Buvusio sutuoktinio iškeldinimas: teisiniai aspektai Lietuvoje

Gyvenimas po skyrybų gali būti sudėtingas, ypač kai tenka spręsti būsto klausimus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip iškeldinti buvusį sutuoktinį iš buto, kokie įstatymai tai reglamentuoja ir kokios institucijos gali padėti.

Teisiniai pagrindai ir procedūros

Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai numato vienintelę priverstinę iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos procedūrą, todėl norint iškeldinti buvusį sutuoktinį iš nuosavo buto, teks kreiptis į teismą.

Faktas, kad esate pensininkas ir neturite piniginių lėšų bylinėtis, jums kreiptis į teismą kelio neužkerta. Kreipkitės į savo gyvenamosios vietos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Joje dirbantys teisininkai, įvertinę jūsų turtinę padėtį, suteiks nemokamą arba iš dalies mokamą teisinę pagalbą.

Vertindamas jūsų situaciją, siūlau į minėtą tarnybą kreiptis kuo skubiau, nes žinant, kad sūnus nemoka už butui teikiamas paslaugas ir kaupiasi skola, paslaugų teikėjai greitu laiku dėl skolų išieškojimo gali kreiptis į teismą. Ne paslaptis, kad skolos išieškojimas gali būti nukreiptas į jūsų butą, todėl yra tikrai nemenka galimybė, jog jį tiesiog prarasite.

Priverstinio iškeldinimo tvarka

Priverstinio iškeldinimo iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų tvarką reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 769 straipsnis. Iškeldinimas paprastai vykdomas esant iškeldinamajam.

Tais atvejais, kai iškeldinamasis slepiasi arba nevykdo antstolio raginimo išsikelti iš patalpos, antstolis iškeldina jį priverstine tvarka, esant policijos ir turto saugotojo atstovui.

Visi pagrindai, kuriems esant fiziniai asmenys gali būti iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų, yra išvardinti Civiliniame kodekse. Įstatymas gina kreditorių bei patalpų savininkų interesus ir leidžia taikyti priverstinio pobūdžio priemones prieš asmenis, kurie šiuos interesus pažeidžia.

Pagal Civilinio kodekso 6.611 straipsnį nuomininkai gali būti iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų nutraukus nuomos sutartį, jeigu nesilaiko jos sąlygų:

• Ne mažiau kaip tris mėnesius (jeigu nuomos sutartis nenustato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių arba mokesčių už komunalines paslaugas.
• Ardo ir gadina gyvenamąją patalpą.
• Netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas gyventi kitiems kartu su jais gyvenantiems arba greta jų gyvenantiems asmenims.

Įstatymas taip pat leidžia teismo tvarka iškeldinti asmenis, kurie savavališkai apsigyvena patalpose be savininko leidimo arba nevykdo nuomotojo reikalavimo išsikelti iš gyvenamosios patalpos. Patalpų nuomininkas ir su juo gyvenantys asmenys gali būti iškeldinami ir tada, kai nuomos sutartis pripažįstama negaliojančia.

Iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų teismo tvarka gali būti iškeldinami asmenys, kurie neišsikelia iš jų pasibaigus darbo sutarčiai.

Pagal Civilinio kodekso 3.71 straipsnį po santuokos nutraukimo teismas gali perkelti gyvenamųjų patalpų nuomininko teises sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai arba kuris yra nedarbingas, o kitą sutuoktinį iškeldinti, jeigu jis yra įpareigotas gyventi skyrium.

Teismo sprendimu iš gyvenamųjų patalpų taip pat iškeldinami subnuomininkai bei asmenys, laikinai gyvenę kitų asmenų nuomojamose patalpose ir atsisakantys iš jų išsikelti, kai baigiasi su jais sudaryta nuomos sutartis.

Pagal Civilinio proceso kodekso 659 straipsnį priverstine tvarka iškeldinamam asmeniui antstolis nustato ne trumpesnį kaip trisdešimties dienų ir ne ilgesnį kaip keturiasdešimt penkių dienų terminą sprendimui įvykdyti.

Jeigu dėl skolų iškeldinamas asmuo ar jo šeimos narys suserga, antstolis, gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, kai liga nėra chroniška, gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus.

Svarbūs aspektai

• Šeimos turtas: Jei butas yra šeimos turtas, reikalingas kito sutuoktinio sutikimas parduoti ar kitaip disponuoti turtu.
• Panaudos sutartis: Jei buvęs sutuoktinis gyvena bute panaudos sutarties pagrindu, ją galima nutraukti įspėjus prieš tris mėnesius.
• Teisinė pagalba: Valstybė garantuoja teisinę pagalbą asmenims, neturintiems lėšų advokatui.

Kaip elgtis konkrečiose situacijose

Situacija: Sūnus su šeima gyvena nuosavame bute be leidimo

Jeigu sūnus su šeima gyvena jūsų bute be jūsų leidimo ir terorizuoja, pirmiausia kreipkitės į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Jie padės parengti ieškinį teismui dėl iškeldinimo. Taip pat galite kreiptis į policiją dėl terorizavimo.

Situacija: Skyrybos ir būsto klausimas

Po skyrybų, teismas gali perkelti nuomininko teises sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai arba kuris yra nedarbingas, o kitą sutuoktinį iškeldinti, jeigu jis yra įpareigotas gyventi skyrium.

Situacija: Buvęs sutuoktinis nesutinka išsikelti po skyrybų

Jei buvęs sutuoktinis nesutinka išsikelti iš buto po skyrybų, kreipkitės į teismą dėl priverstinio iškeldinimo. Reikės įrodyti, kad jūsų teisės yra pažeidžiamos ir kad buvęs sutuoktinis neturi teisinio pagrindo gyventi jūsų būste.

Skolos ir iškeldinimas

Jeigu kaupiasi skolos už komunalines paslaugas, paslaugų teikėjai gali kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo. Skolos išieškojimas gali būti nukreiptas į jūsų butą, todėl yra reali galimybė jį prarasti. Delsti gali būti pražūtinga.

Ar sumokėjus skolą galima išvengti iškeldinimo?

Jeigu teismas savivaldybės prašymu nutraukė nuomos sutartį su įsiskolinusiu nuomininku, tai ir sumokėjus skolą sutartis lieka negaliojančia, o teismo sprendimas iškeldinti skolininkus galioja. Padėti išsaugoti turėtą būstą šiuo atveju galėtų tik nauja nuomos sutartis, todėl patartina kreiptis į savivaldybę ar kitą būsto nuomotoją, kad po skolos sumokėjimo būtų atnaujinti nuomos santykiai.

Kreipkitės į teisininkus: Profesionalūs teisininkai gali padėti jums suprasti įstatymus ir parengti reikiamus dokumentus.

Rinkite įrodymus: Rinkite visus įrodymus, kurie patvirtina jūsų teises ir buvusio sutuoktinio neteisėtus veiksmus.

Būkite kantrūs: Teisminiai procesai gali užtrukti, todėl būkite pasiruošę ilgam procesui.

Teisės aktai

Ši lentelė apibendrina pagrindinius teisės aktus, reglamentuojančius iškeldinimą iš būsto Lietuvoje:

Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimasSpecifiniu nuomos sutarties dalyku esanti gyvenamoji patalpa ir nuomininko gyvybiškai svarbūs interesai naudotis gyvenamąja patalpa lemia griežtesnes gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo sąlygas. Antra, įstatyme yra numatytas imperatyvus reikalavimas, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti nutraukta ir nuomininkai iškeldinti tik teismo tvarka.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenumatė jokios procedūros nutraukiant terminuotą nuomos sutartį, jeigu nėra esminio sutarties pažeidimo arba sutartyje nurodytų sutarties nutraukimo aplinkybių. Manytina, kad išties ilgalaikė, pavyzdžiui, 70 metų trukmės nuomos sutartis gali atrodyti panaši į neterminuotą sutartį ir jai turėtų būti taikoma tokia pati įspėjimo procedūra apie vienašališką sutarties nutraukimą.

Nuomotojas apie ketinimą nutraukti terminuotą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su nuomininku turi jį raštu informuoti per protingą terminą. Jis turėtų būti ne trumpesnis kaip 3 mėnesiai.

Šio termino nuomotojas gali nepaisyti, kai nuomininkas nuolat (ne trumpiau kaip 3 mėnesius) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, gadina nuomojamos patalpos kokybę, savo elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas gyventi kartu ar greta kitiems asmenims arba yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai. Įstatyme nurodytas baigtinis aplinkybių sąrašas. Egzistuojant nors vienai aplinkybei iš sąrašo, nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį.

Laiko terminu apibrėžti nuomos teisiniai santykiai paprastai atitinka abiejų šalių interesus, nes juo užtikrinamas tų santykių stabilumas ir teisinės padėties apibrėžtumas. Būsto nuomos sutartį nutraukus prieš terminą, nuomininkui gali kilti nuostoliai, pavyzdžiui, brangesnė kito panašaus būsto nuomos kaina, gyvenimo sąlygos ir panašiai. Nuostoliai būtų įrodinėjami teisme.

Teismų praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai pasibaigusią terminuotą būsto nuomos sutartį po 10 dienų nuo sutarties galiojimo pabaigos teismas pripažindavo neterminuota. Tokie teismų sprendimai vertintini kritiškai, nes bendroji nuomos sutarčių kodekso norma konkuruoja su specialiąja, kuri reguliuoja gyvenamosios patalpos nuomą, t. y. nuomotojas turi raštu pranešti nuomininkui apie pasiūlymą sudaryti naują nuomos sutartį arba apie atsisakymą pratęsti sutartį.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, jei yra sandorių negaliojimo pagrindai.

Primintina, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Nepaisant trumpo sutarties galiojimo termino, rekomenduojama nuomojant gyvenamąjį būstą sudaryti rašytinę nuomos sutartį ir į ją įtraukti sąlygas dėl būsto terminuotos sutarties nutraukimo.

Ketvirta, iškeldinimas - tai teisinis procesas, kurio metu nuomininkas ar kiti asmenys yra priversti palikti nuomojamą būstą.

Yra nustatyta teisinė tvarka, pagal kurią nuomininkas gali būti iškeldinamas. Ši tvarka apima pranešimo apie iškeldinimą siuntimą, kreipimąsi į teismą, teismo sprendimą ir jo vykdymą. Be to, iškeldinimą vykdo tik antstoliai teisės aktų nustatyta tvarka.

Nuomotojas, gavęs vykdomąjį raštą, kreipiasi į antstolį, o pastarasis turi numatytas taisykles, kaip privalo būti iškeldinami asmenys. Antstolis siunčia registruotu paštu laišką-pranešimą ne vėliau kaip prieš 5 dienas prieš iškeldinimo dieną. Tuo atveju, kai iškeldinamasis geruoju neišsikeldina ir piktybiškai trukdo iškeldinimo procesą pagal vykdomąjį raštą, yra kviečiami du kviestiniai, policija ir gali būti kviečiamas turto saugotojas, jeigu tuo atveju jis reikalingas.

Antstolis surašo turto aprašą ir iškeldinimo protokolą. Turto apraše antstolis aprašo ir įkainoja iškeldinamo asmens patalpoje esantį turtą. Iškeldinamo asmens turtą saugo turto saugotojas. Juo gali būti ir pats antstolis.

Iškeldinimo proceso trukmė priklauso nuo nuomininko aktyvumo byloje.

Nuomininko iškeldinimo tvarka

Yra nustatyta teisinė tvarka, pagal kurią nuomininkas gali būti iškeldinamas. Be to, iškeldinimą vykdo tik antstoliai teisės aktų nustatyta tvarka. Nuomotojas, gavęs vykdomąjį raštą, kreipiasi į antstolį, o pastarasis turi numatytas taisykles, kaip privalo būti iškeldinami asmenys.

Iškeldinimo procesas: Antstolis siunčia registruotu paštu laišką-pranešimą ne vėliau kaip prieš 5 dienas prieš iškeldinimo dieną. Tuo atveju, kai iškeldinamasis geruoju neišsikeldina ir piktybiškai trukdo iškeldinimo procesą pagal vykdomąjį raštą, yra kviečiami du kviestiniai - policija ir gali būti kviečiamas turto saugotojas, - jeigu tuo atveju jis reikalingas. Antstolis surašo turto aprašą ir iškeldinimo protokolą. Turto apraše antstolis aprašo ir įkainoja iškeldinamo asmens patalpoje esantį turtą. Iškeldinamo asmens turtą saugo turto saugotojas. Juo gali būti ir pats antstolis.

Vis dažniau mūsų šalies gyventojai gyvenamosiomis patalpomis naudojasi nuomos, o ne nuosavybės teisės pagrindais. Nuomininkai neretai susiduria su įvairiais sunkumais, kurie jiems trukdo tinkamai vykdyti nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Iškeldinimo procesas nuomos sandorio šalims yra sudėtinga, varginanti ir kartais emociškai sunki procedūra.

Aplinkybė, kad, nutraukiant santuoką, vienas iš tėvų, su kuriuo nelieka gyventi vaikas, turės pareigą mokėti vaikui išlaikymą, yra natūrali ir daugumai žinoma. Tačiau tai, kad po santuokos nutraukimo tam tikrais atvejais buvęs sutuoktinis turės teisė į išlaikymą, vis dar dažnu atveju yra staigmena. Tad šiame straipsnyje pateikiame informaciją apie tai, kokiais atvejais bei esant kokioms sąlygoms pagal teismų praktiką gali būti tenkinamas reikalavimas įpareigoti buvusį sutuoktinį teikti išlaikymą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.72 str. yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Aiškindamas ir taikydamas CK 3.72 str. straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga išlaikyti atsiranda tuo atveju, jeigu kitas sutuoktinis turi teisę į išlaikymą. Pareiga remti kitą sutuoktinį nesiejama su šią pareigą turinčio sutuoktinio kalte dėl santuokos nutraukimo, dėl prašančio išlaikymo sveikatos būklės ir kita. Šio straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Dėl to laikytina, kad ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami minimaliam pragyvenimo lygiui užsitikrinti, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą.

CK 3.72 straipsnio 5 dalis nustato kriterijus, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus:

• santuokos trukmę
• išlaikymo reikalingumą
• abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį
• jų sveikatos būklę
• amžių
• jų darbingumą
• nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes
• bei kitas svarbias aplinkybes.

Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą. Šis sutuoktinis gali pasinaudoti CK 3.72 str. straipsnio 2 dalimi, įtvirtinančia prezumpciją, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Tokiu atveju kitas sutuoktinis, nesutikdamas mokėti išlaikymą, turi tą prezumpciją paneigti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas, užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Minimaliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 str. straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta

tags: #buvusio #sutuoktinio #iskeldinimas