Buvusios gamyklos loftai – naujas gyvenimas senuose pastatuose

Loftai - tai būstai, įrengiami buvusiose pramoninėse patalpose. Ši idėja atkeliavo iš Vakarų, kur apleisti fabrikai ir gamyklos buvo pritaikomi gyvenimui. Lietuvoje loftai taip pat populiarėja, ypač didžiuosiuose miestuose.

Nekilnojamojo turto plėtotojų pastangos vertos dėmesio - buvusios Kuro aparatūros gamyklos teritorija dešimtmečius buvo tarsi Žirmūnų rajono piktžaizdė, o dabar ji virsta loftų kvartalu.

Loftai Vilniuje: nuo „Radio loftų“ iki „Architektūros parko“

Pirmiausia, loftai paplito sostinėje: Naujamiestyje, atgimstančiame ir sparčiai besikeičiančiame rajone entuziastai ėmė kurtis buvusioje radijo gamykloje - taip gimė „Radio loftai“.

Link pabaigos artėjant statybų darbams Vilniaus Paupio rajone, „Architektūros parkas“ plečiasi toliau palei Vilnios upę - viešai pristatyti projektinius pasiūlymus rengiasi buvusios „Audėjo“ gamyklos teritorijos vystytojai, bendrovė „Vilniaus miesto projektai“.

Rasų seniūnijoje, Markučiuose, 3 hektarų plote, greta intensyvaus eismo Drujos gatvės architektūros studija „Unitectus“ statytojo užsakymu suprojektavo daugiafunkcį kompleksą, kur vienas kvartalas bus skirtas administracinei, kitas - gyvenamajai paskirčiai. Projektas numatomas svarbioje teritorijoje - prie pat miesto istorinio branduolio, gamtiniais resursais turtingame Vilnelės upės slėnyje, bet miesto magistralinių gatvių apsuptyje.

Markučiuose, vaizdingame Vilnios slėnyje šalia „Audėjo” fabriko, taip pat stūkso pastatas, niekaip nederantis aplinkoje. Jo savininkai regi galimybę čia pasiūlyti išskirtinius būstus, o pirkėjus vilioja romantišku pavadinimu „River loft”.

„Belmonto loftai“ yra plėtojami Užupyje, kitoje pusėje Belmonto parko. Dar vienas apšiuręs buvusios „Ventos” elektroninių komponentų gamyklos korpusas stūkso sostinės Ateities gatvėje. Be čia jau veikiančio prekybos centro, biurų, sporto komplekso, pirkėjams bus siūlomi ir būstai „Vilniaus loftuose”.

„Loft town” ketina čia kurti ne tik būstus biurus bei nedideles parduotuves. Investicijos į šį miestą mieste sieks 25 mln.

Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis džiaugiasi miesto plėtra pietrytinėje dalyje, po truputį tampančioje atsvara dominuojančiai plėtrai šiaurės rytuose.

„Šalia Senamiesčio ir centro trūksta gyvenamojo būsto, tad tokie projektai kaip Drujos gatvės daugiafunkcis kompleksas laikytini pozityviu reiškiniu. Bet kartu labai svarbu, kad čia vykstanti konversija atitiktų bendrą Vilniuje vykstančių pokyčių dvasią ir reikalavimus, kuriuos mes keliame. Pirmiausia tai - gyvybingų miesto dalių formavimas, kuris neįmanomas be skirtingoms funkcijoms ir paslaugoms skirtų pirmųjų pastatų aukštų“, - sakė M. Pakalnis. Todėl sieksime, kad ir šio projekto pirmieji aukštai bei jų aplinka būtų tokie.

„Švyturys UP“ Klaipėdoje: loftai buvusioje alaus darykloje

Buvusios „Švyturio” daryklos patalpos naujai atveria duris. Tik šį kartą novatoriškiems žmonėms ir ambicingiems verslams pradėti naują etapą Klaipėdos senamiestyje. Gyventi. Kurti. Atrasti.

„Tech Zity“ infrastruktūra, kuri skirta startuolių sėkmei, plečiasi į Klaipėdą, nes matome šio miesto potencialą. Todėl tikimės, kad jau šį rudenį turėsime statybų leidimą, o kitų metų paskutinį ketvirtį galėsime priimti pirmuosius lankytojus.

Taigi buvusios „Švyturio“ alaus gamyklos pastatus įsigijęs verslininkas Tadas Varpiotas projektui vystyti gavo naują pasiūlymą. Jis taip paskyrė naują projektą vystančios bendrovės „Techfabrikas“ vadovą - Paulių Naujoką. Anksčiau įmonei vadovavo pats T. P. Naujokas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad buvę „Švyturio“ daryklos pastatai virsta daugiafunkciu miesto traukos centru.

Anot jo, projekto koncepcija apima siekį prisidėti prie Klaipėdos senamiesčio žadinimo. Projekto koncepcija nuo pradinės pasikeitė tik iš dalies.

„Šiuo metu rengiami ir urbanistinės architektūros, virš Klaipėdos senamiesčio stogu pakilę gyvenamieji loftai. „Švyturys UP„ taps išskirtinio gyvenimo bei modernaus laisvalaikio erdve“, - neabejoja P. Pasak jo, gyvenamosios erdvės užims apie 30 procentų projekto ploto. Pirmajame etape planuojama įrengti 32 loftus.

Projektas glaudžiai siejasi su Klaipėdos miesto urbanizacijos procesais ir siekiu suteikti didmiesčiams būdingą gyvenimo kokybę.

„Pirmajame etape jau šį rudenį duris atvers išskirtinė padelio arena bei sporto klubas. Bendrai jie užims 2 200 kv. m. Toliau numatyta vykdyti išskirtinių apartamentų įrengimą ir pardavimą.

Konversijos metu buvo skiriamas ypatingas dėmesys architektūros charakteriui ir autentiškoms detalėms išlaikyti, kurios mena gamybos pramonės stilių ir funkciją. Tai kartu ir Klaipėdos senamiesčio pradžia, kur atsiveria keliai į svarbiausias miesto vietas, Smiltynės miškus ir jūros pakrantę.

Apsigyvenusieji naujuose loftuose turės galimybę, ko gero, net neišeidami iš namų, klausytis koncertų, mat Bangų ir Tilžės gatves sujungsiančios alėjos gale, prie išėjimo į Tilžės g., atsiras nauja vieša erdvė su čia įrengtu amfiteatru.

Be 34 suprojektuotų butų/loftų, komercinės, sporto, biurų paskirties pastatų, dalį erdvės užims sandėliai ir garažai. Sklypą juosianti mūrinė tvora bus nugriauta, o sandėliavimo teritorija nuo kitų paskirčių bus atskirta vertikaliu akcentu - ažūrine metalinio tinklo tvorele, kad, pasak V. Tamošiūno, techninio projekto rengimas ilgiau 9 mėnesių netruks, tačiau jo realizavimo laiko niekas įvardinti nesiėmė. Esą tai priklausys nuo daugelio aplinkybių, tarp kurių ne paskutinėje vietoje yra ir nesibaigianti koronaviruso pandemija.

Loftai Kaune: nuo radijo gamyklos iki kūrybinių erdvių

Simboliška, bet Kaune šiuo metu kaip tik atgyja kita radijo gamykla - „Banga“.

Kai kurie ištuštėję Kauno gamyklų pastatai sėkmingai atrado naujus šeimininkus ir kitokią paskirtį, bet yra dar daug nepanaudotų unikalių erdvių.

Pirmasis Kauno loftas Kalpoko gatvėje esantis buvęs radijo gamyklos pastatas ilgai stovėjo apleistas. Šlovingus magnetolų, radiolų ir „Šilelių“ laikus tebesapnuojantis statinys buvo renovuotas ir atgaivintas - jame įrengtos komercinės patalpos ir gyvenamosios paskirties būstai. Pastato fasadas buvo apšiltintas ir renovuotas: pakeisti langai, sutvarkytos laiptinės ir patekimas į patalpas. Tai - pirmasis pramoninis pastatas Kaune, pritaikytas gyventi. Dabar čia įrengti 25 gyvenamieji būstai, vadinamieji loftai.

Šiame Kauno radijo gamyklai priklausiusiame pastate įsikūrė ir kauniečiai architektai Grytė ir Arvydas Akeliai. Juos patraukė netradicinės būsto erdvės ir patogi vieta.

„Žaliakalnis patogus dėl susisiekimo, mums paranku čia gyventi dėl gyvenimo tempo“, − teigė G. Akelienė. Vadinamiems loftams - pramoninės paskirties būstams - būdingos itin aukštos lubos, didelės ir lengvai transformuojamos erdvės. Įsigiję 70 kv. m ploto patalpas architektai pasinaudojo nestandartiniu 5,6 m būsto aukščiu ir įsirengė antresolinį antrą aukštą, todėl buto plotas padidėjo iki 115 kv. m.

Kurdami interjerą Akeliai vadovavosi loftams tinkamais sprendimais. Tiesa, mėgstantiems autonomiją žmonėms žinotina, kad čia vargiai įmanomos uždaros patalpos.

„Dėl gamybinių pastatų struktūros ir natūralaus apšvietimo ypatumų loftuose sudėtinga įrengti daug mažų patalpų. Dažniausiai loftuose dideli langai yra vienoje sienos pusėje, o patalpos išdėstytos giliau“, − pasakojo architektė G. Akelienė. Tik įrengus antresolinį aukštą atsirado galimybė įsirengti atskirą miegamojo erdvę.

Architektų būste esanti krovininio lifto šachta, likusi nuo gamyklos laikų, taip pat buvo funkcionaliai panaudota. Pirmame aukšte ji virto patogiu sandėliuku, antrame buvo transformuota į erdvią šeimininkų vonią ir tualetą.

Loftų interjero dizaino ypatumai

„Loftas yra konversija, kurios metu gamykliniai pastatai virsta gyvenamuoju būstu“, - loftų pristatymą pradeda interjero architektė. „Detalės, kurių taip paprastai imituoti nepavyks tradiciniame būste - būtent jos ir yra loftų interjero dizaino klasika”, - patalpos įvaizdį piešia V. Kasperaviūtė. Ji pasakoja, kad originaliai buvusios industrinės patalpos yra užpildytos technokratiškomis, grubokomis, autentiškomis detalėmis: sijomis, kolonomis, originaliais konstrukciniais intarpais. Interjere galima išnaudoti ir senas, nutrupėjusias plytas bei kitą „istorinį palikimą“ - loftai visuomet turi industrinę dvasią.

Pasak interjero specialistės, įsigyjantys loftus vertina būtent šį palikimą ir retai kada nori jo atsisakyti: interjere paliekami originalūs statinio elementai.

„Ypač įdomu matyti, kaip loftai iš industrinių struktūrų virsta organiškais elegantiško, klasikinio, tačiau atviro būsto pavyzdžiais. Iš esmės, būtent loftai jų savininkams ir dizaineriams suteikia progą eksperimentuoti ir nutolti nuo akiai įprasto vaizdo - lubų aukštis ir plati erdvė atveria duris galimybėms. Pavyzdžiui, mėgstantys augalus jų įvairiuose aukščiuose gali prisikabinti tiek, kad jaustųsi lyg gyventų Amazonės džiunglėse. Tai būtų gan unikalus interjero dizaino sprendimas, kuris įmanomas tik turint aukštas lubas ir sienų nesuvaržytą erdvę“, - loftų dizaino patrauklumą apibūdina V. Kasperavičiūtė.

Anot interjero architektės, dėl visų logiškų ir praktiškų priežasčių lofte į viršų turėtų keliauti miegamasis ir galbūt - dabar labai aktualus - darbo kambarys. Tai ergonomiška, paprasta ir praktiška. Na ir žinoma, specialistės nuomone, virtuvė bei svetainė turi būti sujungtos ir nuleistos į pirmąjį aukštą. Virtuvę galima slėpti po antro aukšto perdanga, kad jos iš ten visiškai nesimatytų ir į gartraukį nepatekę kvapai tiesiu taikymų nekiltų į viršų. Po perdanga galima slėpti ir vonios kambarį - dabar net galima įsigyti dizainerių sukurtų, jau sukomplektuotų lofto „kubų“, kurių viduje būna įrengtas vonios kambarys su tualetu, vienoje pusėje gali būti sukonstruota nedidelė, kompaktiška virtuvė.

Architektė pasakoja, kad yra mačiusi pavyzdžių, kur antrajame lofto aukšte įrengiama vonia, kurioje, ilsintis po įtemptos darbo dienos, galima grožėtis vaizdu pro langą. Su sąlyga, kad priešais jį nėra kitų langų, žinoma.

„Taigi, loftas nėra standartinis butas. Pasirinkę jį, būsimi gyventojai tame pačiame plote gauna pusantro ar net du aukštus, reiškia, daug daugiau tūrio ir erdvės“, - privalumus vardija V. Laiptai, esantys namuose, gali tapti kliūtimi ar pavojumi mažiems vaikams, taip pat vyresnio amžiaus ar judėjimo sutrikimų turintiems žmonėms, aiškina architektė.

„Perkant loftą reikia suprasti, jo unikalumą ir privalumus: įsigijus atvirą erdvę dideliais langais, nereikėtų iš jo daryti įprasto dviejų aukštų namo ar kotedžo, nederėtų uždaryti erdvių“, - perspėja V. Kasperavičiūtė.

„Nėra vieno kelio: loftas yra medžiaga vaizduotei - galima palikti visiškai industrinę, grubią autentiką, galima palikti didesnę ar mažesnę jos dalį arba visiškai nugludinti iki šviesios, lengvos estetikos, su skoningai pritaikytu krištoliniu šviestuvu. Dažniausiai loftai yra parduodami kaip vientisa erdvė ir nemažą biudžeto pyrago gabalą sudaro laiptų, turėklų, metalo-stiklo pertvarų įrengimas.

„Loftas, kaip ir bet koks būstas, gali tapti ypač brangiu kūriniu, tačiau, lyginant su standartiniu būstu, jis turi ir privalumų, mat pats lofto konceptas nereikalauja sienų lyginimo, išvaizdos nugludinimo ir trūkumų slėpimo.

Architektė pataria skaičiuoti taip: lofto įrengimas kainuoja šiek tiek brangiau nei buto, bet pigiau nei kotedžo ir žymiai pigiau nei namo. Nuo tuščios erdvės iki aksesuarų įrengti loftą kainuoja maždaug nuo 950 Eur/kv. m, butą - nuo 800. Loftas skirtingai nei butas įrengiamas su laiptais, todėl didžiausią dalį sudaro minėtas laiptų, turėklų ir stiklo pertvarų įrengimas, o tai kainuoja apie 6 000-7 000 Eur. Visa kita - panašu. Tiesa, tokia įrengimo kaina bus mažo ploto būstui. Tuo tarpu kotedžo įrengimo „nuo nulio“ kaina prasideda nuo 1 000, o namą - nuo 1 200 Eur/kv. m.

Taip pat ji pabrėžia, kad daug kas įsivaizduoja, jog loftams netinka standartiniai baldai ir reikia juos specialiai gamintis. Tačiau, patikina V. Kasperavičiūtė, taip nėra.

Privalumai ir trūkumai

Loftai būsto istorijoje - sena naujiena. Jų laiko juosta prasideda XX amžiaus viduryje, kai Amerikos didmiesčiuose - pagrinde Niujorke - stipriai pakilusi žemės kaina iš centrinės miesto dalies į jo pakraščius išvijo daugelį pramonininkų. Apleisti milžiniški pastatai ypač atviromis erdvėmis ir aukštomis lubomis tapo naujų vėjų ir įkvėpimo ieškančių menininkų traukos magnetu.

Tačiau kai kas nedrįsta prisijaukinti loftų būtent dėl jų „nestandarto“ - dažniausiai atvirų, kelių aukštų laužytų tūrių, kuriuose ne kiekvienas mato patogų gyvenimą. Kiti - priešingai: svajoja apie gyvenimą lofte, tačiau dar neįsivaizduoja, kaip jį „pažaboti“.

Loftų naujakuriams, kurie, įsigiję tokį būstą dėl mados ir ypatingų erdvių, nebepastebės ir nebevertins jo išskirtinumo, ypač jei tokį būstą pirks dėl patrauklios kainos.

„Loftas nėra geresnis būstas nei butas. Kiekvieno žmogaus poreikiai skirtingi ir kiekvienas būsto tipas turi privalumų ir trūkumų. Kai kam labai svarbi originali erdvė, bet kitam nepatiks betoninis kiemas, gamyklų aplinka”, - įsitikinęs N. Kalinauskas.

Apskritai, renkantis loftą reikia atkreipti dėmesį į tuos pačius elementus, kaip ir perkant įprastą būstą: vietą mieste, susisiekimo galimybes, suplanavimą ir vaizdą pro langus, galimybes greitai pasiekti reikalingus taškus - parduotuves, vaikų darželius ar mokyklas, viešąsias erdves, laisvalaikio ir poilsio vietas. Reikia gerai įvertinti savo kasdienius poreikius.

„Citus“ interjero architektės teigimu, yra svarbu atkreipti dėmesį į langus, kadangi loftuose jie būna ypač dideli, vitrininiai, todėl kokybė čia svarbi.

Privalumai:

• Aukštos lubos ir didelės erdvės
• Unikalus interjeras
• Galimybė eksperimentuoti su dizainu

Trūkumai:

• Aukštesnė įrengimo kaina
• Gali būti sudėtinga įrengti daug mažų patalpų
• Ne visiems patinka industrinė aplinka

tags: #buvusi #gamykla #loftas #gyvenamosios #patalpos