Hipotekos institutas patikimai apsaugo kreditorių teises dėl jo teikiamų privilegijų hipotetiniams kreditoriams, efektyvaus nuostolių išieškojimo iš įkeisto turto mechanizmo, dėl išsamios bei patikimos informacijos apie turto įkeitimus prieinamumo. Tai dažniausiai pasaulyje paplitęs turto įkeitimo būdas.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, įsigaliojusiame 2001 m. liepos 1 d., įtvirtintos dvi hipotekos rūšys: sutartinė ir priverstinė. Pagrindinė hipotekos funkcija - apsaugoti įsipareigojimų įvykdymą. Hipotekai būdinga sekimo teisė, teisinėje literatūroje aiškinama kaip teisė, sekanti paskui daiktą (o ne paskui asmenį), kai įkeista daikto nuosavybė iš vieno asmens pereina kitam. Ši nuostata pateikta Civilinio Kodekso 4.171 str. 9 d. Be to, hipoteka išlieka, padalijus įkeistą nekilnojamąjį daiktą bei sujungus įkeistus nekilnojamuosius daiktus (CK 4.172 str. ir 4.173 str.).
CK 4.170 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos sąvoka, kuri apibrėžiama taip: esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui.
Centrinės hipotekos įstaigos savininkė yra valstybė. Savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Hipotekos registro tvarkymo įstaigos yra: vietinių hipotekos registrų - apylinkės teismų hipotekos skyriai ir Centrinė hipotekos įstaiga.
Asmuo, norėdamas įregistruoti hipoteką turi kreiptis į Valstybinį Registrų centrą dėl nuosavybės patvirtinančio dokumento išdavimo. Šį dokumentą o taip pat kitus reikalingus dokumentus pateikia notarui (juridinio asmens pateikia registracijos dokumentus ir banko pažymą apie finansinius duomenis). Hipotekos objektu gali būti bet kokie nekilnojamieji daiktai. Hipotekos objektu gali būti ir kilnojamasis turtas, ir turtinės teisės, jeigu šis turtas hipotekos sandoriu įkeičiamas kartu su nekilnojamaisiais daiktais. Hipotekos sandoris turi būti notarinės formos.
Sutartinė Hipoteka
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintos dvi hipotekos rūšys: sutartinė hipoteka, kylanti iš kreditoriaus ir skolininko rašytinio susitarimo vadinamo hipotekos lakštu, ir priverstinė hipoteka, kuri atsiranda tik teismo sprendimu ar įstatyme numatytais atvejais. Jos įregistravimui pakanka vienašalio kreditoriaus prašymo, kai tuo tarpu sutartinės hipotekos lakštas pasirašomas tiek kreditoriaus, tiek skolininko bei patvirtinamas notaro.
Kalbėdamas apie teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymą ir notaro vaidmenį šiuose sandoriuose, norėčiau plačiau aptarti Lietuvoje 2012 m. liepos 1 d. įgyvendintą hipotekos reformą. Hipotekos reformos tikslas buvo - efektyviai valdyti valstybės biudžeto lėšas, taupyti hipotekos kreditorių ir skolininkų laiką ir lėšas. Kartu buvo siekiama modernizuoti Lietuvos hipotekos teisę, suteikiant sandorio šalims daugiau laisvių ir galimybių, taip palengvinant verslo bei gyventojų sudaromus sandorius. Reikia pažymėti, kad ir įgyvendinus reformą, išliko privaloma notarinė forma hipotekos sandoriams bei įkeitimo sandoriams, kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui.
Hipotekos sandorio procedūra pagreitėjo, nes atsisakyta dvigubo teisinio tyrimo, o notaras perduoda hipotekai įregistruoti reikalingus duomenis Hipotekos registrui. Sandorio šalys kreipiasi tik į notarą, kuris, patvirtinęs sandorį, pats elektroniniu būdu perduoda duomenis Hipotekos registrui hipotekai įregistruoti. Todėl hipotekos įregistravimas tapo administraciniu, o nebe teisminiu procesu. Be to, buvo atsisakyta iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusio reikalavimo hipotekos sandorį sudaryti naudojant specialią - hipotekos lakšto - formą. Atsisakius šio reikalavimo, šalys gali sudaryti hipotekos sutartį pagal savo pageidavimus. Taip pat nebeliko reikalavimo ją sudaryti būtinai atskirą - hipotekos sutartis gali būti įtraukta ir į sutartį, iš kurios kylančios prievolės užtikrinamos hipoteka.
Įgyvendinant reformą, buvo suteikta daugiau funkcijų notarams. Be to, kad kaip ir anksčiau notarai tvirtina sutartines hipotekas ir įkeitimus, nuo 2012 m. liepos 1 d. notarai taip pat nustato priverstinę hipoteką ir įkeitimą hipotekos kreditoriaus prašymu Civiliniame kodekse numatytais atvejais. Paprastai notarai nustato priverstinę hipoteką, kuria siekiama užtikrinti valstybės reikalavimus, kylančius iš pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių. Tokios priverstinės hipotekos sudaro beveik 98 proc.
Nuo 2012 m. liepos 1 d. buvo įgyvendinta efektyvesnė išieškojimo iš įkeisto turto tvarka. Dabar išieškojimui iš įkeisto turto naudojamas vykdomojo įrašo institutas. Kreditorius kreipiasi į notarą, o šis, įspėjęs skolininką ir įkaito davėją, po 20 dienų išduoda vykdomąjį įrašą skolai išieškoti. Kreditorius, kreipdamasis į notarą, nurodo duomenis apie sandorio šalis, negrąžintos skolos dydį ir pagrindą išieškoti skolą pirma laiko, jei skola išieškoma pirma laiko. Už šių duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius. Notaras tik patikrina, ar kreditoriaus pateikti duomenys atitinka Hipotekos registro duomenis.
Notarai jau nuo pat reformos pradžios išdavinėjo vykdomuosius įrašus. 2012 m. antrą pusmetį buvo išduoti 805 vykdomieji įrašai, 2013 m.
Įkeitus skolininko turtą, t.y. įregistravus hipotekos lakštą, šio lakšto originalas yra saugomas kreditoriaus, todėl prašymą baigti hipoteką turi pateikti kreditorius hipoteką įregistravusiam hipotekos skyriui. Šioje vietoje atsiranda tam tikri nesklandumai. Skolininkas, įvykdęs reikalavimą pagal hipotekos lakštą, turi laukti, kol kreditorius pateiks hipotekos skyriui hipotekos lakšto originalą su įrašu apie visų hipotekos reikalavimų įvykdymą. Priešingu atveju, hipoteka nebus išregistruota, kas sukelia nepatogumus skolininkui.
Tačiau praktikoje įsivyravusi kita tvarka: skolininkui hipotekos lakšto originalą kartu su pažyma apie reikalavimo įvykdymą, kreditorius perduoda iškart po reikalavimo įvykdymo ir skolininkas pats kreipiasi su prašymu į hipotekos skyrių dėl hipotekos išregistravimo. Išanalizavus šią situaciją galima teigti, kad ši praktika yra teisinga, nes skolininkas yra suinteresuotas, jog hipoteka būtų išregistruota iškart po įsipareigojimo įvykdymo, todėl teisinga, kad skolininkas turi eikvoti savo laiką ir pinigines lėšas dėl savo įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimo panaikinimo.
Prašymas baigti hipoteką turi būti išnagrinėtas per 3 darbo dienas po prašymo pateikimo. Hipotekos išregistravimo iš centrinio hipotekos registro momentas yra hipotekos pasibaigimo momentas.
Jei suėjus skolos grąžinimo terminui hipotekos kreditorius atsisako priimti hipoteka užtikrintos prievolės dalyką, skolininkas gali įmokėti atitinkamą sumą į hipotekos įstaigos depozito sąskaitą.
Priverstinė Hipoteka
Priverstinė hipoteka - tai kreditoriaus vienašalis prašymas hipotekos teisėjui įkeisti skolininkui nuosavybės teise priklausantį turtą. Įstatyme numatomos sąlygos, kurioms esant įmanoma įregistruoti priverstinę hipoteką. Tačiau vien numatytų sąlygų įvykdymas negarantuoja tiek kreditoriaus, tiek skolininko teisių apsaugos, įregistravus priverstinę hipoteką. Jos įregistravimo procedūra reikalauja labai didelis pastangų bei laiko ir piniginių lėšų. Pats procesas yra komplikuotas ir nėra tinkamai detalizuotas Lietuvos teisės aktuose.
Priverstinė hipoteka gali atsirasti tik įstatymo arba teismo sprendimo pagrindu ir tik paties įstatymo numatytais atvejais. Šie atvejai įvardijami Civiliniame kodekse.
Civiliniame kodekse numatyti atvejai, kai gali būti registruojama priverstinė hipoteka:
- Išlaikymo išieškojimas.
- Mokesčių prievolių užtikrinimas.
- Statybos ir rekonstrukcijos darbai.
- Teismo sprendimai dėl pinigų išieškojimo.
- Skyrybų atveju, kai teismas priteisia alimentus.
Priverstinė hipoteka registruojama prieš skolininko turtą, iš kurio kreditorius gali pradėti priverstinį skolos išieškojimą bet kuriuo momentu, be jokio įspėjimo apie įsiskolinimo priežastis. Teismas, nagrinėjant bylą dėl vaikų išlaikymo skyrybų atveju, gali taikyti vaiko išlaikymo apsaugos priemonę - priverstinę hipoteką. Teismas gali nustatyti priverstinę hipoteką prieš priimdamas sprendimą dėl išlaikymo, taip pat proceso metu arba net po sprendimo priėmimo.
Pagal pateikiamą centrinės hipotekos registro veiklos ataskaitą, matome, kad priverstinė hipoteka yra labai retai naudojama kaip įsipareigojimų įvykdymą užtikrinanti priemonė. Turto areštas yra laikina (procesinė) priemonė, todėl jos taikymu gali būti daroma reikšminga įtaka nuosavybės teisių įgyvendinimui.
Jau aštuoneri metai praėjo nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, kuriame įtvirtintas naujasis priverstinės hipotekos institutas. Per visą šį laiką nebuvo suformuotas vienareikšmis ir konkretus priverstinės hipotekos apibrėžimas, nes praktikoje ji yra labai retai taikoma. Bet kaip galima taikyti dažnai tokią įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonę, kurios atsiradimo pagrindai yra detalizuoti civiliniame kodekse ir kurios egzistavimas dar nėra žinomas daugeliui teisininkų.
Ar tikrai reikalingas toks įsipareigojimų įvykdymą užtikrinantis būdas, kurio atsiradimas griežtai numatomas LR civiliniame kodekse, o pati registravimo procedūra kelia tiek daug klausimų ir abejonių?
Centrinė hipotekos įstaiga tvarko šiuos registrus:
- Hipotekos
- Turto arešto aktų
- Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų
- Įgaliojimų
- Vedybų sutarčių
- Testamentų ir Sutarčių registrus.
Hipotekos registras pateikia išsamią informaciją apie sudarytus hipotekos ir įkeitimo sandorius bei jų sąlygas. Turto arešto aktų registre pateikiama informaciją apie turto areštus. Įgaliojimų registre galima patikrinti pateikto notarine tvarka patvirtino įgaliojimo duomenis bei pamatyti jo vaizdą.
Nuo 2011 m. sausio 1 d. pradėjo veikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registras, kurį tvarko Centrinė hipotekos įstaiga. Nuo 2011 m. sausio 1 d. pradėjo veikti Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registras (šiuo metu jo pavadinimas pakeistas į Įgaliojimų registrą), kur buvo pradėti kaupti duomenys apie notariškai patvirtintus ir jiems prilyginamus įgaliojimus bei pats įgaliojimo turinys.
Duomenų teikėjai, pasirašę duomenų teikimo registrui sutartį su registro tvarkytoju, prie programos jungiasi per universalią elektroninio identifikavimo platformą (iPasas) elektroninio autentifikavimo paslaugos priemonėmis:
- Pasirenkamas norimas autentifikavimosi būdas ir vadovaujamasi tolimesniais nurodymais, kurie priklauso nuo pasirinkto autentifikavimosi būdo.
- Sėkmingai autentifikavusis suteikiama teisė dirbti su programa.
Prie siunčiamo pranešimo turi būti prisegta įgaliotojo (-ų) ir (ar) įgaliotinio (-ių) pasirašyto ir notaro, konsulinio pareigūno arba kito asmens, nurodyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas) 2.138 straipsnio 2 dalyje, patvirtinto dokumento arba įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) skaitmeninė kopija.
- Pranešimo formos apačioje ties lauku „Prisegti bylą“ spaudžiamas mygtukas „Ieškoti“.
- Duomenų teikėjas savo kompiuteryje suranda reikalingą dokumentą (nuskaitytą PDF, JPG ar TIFF formato dokumentą arba PDF formato elektroniniu parašu patvirtintą bylą) ir prisega jį prie pranešimo.
- Prisegus dokumentą, spaudžiamas mygtukas „Pridėti“. Pakartojus dokumento prisegimo veiksmus, galima prisegti kelis atskirus dokumentus.
Pranešimas pildomas, kai notaras, konsulinis pareigūnas, laisvės atėmimo vietos vadovas patvirtina įgaliojimą arba kai notaras, konsulinis pareigūnas Įgaliojimų registro objektų registravimo ir duomenų teikimo taisyklėse nustatyta tvarka gauna duomenis apie Civilinio kodekso 2.138 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų patvirtintus įgaliojimus ir jų turinį.
Lauke „Pranešimo numeris“ įrašomas duomenų teikėjo pranešimui suteiktas numeris. Jei duomenų teikėjas - notaras, pranešimo numerį sukuria programa eilės tvarka, kalendorinių metų pradžioje pranešimų numeracija pradedama nuo vieneto.
Lauke „Sudarymo data“ įrašoma įgaliojimo sudarymo data (metai, mėnuo, diena). Lauke „Sudarymo vieta“ įrašoma įgaliojimo sudarymo vieta.
Pranešimas pildomas, jei įgaliotojas pakeičia įgaliojimą, įgaliojimą panaikina vienas iš kelių įgaliotojų, įgaliojimo atsisako vienas iš kelių įgaliotinių, teismas pripažįsta įgaliojimą iš dalies negaliojančiu arba jei įgaliojimas buvo pakeistas teismo sprendimu.
Jei registrui pateiktas dokumentas buvo grąžintas duomenų teikėjui trūkumams pašalinti, duomenų teikėjas programos meniu punkte „Rengiami ir išsiųsti pranešimai“ paspaudęs prie grąžinto trūkumams pašalinti pranešimo esantį mygtuką „Redaguoti“ gali patikslinti pranešimo duomenis. Patikslinęs pranešimo duomenis, duomenų teikėjas privalo užpildyti lauką „Pastaba apie trūkumų pašalinimą“, kuriame nurodoma reikalinga informacija. Patikslinus pranešimo duomenis, spaudžiama „Saugoti“.
Pranešimas, kurį buvo atsisakyta registruoti, negali būti patikslintas.
Naudojantis pranešimų sąrašo filtru pranešimus galima rūšiuoti arba sąraše rasti reikalingą pagal pranešimo rūšį, pranešimo datą, pranešimo būseną, objekto būseną, pranešimo registrui datą, registro objekto identifikavimo kodą, notarinio registro (registracijos) numerį, įgaliotojo fizinio asmens vardą ir pavardę arba juridinio asmens pavadinimą.
tags: #centrinei #hipotekos #istaigai #siunciamas #pranesimas #kai