giluminiai jos sluoksniai. Specialistai pastebi, kad paprastai pelėsis susidaro ne dėl vienos ar kitos medžiagos savybių, bet netinkamo jų naudojimo.
Oro Tarpai ir Izoliacija
Pirmiausia, apie ką derėtų pagalvoti šiltinant sieną iš vidaus yra oro tarpai. „Šiltinant namą iš vidaus svarbiausias ir būtinas dalykas užpildyti tarpsienius izoliacine medžiaga. Nemažiau svarbu ir kaip klijuojamos plokštės. Jei sienos iš vidaus apšiltinamos akmens vatos teromoizoliaciniu sluoksniu, nederėtų jo daryti storesnio nei 5 centrimetrai.
Šiluminė Varža
Žinant bent apytikrę senų sienų šiluminę varžą, nesudėtinga nustatyti, kokio storio termoizoliacija tinka konkrečiai sienai. Vilnius Technikos Universiteto mokslininkų atliktas temperatūros laukų modeliavimas su įvairiais iš vidaus apšiltintų išorės sienų variantais parodė, kad, norint pritaikyti šiltinimo iš vidaus būdą, išorinių sienų šiluminė varža turi būti apie 1,2 kv. m·K/W, Eksperimentiškai nustatyta, kad šiltinamosios medžiagos storis šiltinant iš vidaus, jeigu nėra vandens garų izoliacijos, gali būti apytikriai apie 4 cm. Didinant šiltinimo medžiagos storį būtinai reikalinga vandens garų izoliacija.
Pasirinkus mažesnį, iki 5 cm, termoizoliacijos storį, galima mažiau pakenkti pastato išorinėms konstrukcijoms, išvengti rasos taško neigiamų pasekmių, tačiau ir apšiltinimo efektas bus mažesnis. Ir čia svarbus kitas momentas - suvaldyti vandens kondensatą kambaryje. Uždarius vandens garų pasišalinimo per sieną kelius, reikalinga saugotis jo neigiamų pasekmių ir užtikrinti gera kambarių mikroklimatą. Reikalinga peržiūrėti ir atstatyti projektinius pastato ventiliacinius kanalus, vonioje ir virtuvėje įrengti papildomą ištraukiamą ventiliaciją, periodiškai vėdinti kambarius.
Medžiagos Šiltinimui
Rinkitės ypač populiarų ir plačiai naudojamą Depron polistirolį. Putų polistirolo plokštes patariama pirkti tiesiai iš gamintojo. Jums taip pat reikės klijų plokštėms priklijuoti, tvirtinimo elementų, armavimo tinklelio. Prieš klijuojant plokštes, nuo sienų reikia kruopščiai nuvalyti visus nešvarumus, nuimti atšokusį tinką, išmontuoti elektrinius jungiklius. Sieną galima ir nuplauti, nes plokštės lips tik prie švarios sienos. Nereikia pamiršti ir garų izoliacijos. Tokią funkciją puikiai atlieka plėvelė ar folija.
bauroc RENOVE šiltinamosios plokštės yra gaminamos iš akytojo betono, kuris yra kapiliariškai aktyvi ir vandens garams laidi medžiaga. Kapiliarinis aktyvumas reiškia, kad medžiaga dėl kapiliarinių jėgų perduoda kondensuotą vandenį į sausesnę medžiagos vietą. NB! Esant tinkamo storio šiltinamajam sluoksniui kondensatas paprastai nesusidaro šiltinamojo sluoksnio viduje arba po juo. Kapiliarinis aktyvumas yra pasyvus apsaugomasis mechanizmas, padedantis šaltuoju metų laiku šalinti besikondensuojančią drėgmę. Medžiagos kapiliarinis aktyvumas yra naudingas tik tuo atveju, kai kondensavimosi procese vanduo neužšąla, t. y. temperatūra šiltinamojoje medžiagoje yra pliusinė.
Darbų Eiga
Nežiūrint į tai, kad darbus galima atlikti be didesnių investicijų, savomis jėgomis, vis tik apšiltinimo iš vidaus darbai reikalauja ne tik kruopštumo, bet ir žinių. Nesilaikant darbų technologijos, galima turėti didesnių problemų su kambario mikroklimatu, nei iki to.
Ant plokštės užpilama specialių klijų, jie išlyginami ir plokštę galima klijuoti prie sienos. Klijams išdžiuvus, reikia pritvirtinti specialiais tvirtinimo elementais (pradėti nuo kraštų ir galiausiai sutvirtinti plokštės centrinę dalį). Vėliau nuo krašto dedamas armavimo tinklelis.
Polistireninio putplasčio plokštės prie šiltinamo paviršiaus klijuojamos tam tikslui skirtais klijais. Vientisu klijų sluoksniu padengiamas visas plokščių paviršius. Jei sienoje yra langų bei durų, būtina kruopščiai apšiltinti angokraščių ir sąramų apačią. Klijuojamas polistireninio putplasčio plokštes labai svarbu gerai prispausti prie šiltinamo paviršiaus, kad tarp jų neliktų ertmių mikro micetams veistis. Ant šiltinamos sienos šiltinimo plokštės išdėstomos taip, kad plokščių horizontalių eilių vertikalios siūlės nebūtų vienoje vertikalėje. Į šilumos izoliacijos sluoksnį nerekomenduojama talpinti medinius tašus arba metalinius profilius, nes ties jais susidaro šilumos tilteliai.
Svarbu! Santykinės drėgmės lygis senosios išorinės sienos konstrukcijoje padidėja, nes senoji siena žiemą yra vėsesnė - tai lemia viduje esantis šiltinamasis sluoksnis. Padidėjusio drėgmės lygio problema kyla ne tik žiemą, bet dėl vidinio šiltinamojo sluoksnio senosios sienos papildomai drėksta ir vasarą. Net ir esant palyginti nestoram šiltinamosios medžiagos sluoksniui, žiemą šaltis prasiskverbs pro visą išorinę sieną iki šiltinamojo sluoksnio. Taigi, neapdairiai apšiltinus seno mūrinio pastato vidų galima nepataisomai pakenkti laikančiajai konstrukcijai. Dėl pirmiau minėtų priežasčių taisyklė, kad daugiau izoliacijos, geresnė izoliacinės medžiagos λ vertė ir geresnė apšiltintos sienos U vertė yra geri dalykai, nėra taikoma vidaus šiltinimo atveju.
Jeigu turite klausimų ir norite pasikonsultuoti su specialistais, kviečiame jus susisiekti su grindu-sildymas.lt komanda.
Kaip sutvirtinti putplastį prie sienos
tags: #butu #siltinimas #is #vidaus