Piliakalnių istorija ir reikšmė Lietuvoje

"Piliakalnio" sąvoka yra plati tiek teritoriniu, tiek ir chronologiniu aspektais. Lietuvių kalboje žodis "pilis" kildinamas iš "pilti", o minimų pilių (Paršpilis, Naujapilis) žodis "pilis" yra net pavadinimuose. Tačiau ne kiekviena vieta, panaši į pylimą, yra tikras piliakalnis.

Piliakalnis - tai žmonių bendruomenės sankaupa, pagrindinis viso archeologijos paminklų komplekso elementas. Kartais net specialisto akis čia sunkiai įžvelgia piliakalnio požymius dėl gamtos ir žmogaus jėgų: nuplauti upių, nuarti, iškasinėti duobių ir kt. Tai - piliakalnių būklės pasekmė.

Piliakalnių atsiradimas ir raida

Pirmieji įtvirtinimai pasirodė Artimuosiuose Rytuose prieš 10 - 9 tūkst. metų. Gyvenviečių tvirtinimo idėja per Balkanus pasiekė Europą, kur atsirado grioviais ir žemių arba akmenų pylimais įtvirtintos gyvenvietės. Apie ankstyviausius įtvirtinimus Lietuvoje mažai ką galima pasakyti, tačiau vėlyvojo neolito (III tūkst. pr. Kr. antroji pusė - II tūkst. pr. Kr.) gyvenviečių tyrimų metu, jų įtvirtinimų liekanų aptikta vos poroje vietų. Kultūrinė įtaka persidavė per tarpininkus. Apie I tūkst. vidurį pradėjo išsiskirti atskirų Lietuvos sričių piliakalniai.

Piliakalnių įtvirtinimai ir struktūra

Aikštelę ribodavo įtvirtinimai, tokie kaip terasos ir šlaitai, o iš medžio - įvairios tvoros, užtvaros, bokštai, sienos. Piliakalnių įtvirtinimai labai įvairūs: pylimai, griovius, kartais net specialisto akis čia sunkiai įžvelgia piliakalnio požymius. Aikštelės būdavo taisyklingų formų: apvalios, keturkampės ar trikampės, arba netaisyklingo ovalo, keturkampio užapvalintais kampais ar trapecijos formų.

Piliakalnio papėdėje aptinkamos papėdės gyvenvietės, kurios būdavo prie daugumos piliakalnių. Papėdės gyvenvietės plotas siekdavo nuo vieno hektaro iki keliolikos hektarų (Kernavė, Šatrija, Telšių r.). Ne visada papėdės gyvenvietė būdavo labiau įtvirtinta nei pati pilies vieta.

Piliakalnių tipai

Piliakalniai-slėptuvės yra dviejų rūšių: piliakalniai su nedidelėmis aikštelėmis ir patys piliakalniai, kurie buvo nuošaliau nuo gyvenviečių. Beveik be išimties būdingi tik patiems vėlyviausiems, XIII-XV a. piliakalniams - įtvirtinimais juosiama papėdės gyvenvietė ar jos dalis, papilys, apsaugotas grioviais.

Piliakalnių tyrinėjimai Lietuvoje

Pirmuosius susidomėjimo piliakalniais pradmenis aptinkame dar XVI a. XIX a. susidomėjimas krašto istorija ir jos liudininkais - piliakalniais, aiškintasi jų kilmė. XIX a. žymi ne viename piliakalnyje esančios senos duobės, paliktos praturtėti panorę legendų apie užkastus turtus prisiklausę asmenys. XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje piliakalniai imti žymėti Vilniaus, Gardino ir Kauno gubernijų archeologiniuose žemėlapiuose.

Lietuvos piliakalnių tyrinėjimai apėmė atskiras piliakalnių dalis arba jų liekanas. Iki 2005 m. buvo žinomi 993 buvusius ir esamus piliakalnius, iš kurių beveik kas penktas buvo tyrinėtas. Svarbų indėlį į piliakalnių pažinimą įnešė Liudvikas Kšivickis (1859-1941), kuris vykdė mokslinius piliakalnių kasinėjimus. P. Tarasenka XX a. pradžioje sudarė Lietuvos piliakalnių sąrašą, kuriame nurodė daugiau nei 1000 objektų. Taip pat svarbūs V. Daugudžio (1929-2002) tyrinėjimai, kuris kasinėjo 15 piliakalnių, gilinosi į įtvirtinimų konstrukcijas ir ankstyvuosius piliakalnius.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, piliakalnių tyrimai tapo labiau orientuoti į yrančių dalių ištyrimą, naudojant radiokarbonines ar palinologines analizes. Pradėti ir sisteminiai istoriniai senųjų pilių tyrimai.

Piliakalnių apsauga ir priežiūra

Piliakalniai po jų apleidimo mūsų dienas pasiekė daugiau ar mažiau apardyti. Nuo 8 dešimtmečio pradžios imta juos realiai gelbėti, perduodant Lietuvai pagražinti draugijos globon ar net perimant valstybės žinion. Nuo 1993 m. buvo vykdoma valstybinė piliakalnių tvarkymo darbų programa, kuri 2005 m. apėmė 73 piliakalnius. Pamažėle į piliakalnių tvarkymo darbus pradėjo įsijungti ir savivaldybės.

tags: #buvo #apsodintas #gluosniais #iskelta #piliakalnio #aiksteleje