Prie Agluonėnų tvenkinio įsikūrusi Nijolės ir Jono Čepų etnografinė karčema yra viena iš populiariausių poilsiaviečių Klaipėdos rajone. Įdomus medinių namelių ansamblis ir jauki aplinka kasmet čia sutraukia tūkstančius poilsiautojų.
Klaipėdos rajono savivaldybė žemėlapyje
Verslo Pradžia ir Plėtra
Prieš dešimt metų kaimo turizmo verslą vieni pirmųjų rajone Čepai pradėjo nuo nedidukės karčemos, kurioje tilpo vos pora stalų. Dabar jau sunku būtų įsivaizduoti, kad Agluonėnuose nestūksotų originali Čepų kaimo turizmo sodyba. Daugiau kaip prieš dešimt metų čia plytėjo tušti laukai, supami pušynų.
Pradėjęs čia kurtis pagal profesiją miškininkas Jonas Čepas iš pradžių bandė ūkininkauti - augino svarainius. Tačiau ūkininko duona pasirodė per sprangi. Tuomet agluonėniškis ėmėsi tuomet dar mažai kam žinomo kaimo turizmo verslo.
Etnografinis Stilius ir Jaukumas
Pradėjęs Mažosios Lietuvos tradicijų stiliumi statytis savo paties namą, netoliese iš rąstų surentė ir jaukią karčemėlę. Išpuošė ją senoviškais kaimo rakandais, apkabinėjo sienas savo paties drožtais velniais ir raganomis, pastatė porą stalų.
O tada ir prasidėjo... - Pradėjo važiuoti žmonės, daug kas tik į pačią karčemą pasižiūrėti. O joje tilpo tik viena kompanija, virtuvėlė mažytė. Pamatėme, kad reikia kažką daryti, nes populiarumas auga. Po kiek laiko sulipdėme karčemos priestatą su židiniu, atsirado jau penki stalai. Manėme, kad jau daug padaryta...- verslo pradžią prisiminė Jonas Čepas.
Tačiau statybos aplink karčemą bėgte įsibėgėjo. Per dešimtmetį čia atsirado dvi pirtys su originaliais akmeniniais baseinais, viešbutukas, didelė pobūvių salė, sujungta su karčema. Kaskart pavasarį šią kaimo turizmo sodybą pamėgę poilsiautojai čia atrasdavo ką nors nauja: pavėsinę nendriniu stogu ar įdomias sūpynes vaikams greta ošiančiame miške.
Įspūdingai atrodo ir pati šeimininkų sodyba, kurią juosia tvenkinys, ūgtelėję medeliai. Šalia esančiame miškelyje įrengta daug sūpynių, žaidimų aikštelė vaikams, o prie tvenkinio - poilsio kampeliai su laužavietėmis.
"Lipdėme ir lipdėme kaip kregždės lizdą. Bet geriausia, ką esame padarę - tai pati karčema", - sakė Jonas Čepas.
Jubiliejus ir Ateities Planai
Praėjusį savaitgalį Čepai su būriu artimųjų ir draugų smagiai atšventė pirmąjį karčemos jubiliejų. "Tai vaikiškas amžius verslui, bet džiaugiamės, kad būdami ir tolokai nuo miestų, sugebėjome išsilaikyti vis aštrėjant konkurencijai", - sakė Jonas Čepas.
Šeimininkai nuoširdžiai padėkojo savo darbuotojams, kurių ne vienas karčemoje dirba nuo pirmųjų dienų, karčemos suvenyrais apdovanojo ir visus svečius. Pasak Nijolės ir Jono Čepų, statybų laikas jų sodyboje jau baigėsi.
"Dabar kibsime į tai, ką jau turime, sieksime kuo aukštesnės paslaugų kokybės", - sakė šeimininkai. Jie yra paskaičiavę, kad kasmet į jų kaimo turizmo sodybą atvyksta apie 50-70 tūkstančių poilsiautojų. Dalis jų yra pamėgę ilsėtis prie tvenkinio įrengtose poilsio aikštelėse, kur gali paiškylauti gryname ore.
Miestiečiai pasiilgę ne tik gamtos prieglobsčio - jie domisi pramogomis, kultūros paveldu. Prieš keletą metų Agluonėnų bendruomenės iniciatyva parsigabentas unikalus šimtametis vėjo malūnas užkonservuotas ir eksponuojamas sodybos prieigose. Pasak J. Čepo, malūno atstatyti dar greitai nepavyks, nes tai labai daug kainuoja. Į Agluonėnus atvykę žmonės labai domisi malūnu.
Poilsiautojams rūpi ir pramogos. Čia jie gali pašaudyti iš lanko, paplaukioti ir pažvejoti tvenkinyje. Šeimininkams tenka nelengva našta prižiūrėti ir tvarkyti didelę teritoriją, miško plotą, nes yra dar nemažai žmonių, netausojančių aplinkos.
Šiuo metu Klaipėdos rajone veikia 13 kaimo turizmo sodybų. Pasak Gargždų turizmo informacijos centro direktorės, rajono kaimo turizmo asociacijos pirmininkės Daivos Buivydienės, norinčiųjų užsiimti kaimo turizmu vis daugėja. Šiam verslui vystyti Klaipėdos rajono geografinė padėtis yra palanki: unikalus kultūros paveldas, graži gamta, išvystyta infrastruktūra.
Šiuo metu apie 30 kaimo turizmo sodybų šeimininkų ir besirengiančių imtis šio verslo svečiuojasi Vokietijos Bavarijos žemėje. Klaipėdos rajono atstovai lankysis kaimo turizmo sodybose, domėsis kaimo ekologija, bendraus su vietos savivaldos vadovais.
Ši mokomoji pažintinė kelionė, surengta pagal Gargždų turizmo centro parengtą programą "Ekologinis kaimo vystymas", yra skirta Pasaulinei turizmo dienai, kuri minima rugsėjo 27 dieną.
Agluonėnų Tvenkinys
Agluonėnų tvenkinys yra Lietuvoje, Klaipėdos rajono savivaldybėje, Minijos baseine. Jo parametrai:
- Vandens telkinio pavadinimas: Agluonėnų tvenkinys
- Vieta: Klaipėdos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
- Baseinas: Minijos baseinas
- Tiesioginio vandentakio (upės) vardas: Agluona
- Vyresniojo vandentakio (upės) vardas: Minija
- Santakos atstumas nuo Minijos žiočių: 6 km
- Tvenkinio plotas: 4,8 ha
- Valstybinės reikšmės vandens telkinys: Taip
- Vandens telkinio kodas šiame kataloge: 8036
- Koordinatės: 55.5941103, 21.3991023
Minijos upės baseinas
Kiti Vandens Telkiniai Šalia
- Šilupis, upė [Agluona]
- Agluona, upė [Minija], Klaipėdos r. sav. sav.
- Dumblė II, upė [Aisė], Klaipėdos r. sav. sav.
- Piktvardė, upė [Minija], Klaipėdos r. sav.
- Gruodė, upė [Minija], Klaipėdos r. sav.
- Kisupė, upė [Minija], Klaipėdos r. sav.
Kontaktai
ČEPŲ SODYBA, UAB
LT-96251 AGLUONĖNAI, KLAIPĖDOS R.
Telefonas: 46 442277
Įmonės kodas: 163309153
PVM kodas: LT633091515
Tinklalapis: cepusodyba.lt