Dabar Lietuvoje vykstanti ekonomikos reforma - tai 1990 m. Pagrindinis vykdomų rreformų tikslas - pakeisti komandinės ekonomikos principu organizuotą ekonomiką į pasiūlos - paklausos ekonomiką.
Nekilnojamojo turto ir žemės bei miškų grąžinimas buvusiems jos savininkams būtinas todėl, kad sovietiniais metais privati daugelio žmonių nuosavybė buvo nusavinta. Atlygindama nuostolius, Lietuvos valdžia grąžina nekilnojamąjį turtą, žemę ir miškus buvusiems los savininkams.
Turėtos nuosavybės grąžinimas - gana sudėtingas procesas: buvo nusavinta beveik visa žmonių turėta privati nuosavybė, todėl ir jos grąžinimo mastai yra dideli. Be to, nėra lengva nustatyti paveldėtojų teises, kartais net keli žmonės pretenduoja į tą patį namą ar žemės sklypą. Dažnai grąžinimo procedūra apsunkina susikirtę nuomininkų ir savininkų interesai.
Privataus verslo formavimas - pati natūraliausia privačios nuosavybės atsiradimo prielaida. Privataus verslo esmė, kad kiekvienas žmogus gali savarankiškai verstis vienokia ar kitokia komercine - ūkine veikla, naudodamas privačią nuosavybę. Todėl pradedant reformas reikėjo priimti tokias teises suteikiančius įstatymus. Pirmajame reformų etape priimti įstatymai buvo palankūs daugeliui privačių įmonių atsirasti.
Paskutiniais sovietinės valdžios valdymo metais Lietuvoje buvo apie 6000 įmonių, o po kelerių pirmųjų reformų metų įregistruota per 140000 įmonių.
Akcinis kapitalas tai viena iš nuosavo kapitalo formų. Kai įmonė maža, nuosavas kapitalas gali būti vien tik paties savininko santaupos. Nuosavas kapitalas turi dar vieną specifinę savybę - teisę spręsti kaip vadovauti įmonei. Savininkų pareiga - padaryti savo kapitalą naudingą, prisiimti su tuo susijusią riziką. Kai akcinė bendrovė turi kelis savininkus, jie sušaukia visuotinį susirinkimą, o pastarasis renka valdybą.
Privatizacijos reformos vykdamos sprendžiant politines, ekonomines, teisines problemas. Svarbus 1997 m. privatizavimo proceso ypatumas yra tas, kad į privatizuojamų objektų sąrašą buvo įtraukti stambūs infrastruktūros objektai, kuriuose valstybei priklausė ne mažiau kaip 90proc. akcijų.
Sudarant sąlygas spartesniam ekonominių išteklių perskirstymui ūkyje, tobulinama įmonių bankroto procedūrų tvarka ir įgyvendinamos bankroto procedūros.
Atsižvelgdama į smulkaus ir vidutinio verslo svarbą šalies ūkyje, ypač kuriant naujas darbo vietas, Vyriausybė savo veiksmų programoje vienu iš svarbiausių ekonominės politikos uždavinių laiko smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai palankūs įstatymai, ir kiti teisės aktai. Steigiamos reikiamos institucijos, padedančios smulkiam ir vidutiniam verslui, tteikiama finansinė ir techninė parama.
Vykdydama savo programines nuostatas, Vyriausybė 1998 m. Diegiant techninės ir finansinės paramos smulkiam verslui priemones, įkurtas Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondas. 2000 m. Strategijoje planuojama toliau tęsti valstybei priklausančios nuosavybės dalies įmonėse pardavimą privatiems investuotojams.
Numatoma sustiprinti valstybinės dalies įmonėse pardavimą privatiems investuotojams. Numatoma sustiprinti valstybinės įmonės Valstybės fondo investicijų ir savininkų paieškos funkciją. Vidutinės trukmės laikotarpiu planuojama privatizuoti infrastruktūros įmones, sumažinti valstybės paramą gamybos įmonėms.
Strateginėmis veiksmų kryptimis vidutinės trukmės perspektyvoje bus žemės bei natūralių monopolinių įmonių tolesnis privatizavimas. Smulkūs verslai išskirti į atskirą kategoriją dėl tos priežasties, kad smulkų verslą galima palyginti lengvai parduoti tik vienam naujam savininkui. Smulkius verslus galima parduoti aukcionuose.
Viešas aukcionas su daug dalyvių padidins tikimybę, kad ,, tinkamas žmogus atsiras tinkamoje vietoje “, t.y., kad verslo savininku galop taps tinkamiausias žmogus. Vis dėlto net paprasta privatizacijos forma susijusi su daugybe problemų.
Valstybinio turto privatizavimas - tai valstybei priklausančio turto pardavimas ar kitoks įstatymiškai nustatytas jo perleidimas privatiems asmenims (žmonėms ar įmonėms). Privatizavimas vykdomas todėl, kad rinkos sąlygomis privatūs interesai aktyviau ir sparčiau veikia pasiūlos - paklausos formavimąsi. Privačios įmonės efektyviau reaguoja į rinkos signalus.
Įmonių sektoriaus reforma siejama su finansinio sektoriaus reformomis, o tai yra viena iš pagrindinių stabilizavimo proceso prielaidų. 1991 m. Lietuvoje prasidėjusiame privatizavimo procese galima skirti du valstybės turto privatizavimo etapus; pirmasis paskirstomojo pobūdžio turto privatizavimas (kai valstybės turtas buvo privatizuotas už investicinius čekius ar kitokias tikslines valstybines išmokas (1991 - 1995 m.)) Tai buvo labai dinamiškas procesas palyginus su kitomis Centrinės ir Rytų Europos šalimis.
Šio etapo tikslas buvo valstybės turto privatizavimas už investicinius čekius (įskaitant dalinius mokėjimus grynaisiais pinigais), kuris leido aktyviai dalyvauti privatizavimo procese. Šiam tikslui buvo atidaryta per 2,6 mln. investicinių sąskaitų bankuose, kuriose buvo sukaupta investicinių čekių daugiau kaip už 10,2 mlrd. Lt. Komunalinių objektų privatizavimo programa buvo vykdoma lėčiau dėl įvestų apribojimų. Valstybės kapitalo privatizuota už 3,5mlrd. Lt,tam skirta investicinių čekių ir vienkartinių išmokų už 6,8 mlrd. Lt. Vieno objekto vidutinė vertė mln. Mln.
Didžiojo privatizavimo metu 30 proc. privatizuota nedalyvaujant darbuotojams, 35 proc. privatizuoto kapitalo darbuotojai įsigijo daugiau kaip pusę akcijų (nuo 50 - 100 proc.) visose šakose vidutiniškai daugiau kaip 30 proc. Privatizavimo pradžioje darbuotojai dalyvavo negausiai, bet paskutiniuoju pirminio privatizavimo laikotarpiu jie aktyviai pirko valstybės turtą.
Analizuojant kitų šakų duomenis ryškėja jau minėta tendencija - privatizavimo pradžioje privatizuota didžioji ekonomiškai aaktyvaus kapitalo dalis, kurio kiekis priklauso darbuotojams. Akivaizdžiausia ji prekybos (65 proc. Privatizacija Lietuvoje vyko sparčiai. Pirminei privatizacijai buvo parengta įstatyminė bazė, sukurtos privatizavimo institucijos ir struktūros.
Per pirmą privatizavimo etapą (1991 m. rugsėji - 1995 m. rugsėjis) privatizuota apie 2/3 valstybei priklausiusio turto, 95 proc. numatytų privatizuoti butų, 85 proc. numatyto privatizuoti žemės ūkio turto. mln. Užsienio investuotojai galėjo dalyvauti privatizavimo procese už grynuosius pinigus. Kai kurios pasaulyje gerai žinomos kompanijos atėjo į Lietuvą būtent per pirmąjį privatizavimo etapą (Phillip Morris S. A. Buvo privatizuota gana daug įvairių ūkio šakų objektų.
Antras - komercinio pobūdžio privatizavimas (1996 - 2001m. Vienas iš pagrindinių privatizavimo už grynuosius pinigus tikslų yra privatizuojant valstybei priklausančias įmones padaryti jas pelningas. Privatizuojamus objektus gali įsigyti Lietuvos respublikos piliečiai. Valstybinis turtas privatizuojamas parduodant aukcione,skelbiant viešą akcijų pasirašymą.
Aukcionus rengia privatizavimo tarnybos. Aukcionas gali vvykti jei užsiregistravo ne mažiau kaip 2 dalyviai. Viešą akcijų pasirašymą skelbia ir vykdo privatizavimo tarnybos. Valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės, kuriose privataus akcinio kapitalo, suformuoto iš fizinių asmenų ir privačių įmonių įnašo, nėra arba jis sudaro ne daugiau kaip 20 % jų įstatinio kapitalo, privatizuojamos išleidžiant akcijas.
Valstybinės įmonės, kurių daugiau kaip 20 % įstatinio kapitalo sudaro privatus akcinis kapitalas, turi būti įtrauktas įprivatizavimo programas. Konkretų privatizavimo laipsnį nustato tų įįmonių valdymo organai. Privatizuojant valstybinį kapitalą, gali būti išleidžiamos tik paprastos vardinės akcijos. Akcijų nominalių verčių suma turi būti lygi nustatytam privatizuoti įmonės valstybiniam kapitalui.
Akcijų įsigijimo sąlygos turi būti paskelbtos ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki akcijų pasirašymo pradžios. Skelbimuose nurodomas įmonės pavadinimas, adresas, numatomų išleisti nominalių akcijų kiekis, vertė įstatinis kapitalas, akcijų pasirašymo vieta, laikas. Pirmas etapas - trunka 30 dienų ir akcijos pasirašomos pradine jų kaina kai šia kaina pasirašyta daugiau kaip 10 % numatytų išleisti akcijų, skelbiamas kitas etapas, kuriame akcijų kaina padidinta ne mažiau 10 % pradinės kainos.
Jei per pirmą etapą pasirašyta ne daugiau kaip 80 % akcijų, tai tęsiant akcijų pasirašymą, pradinė kaina ne greičiau kaip kas 10 dienų mažinama 10 %, kol pasirašoma 80 % numatytų išleisti akcijų. Jei nominali kaina pasirašoma ne daugiau kaip 80 % akcijų, viešai paskelbiama, kad pasirašymas neįvyko. Pasirašant akcijas, reikia įmokėti ne mažiau 25 % nominalios akcijų vertės. Ne mažiau 5 % šios sumos turi būti išmokėta pinigais.
Jei akcijų pasirašymas patvirtintas, tai per 30 dienų savininkas privalo per 2 metus sumokėti visą akcijų emisijos kainą. Laiku neapmokėjus akcijos anuliuojamos, o įmokėtas pradinis įnašas pervedamas į privatizacijos fondą. 1995 m. vasarą buvo priimtas naujas Valstybės turto privatizavimo įstatymas. Jame numatyta, kad privatizuojant objektus tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių piliečiai bei įmonės dalyvauja lygiomis teisėmis.
Dėl lėto privatizavimo tempo 1997 m. buvo pakeista privatizavimo strategija, išplėsta privatizuojamo valstybės turto apimtis ir taikomi įvairesni privatizavimo būdai. 2000 m. buvo parengta ir išleista 16 Informacinio privatizavimo biuletenio numerių, kuriuose buvo paskelbtos 1736 objektų privatizavimo programos (privatizuojamų akcijų nominali ar kito turto balansinė likutinė vertė - 1,41 mlrd. Lt).
Iš šio skaičiaus 1205 objektai (privatizuojamų akcijų nominali ar kito turto balansinė likutinė vertė - 1,34 mlrd. Lt) nuosavybės teise priklauso valstybei, o 536 objektai - savivaldybėms. Daugiausia valstybei nuosavybės teise priklausančio turto buvo siūloma parduoti viešo konkurso bei tiesioginių derybų būdais, parduodant 33 įmonių stambius akcijų paketus, kurių privatizuojamo valstybei priklausančio turto nominali vertė sudarė 860,2 mln. Lt.
2000 metus buvo parduota 694 valstybei nuosavybės teise priklausantys privatizavimo objektai už 864,6 mln. Didžioji dalis 2000 m. privatizuotų objektų - 317 - buvo parduota iš pirmo karto, paskelbus šių objektų privatizavimo programas, 101 objektas - iš antro karto, 76 objektai - iš trečio karto, 54 objektai - iš ketvirto karto, 51 objektas - iš penkto karto, o kiti objektai parduoti, kai programos buvo paskelbtos šeštąjį ir daugiau kartų.
16 privatizavimo objektų buvo parduota užsienio šalių fiziniams bei juridiniams asmenims, kiti objektai - Lietuvos fiziniams bei juridiniams asmenims. Pagal Valstybės turto fondo ir kai kurių savivaldybių, neįsteigusių privatizavimo institucijų, įgaliotų atstovų pasirašytas atstovavimo sutartis (tokios sutartys pasirašytos su 10 savivaldybių) privatizuoti 25 savivaldybei nuosavybės teise priklausantys objektai už 279 tūkst.
2001 metais privatizavimo objektų sąrašas buvo papildytas 998 objektais, o iš jo išbraukti 805 objektai. Valstybės turto fondo teikimu Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 325 patvirtino naują privatizavimo objektų sąrašo redakciją, o gegužės 25 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 616), birželio 18 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 734), rugsėjo 25 d. nutarimas Nr. 1166) ir spalio 29 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1267) patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“ dalinius pakeitimus.
Siekdamas pritraukti potencialius pirkėjus ir sudaryti jiems galimybę įsigyti kontrolinį akcijų paketą bendrovėse, kuriose valstybei priklauso mažiau kaip 1/2 akcijų, Valstybės turto fondas skatina sutarčių su kitais įmonės akcininkais sudarymą dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pardavimo kartu su šių akcininkų akcijomis. Kontrolinio akcijų paketo įsigijimas potencialiam pirkėjui suteikia galimybę realizuoti savo idėjas ir iš esmės pagerinti įmonės veiklą.
2001 m. kovo mėn. paskelbtas viešas konkursas AB Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo patarėjui parinkti. Šio konkurso laimėtoju tapo tarptautinė kompanija „PricewaterhouseCoopers“. 2001 m. rugpjūčio mėn. paskelbta šio banko privatizavimo programa. Vokietijos bankas „Nordeutsche Landesbank Girocentrale“, programoje nurodytu metu pateikęs pasiūlymą, buvo paskelbtas viešo konkurso laimėtoju. Šiuo metu vyksta derybos dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projekto parengimo.
2001 m. lapkričio mėn. paskelbta AB „Lietuvos dujos“ privatizavimo programa, pagal kurią strateginis investuotojas galės įsigyti 34 procentus bendrovės akcijų.
Valstybinio turto privatizavimo etapai
Valstybinio turto privatizavimo procesą Lietuvoje galima suskirstyti į du etapus:
- Pirmasis etapas (1991-1995 m.): Paskirstomasis privatizavimas, kai turtas privatizuojamas už investicinius čekius.
- Antrasis etapas (1996-2001 m.): Komercinis privatizavimas, kai turtas privatizuojamas už grynuosius pinigus.
Žemiau esančioje lentelėje pateikiami duomenys apie privatizavimo būdus ir rezultatus 2000 ir 2001 metais:
Tiesiogiai – iš prezidentūros: komentarai po susitikimo dėl migracijos ribojimo ir reguliavimo
| Metai | Privatizavimo būdas | Objektų skaičius | Privatizuojamų valstybei priklausančių akcijų nominali ar kito turto likutinė vertė (tūkst. Lt) |
|---|---|---|---|
| 2000 | Viešas konkursas ir tiesioginės derybos | - | 860,200 |
| Iš viso | 694 | 864,600 | |
| 2001 | - | - | - |
Ši informacija leidžia geriau suprasti privatizavimo procesus Lietuvoje ir jų teisinius aspektus.
Privatizavimo rodiklių palyginimas 2000-2010 m.