Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įmonės funkcijos

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie FM) informuoja apie Lietuvos Respublikos Seimo priimtus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) pakeitimus, kurie tiesiogiai susiję su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo veikla.

Šie pakeitimai apima:

• 2025 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XV-511 (MAĮ pakeitimo įstatymas Nr. XV-511).
• 2025 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 33, 63, 64, 95, 102 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XV-616 (MAĮ pakeitimo įstatymas Nr. XV-616).
• 2025 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 33, 39 ir 93 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XV-532 (MAĮ pakeitimo įstatymas Nr. XV-532).

MAĮ pakeitimo įstatymas Nr. XV-511

Šiais pakeitimais siekiama suderinti MAĮ nuostatas su Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (VIIVĮ) nuostatomis, kadangi 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai VIIVĮ redakcijai, pasikeitė valstybės informacinių išteklių valdymo reglamentavimas. MAĮ pakeitimo įstatymas Nr. XV-511 įsigalioja 2026 m. liepos 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir centrinis mokesčių administratorius iki 2026 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Esminiai MAĮ pakeitimo įstatymo Nr. XV-511 pakeitimai:

• Vietoj pateiktų nuorodų į atitinkamus registrus pateikiamos nuorodos į atitinkamų registrų informacines sistemas.
• MAĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Mokesčių mokėtojų registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenų rinkiniai apie MAĮ 43 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, jų vykdomas veiklas, atstovus, apskaitą tvarkančius asmenis, apskaitos įrangą ar kitas apskaitos priemones, apdraustuosius asmenis, licencijas, ataskaitas, siunčiamus dokumentus, juridinių asmenų dalyvius, naudos gavėjus, mokestinę informaciją ir šio registro objektų registravimą.
• MAĮ 43 straipsnio 2 dalyje nurodyti Mokesčių mokėtojų registro objektai.
• MAĮ 43 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Mokesčių mokėtojų registro informacinės sistemos valdytoja ir duomenų, įskaitant asmens duomenis, valdytoja yra VMI prie FM. Atsižvelgiant į VIIVĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, kad informacinės sistemos nuostatus rengia ir priima informacinės sistemos valdytojas, VMI prie FM viršininkas tvirtina Mokesčių mokėtojų registro informacinės sistemos nuostatus. Pagal senos redakcijos VIIVĮ nuostatas, registrai buvo steigiami ir jų nuostatai buvo tvirtinami Vyriausybės nutarimais.
• MAĮ 43 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Mokesčių mokėtojų registro objektai Mokesčių mokėtojų registro informacinėje sistemoje registruojami neatlygintinai. Mokesčių mokėtojų registro objektai šiuo metu registruojami neatlygintinai, tačiau tokia nuostata turėtų būti nustatyta įstatymuose, atsižvelgiant į VIIVĮ 30 straipsnio 1 dalį, pagal kurią registrų informacinėse sistemose objektai registruojami atlygintinai, jeigu šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nenustatyta kitaip.
• MAĮ 43 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Mokesčių mokėtojų registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys teikiami duomenų gavėjams neatlygintinai.
• MAĮ 43 straipsnio 8 dalyje nurodytas Mokesčių mokėtojų registro duomenų tvarkymo Mokesčių mokėtojų registro informacinėje sistemoje tikslas - užtikrinti asmenų mokestinių prievolių ir kitų pareigų, susijusių su informacijos teikimu mokesčių administratoriui, vykdymą.
• MAĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Mokesčių mokėtojų registro duomenų tvarkytojas Mokesčių mokėtojų registro informacinėje sistemoje registruoja visus Mokesčių mokėtojų registro objektus.
• MAĮ 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo pateikti Mokesčių mokėtojų registro duomenų tvarkytojui Mokesčių mokėtojų registro informacinės sistemos nuostatuose nurodytus mokesčių mokėtojo registravimo duomenis.
• MAĮ 45 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų, gaunančių su darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, registravimo duomenis privalo pateikti Mokesčių mokėtojų registro duomenų tvarkytojui jų darbdavys - mokestį išskaičiuojantis asmuo.
• MAĮ 45 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tam tikro turto mokesčių mokėtojus Mokesčių mokėtojų registro duomenų tvarkytojas registruoja, remdamasis šio turto teisinį registravimą atliekančios institucijos pateikta informacija.
• MAĮ 45 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Mokesčių mokėtojų registro duomenų tvarkytojas, remdamasis disponuojama informacija, gali Mokesčių mokėtojų registro informacinėje sistemoje savo iniciatyva registruoti asmenį arba patikslinti jo duomenis, jeigu asmuo netinkamai vykdo šio Įstatymo 46 straipsnyje nurodytas pareigas, taip pat kitais Mokesčių mokėtojų registro informacinės sistemos nuostatuose nustatytais atvejais, kai tokie atvejai būtini mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti.
• MAĮ 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo pateikti Mokesčių mokėtojų registro duomenų tvarkytojui registravimo duomenis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo asmens teisinio įregistravimo dienos, o jeigu teisinis registravimas įstatymų nenumatytas arba jeigu asmuo pradeda veiklą anksčiau negu po 5 darbo dienų po teisinio registravimo dienos, - ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną.

Paskelbimo Teisės aktų registre nuoroda: XV-511 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 25, 26, 33, 38, 40, 43, 45, 46,...

MAĮ pakeitimo įstatymas Nr. XV-616

Šis įstatymas:

• Užtikrina teisinį reguliavimą, kuriuo remdamasi VMI prie FM galėtų Finansų ministerijos teikiamus duomenis perduoti valstybės įmonei Registrų centras (RC), kuri yra Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS) tvarkytoja.
• Sudaro sąlygas valstybės iždo valdytojai Finansų ministerijai Valstybės iždo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytas nuostatas dėl lėšų apribojimo ir išieškojimo vykdyti automatiškai naudojant PLAIS.
• Užtikrina mokesčių administratoriaus funkcijų dėl mokestinių nepriemokų išieškojimo ir mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo vykdymo efektyvumą, kai lėšos laikomos valstybės ižde atidarytose ir tvarkomose Valstybės iždo įstatyme nurodytų įstaigų sąskaitose.
• Pagerina įstaigų, kurių sąskaitos atidarytos valstybės ižde, lėšų administravimą.

Paskelbimo Teisės aktų registre nuoroda: XV-616 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 33, 63, 64, 95, 102 ir 106 stra...

MAĮ pakeitimo įstatymas Nr. XV-532

Šis įstatymas yra susijęs su nauja redakcija dėstomu Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymu (įsigaliosiančiu 2026 m. birželio 1 d.), pagal kurį valstybės įmonę Turto bankas pertvarkius į akcinę bendrovę, iš esmės išgryninamos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo funkcijos, paliekant jam centralizuotai valdyti valstybės nekilnojamąjį turtą.

Šiuo įstatymu siekiama stiprinti valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo įgyvendinimą, perduodant kitiems subjektams (jų atliekamas funkcijas atitinkančias) tiesiogiai su valstybės nekilnojamojo turto valdymu nesusijusias, mažėjančių apimčių skolų išieškojimo, paskolų ir valstybės garantijų administravimo funkcijas.

Atsižvelgiant į tai, 2026 m. birželio 1 d. įsigaliojus MAĮ pakeitimo įstatymui Nr. XV-532, akcinė bendrovė Turto bankas (toliau - Turto bankas) nebevykdys pagal MAĮ mokestinių nepriemokų išieškojimo, ir užbaigs tik skolų likučių išieškojimą, neperduodant Turto bankui naujų skolų valstybei išieškojimo.

Atsižvelgiant į tai, VMI prie FM, atlikdama jai pavestas funkcijas, nebeturės teisės finansų ministro nustatyta tvarka perduoti atstovavimo pagrindais arba perleidžiant reikalavimo teisę mokesčių mokėtojo mokestinių nepriemokų išieškojimo centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui.

Turto bankui nebeperimant mokestinių nepriemokų išieškojimo, Turto bankui nebeaktualu gauti informaciją apie mokesčių mokėtoją, t. y. pripažinus netekusiu galios MAĮ 39 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Turto bankas nebebus subjektu, kuriam teikiama informacija apie mokesčių mokėtoją.

Taip pat panaikinama neaktuali MAĮ 93 straipsnio 3 dalį nuostata, pagal kurią mokesčių administratoriui perleidus reikalavimo teisę centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, mokestinė nepriemoka nurašoma iš biudžeto pajamų apskaitos dokumentų.

Paskelbimo Teisės aktų registre nuoroda: XV-532 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 33, 39 ir 93 straipsnių pakeiti...

Šią informaciją rasite VMI prie FM 2025-12-11 rašte Nr. (29.3-31-3) Mr-R-4593.

Atitinkamai iki 2026 m. birželio 30 d. Vyriausybė turės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 6 d. nutarimą Nr. 1059 „Dėl Mokesčių mokėtojų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios projektus parengs Finansų ministerija).

2025 m. lapkričio 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 4 straipsnio pakeitimo ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 pakeitimo įstatymu Nr. XV-526.

Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą.

Registro paskirtis - registruoti Registro objektus ir tvarkyti Registro duomenis. Asmens duomenys Registre tvarkomi šiame Registre įregistruotų daiktinių teisių turėtojų ir kitų su daiktinėmis teisėmis, šių teisių suvaržymais, įregistruotais juridiniais faktais susijusių asmenų asmens tapatybės nustatymo, Registro objektų registravimo, Registro duomenų teikimo ir Registro objektų apskaitos tikslais.

Registro duomenys kaupiami ir saugomi vienoje Registro duomenų bazėje. Registras tvarkomas vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymu, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Nuostatais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais registrų (kadastrų) veiklą ir Registro duomenų tvarkymą.

Registro valdytoja, Registre tvarkomų asmens duomenų valdytoja yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Registro valdytojas). Registro tvarkytoja, Registre tvarkomų asmens duomenų tvarkytoja yra valstybės įmonė Registrų centras (Registro tvarkytojas). Registro tvarkytoją sudaro centrinis padalinys (Centrinis registratorius) ir teritoriniai padaliniai (teritoriniai registratoriai). Visi teritoriniai registratoriai pavaldūs i...

Pagrindinių valstybės registrų modernizavimas, t.y. vis platesnis informacinių technologijų taikymas, registro tvarkymo įstaigoms teikia vis daugiau galimybių efektyviai tvarkyti duomenis. Tvarkymo funkcijų perkėlimas į elektroninę erdvę įgalina kaupti išsamesnę, aktualesnę, tikslesnę informaciją apie šalies gyventojus, juridinius asmenis, turtą, supaprastinti sukauptos informacijos perdavimą tretiesiems asmenims ir ją efektyviau tvarkyti.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad registras nėra paprastas sąrašas, tai informacija, kuri saugoma tam tikru būdu, tam tikromis technologinėmis priemonėmis, tam tikroje aplinkoje ir vartojama tam tikros vartotojų rato. Registrai steigiami teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka, o juose kaupiama informacija aktuali įvairioms visuomenės grupėms.

Valstybės registrų įstatyme valstybės registras apibūdinamas kaip teisinis, organizacinis, technologinis priemonių visuma, skirta registruoti įstatymų nustatytus registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti bei teikti fiziniams ir juridiniams asmenims registruojamų objektų kiekybinius, kokybinius, geografinius ir kitus duomenis ir dokumentus.

Pasibaigus bet kokio statinio ar namo statybai, jis turi būti užregistruotas VĮ Registrų centre, o savininkui išduodamas nuosavybės dokumentas. Namo ir (ar) statinio pridavimo procese didelį vaidmenį atlieka ir kadastrinių matavimų darbų atlikimas. Kadastriniai matavimai atspindi daikto dydį, fizinę būklę, turto vertę, buvimo vietą (adresą) ir kitus objekto rodiklius, taip pat fiksuojamus nekilnojamojo turto pakitimus.

Norint namą įregistruoti nekilnojamo turto registre, pagrindiniu dokumentu yra laikomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą.

Dokumentai Reikalingi Namo Pridavimui

Baigta statyba - namo pridavimui reikia turėti šiuos dokumentus:

• Statybos leidimas;
• Statinio projektas;
• Statinio kadastro duomenų byla;
• Požeminių inžinierinių tinklų kontrolinės geodezinės nuotraukos;
• Žemės sklypo su statiniais geodezinė nuotrauka;
• Pažyma apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą, užbaigus jų montavimo, paleidimo ir derinimo darbus;
• Pastato energetinio naudingumo sertifikatas;
• Pastato garso klasifikavimo protokolas (kai yra privalomas);
• Besiribojančių žemės sklypų savininkų (valdytojų) rašytiniai sutikimai (kai yra privalomi);
• Žemės sklypo bendraturčių rašytiniai sutikimai (kai tokie yra);
• Statinio paveldėjimo teisės liudijimas (kai toks yra);
• Statytojo įgaliojimas;
• Statybos darbų draudimo polisas kartu su jo apmokėjimą įrodančio dokumento kopija;
• Geriamojo vandens kokybės tyrimo dokumentas bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro išvada apie šių tyrimų rezultatų atitiktį visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytiems reikalavimams arba geriamojo vandens gręžinio pasas;
• Pažyma apie statinio atitiktį projektui.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta aukščiau, reikalingi šie pagrindiniai žingsniai:

• Prašymo dėl statybos užbaigimo kartu su reikalingais dokumentais pateikimas.
• Pateikti prašymą VĮ Registrų centrui dėl statinio įregistravimo.

Duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises į jį, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus įrašomi į registrą tik įvykdžius registravimą. Dokumentai yra būtini nekilnojamojo turto registro objektui įregistruoti.

Dokumentai, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją, turi būti surašyti įskaitomai, juose turi būti pilni asmenų, susijusių su registracija, vardai, pavardės, pavadinimai, adresai, kodai bei nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris, kuris suteikiamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

Pagrindinis registravimo privalumas - užtikrinama nekilnojamojo turto savininkų ir kitų asmenų teisių į tą turtą ir tų teisių apribojimų valstybinė apsauga saugioje, paprastoje ir ekonomiškoje Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje. Tai nuosavybės teisės tikrumo tikrinimas.

tags: #centrinis #valstybes #turto #valdytojas #valstybes #imones