Šiame straipsnyje aptariama teismų praktika, susijusi su žemės sklypų ribų pažeidimais ir administracine atsakomybe pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 261 straipsnį. Straipsnyje analizuojami konkretūs atvejai, kuriuose asmenys buvo traukiami atsakomybėn už žemės naudojimo reikalavimų pažeidimus, ypač dėl tvorų statybos miško žemėje ir fizinių asmenų lankymosi apribojimų.
Nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento privalomojo nurodymo pašalinti tvorą miško žemėje, teismas atsižvelgė į šias aplinkybes:
- Pareiškėjas 2021 m. liepos 1 d. įsigijo miškų ūkio paskirties žemės sklypą.
- Sklype buvo įrengta tvora, ribojanti fizinių asmenų lankymąsi.
- Departamentas nurodė pareiškėjui pašalinti tvorą, remdamasis Miškų įstatymo (MĮ) 8 straipsnio 1 dalimi.
Pareiškėjas teigė, kad privalomasis nurodymas buvo priimtas neteisėtai, pažeidžiant procedūrinius reikalavimus, ir kad 2001 m. išduotas leidimas leido apriboti lankymąsi sklype tvora.
Atsakovas (Departamentas) argumentavo, kad atlikus patikrinimą buvo nustatyta, jog tvoros riboja asmenų patekimą į mišką, ir kad 2001 m. leidimas negali būti laikomas leidžiančiu apriboti lankymąsi tvora.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartyje įvertino ginčo aplinkybes ir teisės aktų nuostatas.
Teismas nustatė, kad Valstybinė miškų tarnyba 2020 m. birželio 5 d. pavedė atlikti patikrinimą dėl privačios valdos būklės ir pradėjo administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 261 straipsnio 1 dalį.
Taip pat buvo atsižvelgta į 2001 m. kovo 7 d. įrašą Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, kuriame nurodyta, kad miško savininkas turi teisę apriboti lankymąsi miške arčiau kaip 100 m nuo sodybos.
Lietuvos žemėlapis
Svarbios aplinkybės
Teismas atkreipė dėmesį į keletą svarbių aplinkybių:
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. A27(1)-1477 apribojo fizinių asmenų lankymąsi miško sklype.
- Tačiau šis įsakymas 2021 m. rugsėjo 17 d. buvo pripažintas netekusiu galios.
- Atlikus sklypo apžiūrą 2021 m. rugsėjo 29 d., nustatyta, kad sklypas aptvertas tvora, o bendras neteisėtai pastatytų tvorų ilgis - 1 798,9 m.
Dėl to pareiškėjas buvo informuotas, kad iki 2021 m. lapkričio 30 d. privalo pašalinti tvorą.
Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu, Miškų įstatymu, Viešojo administravimo įstatymu, Taisyklėmis bei Lankymosi miške taisyklėmis.
Teismas pažymėjo, kad privalomasis nurodymas turi būti pagrįstas ir atitikti teisės aktų reikalavimus, jame turi būti aiškiai nurodytos aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų normos, kurių reikia laikytis, arba nustatyti pažeidimai.
Teismų praktika civilinėse bylose
Straipsnyje taip pat aptariama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėse bylose, susijusi su hipotekos pasibaigimu ir vartotojų teisių apsauga. Konkrečiai, nagrinėjama byla, kurioje ieškovai prašė pripažinti pasibaigusia žemės sklypo hipoteką, teigdami, kad jie įvykdė prievolę atsiskaityti už turtą.
Šioje byloje teismai sprendė dėl hipotekos pasibaigimo pagrindų ir momento aiškinimo ir taikymo.
Šiaulių apygardos teismas 2014 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir pripažino hipoteką pasibaigusia. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, kad ieškovai kaip vartotojai gali būti ginami pripažįstant jiems nuosavybės teisę į statomą būstą.
Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. vasario 10 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo sprendimą pakeitė ir ieškovų reikalavimą dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovai nesumokėjo visos sutartyje nustatytos kainos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jie įvykdė savo prievoles pagal sutartį.
Kasaciniu skundu ieškovai prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo sprendimą, teigdami, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į hipotekos dalyką, faktiškai sumokėtą sutarties kainą, dalies sutarties kainos nesumokėjimo motyvą ir kredito įstaigos nesąžiningumą.
Apibendrinant, teismų praktika dėl žemės sklypų ribų pažeidimų ir hipotekos pasibaigimo yra įvairi ir priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Teismai atsižvelgia į teisės aktų nuostatas, ankstesnius leidimus, sklypo apžiūros rezultatus ir vartotojų teisių apsaugą.
Išankstinis kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimų aprašymas
Deklaracijos apie statybos užbaigimą teisėtumas
Straipsnyje taip pat aptariama byla dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą teisėtumo. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Inspekcija) prašė panaikinti statytojos UAB „GREITISTA“ surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą, argumentuodama, kad buvo pažeisti Statybos reglamento reikalavimai, pakeisti esminiai projekto sprendiniai ir statinio paskirtis.
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendime konstatavo, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą Inspekcijos ieškinį atmesti. Teismas nurodė, kad nepateikti įrodymai, kad surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą buvo pažeisti įstatymo reikalavimai, kad buvo pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai ir statinio paskirtis.
Inspekcija pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė pagrįstų motyvų, kodėl atmetė ieškinį, nevertino aplinkybės, kad į bylą yra pateikti įrodymai apie statinio laikančiųjų konstrukcijų išdėstymą kitaip nei numatyta esminiuose statinio projekto sprendiniuose, ir neatsižvelgė į tai, kad statybą leidžiančiame dokumente nurodyta, jog statomas dvibutis gyvenamasis namas, tačiau de facto tai statinys, kuriame suformuota daugiau patalpų, turinčių butui būdingus požymius.
Statybos leidimas
Svarbiausi teiginiai
- Teismų praktika dėl ANK 261 straipsnio taikymo yra įvairi ir priklauso nuo konkrečių aplinkybių.
- Svarbu atsižvelgti į teisės aktų nuostatas, ankstesnius leidimus ir sklypo apžiūros rezultatus.
- Vartotojų teisės yra prioritetinės, todėl jų varžymas, nesant aiškaus ir teisiškai apibrėžto pagrindo, yra neteisėtas.
- Deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimas gali būti pagrįstas, jei pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai ar statinio paskirtis.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 261 straipsnis
Žemės naudojimo reikalavimų pažeidimas:
- Žemės naudojimo reikalavimų pažeidimas, nustatytų žemės sklypams, kuriuose vykdoma ūkinė veikla, užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
- Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
Apibendrinanti lentelė
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Kas yra ANK 261 straipsnis? | Straipsnis, numatantis atsakomybę už žemės naudojimo reikalavimų pažeidimus. |
| Kokie veiksmai gali būti laikomi pažeidimu? | Tvorų statyba miško žemėje, fizinių asmenų lankymosi apribojimai ir kiti žemės naudojimo reikalavimų pažeidimai. |
| Kokios institucijos kontroliuoja žemės naudojimą? | Valstybinė miškų tarnyba, Aplinkos apsaugos departamentas ir kitos institucijos. |
| Kokie yra galimi sprendimai teismuose? | Privalomojo nurodymo panaikinimas, hipotekos pripažinimas pasibaigusia arba atmetimas, deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimas arba atmetimas. |