Ūkininko ūkio apskaita yra svarbi norint sėkmingai vykdyti žemės ūkio veiklą. Tinkamas apskaitos tvarkymas leidžia ūkininkams kontroliuoti savo finansus, planuoti ateities išlaidas ir pajamas bei teisingai apskaičiuoti mokesčius.
Apskaitos tvarkymo būdai
Kaip tvarkyti ūkininko ūkio apskaitą, kokiomis rekomendacijomis remtis, kokį būdą pasirinkti, lemia ūkininko ūkio dydis, išreikštas europinio dydžio vienetais (EDV). Renkantis ūkininko ūkio apskaitos tvarką, būtina pasirinkti pajamų ir sąnaudų kaupimo ir atspindėjimo apskaitoje principus.
Yra du pagrindiniai ūkininko ūkio apskaitos tvarkymo būdai:
- Dvejybinė apskaita. Kaupimo principas siejamas su buhalterinės apskaitos tvarkymu naudojant dvejybinę apskaitos sistemą. Ūkininkai arba gyventojai, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, pasirinkę dvejybinę buhalterinę apskaitą, vadovaujasi Buhalterinės apskaitos įstatymu, šių rekomendacijų nuostatomis ir bendraisiais apskaitos principais, iš kurių vienas - kaupimo. Pagal kaupimo principą pajamos registruojamos tada, kai uždirbamos, o sąnaudos - jų susidarymo metu.
- Supaprastinta apskaita. Ūkininkai, pasirinkę buhalterinės apskaitos tvarkymą supaprastintąja apskaitos sistema, vadovaujasi „Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema rekomendacijomis“. Šios apskaitos sistemos esmę sudaro tai, kad visi duomenys joje registruojami paprastuoju įrašu, tai yra nenaudojant buhalterinių sąskaitų ir nedarant dvejybinio įrašo. Supaprastintoje apskaitos sistemoje taikomas pinigų principas. Tai reiškia, kad pinigų įplaukos ūkininko ūkyje registruojamos tik tada kai pinigai gauti, o pinigų išlaidos tada, kai pinigai jau sumokėti.
Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema rekomendacijos patvirtintos žemės ūkio ministro 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 3D-491 (Žin.,2006, Nr. 14D-5367). Šios rekomendacijos nustato ūkio turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų ir veiklos rezultatų apskaitą bei finansinės atskaitomybės sudarymą. Ūkio finansinių ataskaitų turinys atitinka bendruosius ūkio subjektų finansinės atskaitomybės sudarymo reikalavimus, taip pat specifinius reikalavimus paramai iš ES struktūrinių ir kitų fondų gauti.
EDV yra svarbus mokesčiams apskaičiuoti duomuo, kadangi nuo jo priklauso, ar gyventojui (ūkininkui) reikės mokėti gyventojų pajamų mokestį bei valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas; koks bus šių įmokų dydis.
Kaupimo principas
Kaupimo principas reikalauja, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitoje būtų registruojami tada, kai atsiranda, ir pateikiami tų laikotarpių finansinėje atskaitomybėje, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą.
Taigi, jei ūkininkas yra PVM mokėtojas, savo individualiai veiklai priskyrė ir joje naudoja ilgalaikį turtą, nuo 2010 m. privalo taikyti kaupimo principą. Taip jis galės iš gautų pajamų atimti visus toms pajamoms uždirbti patirtus leidžiamus atskaitymus (pagal GPMĮ įteisintas taisykles) neatsižvelgiant į tai, ar jie ūkininko apmokėti, ar ne.
Žemės įsigijimo ir pardavimo išlaidų apskaita
Žemė - pagrindinė gamybos priemonė žemės ūkyje. Norint sėkmingai plėtoti žemės ūkio veiklą, pavyzdžiu, didinti gamybos apimtis, veikiausiai, teks įsigyti žemės.
Pagal ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema rekomendacijas nusidėvėjimas žemei neskaičiuojamas, t. y. žemės įsigijimo išlaidų negalima atimti iš individualios veiklos pajamų palaipsniui ją nudėvint.
Pagal 2010 m. lapkričio 23 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI-1152, kurio nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas, žemės pardavimo pajamos nepriskiriamos individualios veiklos pajamoms ir turi būti apmokestintos kaip ne individualios veiklos turto pardavimo pajamos. Vadinasi, su žemės pardavimu susijusios išlaidos turi būti apskaičiuojamos pagal taisykles, taikomas ne individualios veiklos turto pardavimui, t. y. pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo19 straipsnį.
Pagal šio straipsnio nuostatas, pardavus turtą, šiuo atveju - žemę, iš gautų žemės pardavimo pajamų gali būti atimta tos žemės įsigijimo kaina ir su jos įsigijimu bei pardavimu patirtos išlaidos (mokėjimai už žemės matavimą, vertinimą, įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, žemės pirkimo sutarties rengimą ir tvirtinimą bei visų kitų reikalingų dokumentų rengimą). Tai reiškia, kad išlaidos, kurios yra privalomos pagal teisės aktų reikalavimus, gali būti atimtos tik iš žemės pardavimo pajamų ją pardavus ir negali būti priskirtos žemės ūkio veiklos leidžiamiems atskaitymams.
Reikėtų paminėti, kad palūkanos už paskolą žemės sklypui įsigyti, kuris priskiriamas ir naudojamas vykdomoje žemės ūkio veikloje, gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams.
Svarbu! Tik ar žemės ir su jos įsigijimu susijusias išlaidas (mokėjimai už žemės matavimą, vertinimą, įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, žemės pirkimo sutarties rengimą ir tvirtinimą bei visų kitų reikalingų dokumentų rengimą) bus galima priskirti žemės ūkio veiklos leidžiamiems atskaitymams?
tags: #butu #ukio #islaidu #skaiciavimas