Česnakai lieka nepamainomas prieskonis daugybei patiekalų. Nors prekybos centruose česnakų pasiūla didelė, tačiau dažniausiai kinietiškų. Kinietiški česnakai smulkesni ir aštrumo bei kvapo turi mažiau. Savo darže užaugintas žieminis česnakas būna didesnis, aštresnis. Užauginti česnakus nėra sudėtinga.

Česnakų sodinimo laikas
Česnakų sodinimo laikas priklauso nuo jų sezoninės paskirties:
- Vasarinius česnakus galima sodinti lauke jau nuo balandžio pradžios.
- Žieminius česnakus sodina lauke rugsėjo antroje pusėje-spalio pradžioje.
Dažniausiai česnakus sodina rudenį, skiltelėmis. Tai tradicinis ir garantuotas būdas užauginti gausų stambių česnakų derlių. Nėra baisu česnakus pasodinti užvėlinus, svarbu, kad būtų bent kelios savaitės iki rimtų šalčių. Svarbu, kad česnakai įsišaknytų ir pasiruoštų žiemai.
Česnakų paruošimas sodinimui
Česnakų galvutės išlukštenamos paliekant tik sveikas skilteles. Jei galvutėje yra ligota skiltelė nenaudojame ir kitų skiltelių. Česnako skiltelių paruošimu reikia užsiimti, likus 1-2 dienoms iki planuojamo sodinimo lauke.
Beicavimui ir apsaugai nuo galimų ligų ir kenkėjų nuosavas česnakų skilteles verta apie 20 minučių pamirkyti 1%-iniame kalio permanganato tirpale (10 g : 1 l šilto vandens). Pirktinių kokybiškų gamintojų skiltelų beicuoti nereikia.
Skiltelių, atrinktų sodinimui, lukštenti nereikia - jos sodinamos kartu su savo kietais lukštais. Stenkitės, kad skiltelės lukštas liktų nepažeistas. Bet reikia sumažinti lukšto dugnelio medžiagos storį, nes jis vėliau gali trukdyti augti šaknims.
Galima česnakus auginti iš sėklų, bet tai ilgas ir nerentabilus užsiėmimas. Jei nepašalinti vasarą česnako žiedų jie subrandins maišelį mažų sėklų. Sėklos išlukštenamos ir sėjamos kelių centimetrų atstumu. Kitais metais jos pasidarys vyšnios dydžio ( esant gerai priežiūrai ir kiek didesnės). Dar kitais metais sodinama kaip česnako skiltelė iš kurios išaugs česnako galva.
Dirva česnakams
Česnakai sveikiau auga ir geriau dera dirvoje, kuri atitinka šiuos reikalavimus:
- Geriausias dirvos rūgštingumas česnakams: 6,0-7,5 pH;
- Tinkamas dirvos tipas česnakams: šarminė dirva, pusiau sunkus priesmėlis, vidutiniškai sunkus priemolis, puri dirva, humusas, organinėmis medžiagomis tręšta dirva.
- Netinkamas dirvos tipas česnakams: labai sunki, labai rūgšti
Vieta turi būti atvira, saulėta, pietinėse šlaituose, toliau nuo šiaurinio vėjo. Sėjomainos politika česnakams leidžia sugrįžti į tą pačią dirvą mažiausia po 4-5 metų.
Sėjomainos ir priešsėlių tvarka:
Šiais metais sodinami Priešsėliai Tinka Neutralu Netinka
Česnakai Agurkai, kopūstai ankstyvieji ir žiediniai, šakniavaisiai, ankštiniai, pupos, pupelės, žieminiai javai Pomidorai, svogūnai, kopūstai vėlyvieji, burokėliai Bulvės, morkos, porai, žalumynai
Kaimynystės svarba:
Suderinami kaimynai Nesuderinami kaimynai
Česnakai Pomidorai, moliūgai, cukinijos, agurkai, morkos, salotos, porai, pastarnokai, ropės, braškės Kopūstai, žirniai, pupos, pupelės, šparagai
Dirvos paruošimas česnakų sodinimui
Paruošiamasis įdirbimas - dirvos perkasimas, purenimas ir tręšimas perpuvusiu mėšlu arba kompostu - 4-5 kg/m². Iš rudens ruošiamą dirvą galima patręšti superfosfatu (30-40 g/ m²) ir kalio sulfatu (20-30 g/ m²). Pavasarį prieš patį sodinimą dirvą tręšią amonio salietra (15-20 g/m²). Česnakai duos gerą derlių jei dirvožemis sezono metu nebus užimtas kitomis daržovėmis. Galima išskirti lysvę kurioje sezono metu bus auginami ir užkultivuojami sideraliniai augalai.
Česnakų sodinimas
Česnakų skiltelių sodinimo schema:
- vasarinių česnakų sodinimo žingsnis: 6-10 cm,
- žieminių česnakų sodinimo žingsnis: 8-14 cm;
- vasarinių sodinimo gylis: 4-7 cm,
- žieminių sodinimo gylis: 4-8 cm.
- atstumai tarp eilių lysvėje: 15-20 cm (viso 4-5 eilės lysvėje);
- atstumai tarp lysvių: 50-60 cm.
Česnakų sėklų sodinimo schema:
- sodinimo žingsnis: 3-4 cm,
- sodinimo gylis: 2-3 cm,
- atstumai tarp eilių: 15 cm.
Po sodinimo iškart užberkite česnakus 1-2 cm durpių komposto sluoksniu. Artėjant šalnoms reikia apsaugoti česnakus agroplėvele.
Česnakų laistymas
Vasariniams česnakams labai reikia drėgmės pirmose augimo stadijose. Agronomai pataria česnakus laistyti rytais, o ne vakarais, nes nakčiai ant jų likusi drėgmė gali sukelti ligas. Jeigu oro temperatūra nukrito žemiau 15º C - laistyti nereikia.
Įprastai vasarinius česnakus laisto 1 kartą per savaitę. Karščių metu laistymo dažnumą padidina - kas 3-4 dienas. Užsitęsusiu lietingu oru - 1 kartą per 2 savaites.
- Vasarą nuo sudygimo iki 3 lapo atsiradimo laisto 1 kartą per savaitę, išnaudojant 4 l/m².
- Nuo 3 iki 5 lapo atsiradimo laistymo norma - 4 l/m².
- Nuo 5 iki 8 lapo atsiradimo laistymo norma - 6-10 l/m².
- Nuo žiedkočių atsiradimo iki lapų džiūvimo - 6-10 l/m².
- Nuo lapų džiūvimo iki derliaus nuėmimo - 2,5-4 l/m².
Rudenį žieminius česnakus laisto, išnaudojant 6-8 l/m².
Česnakų tręšimas
Jauniems dygstantiems česnakams pirma laiką praverčia azoto ir fosforo trąšos:
- amonio salietra - 15-20 g/ m²,
- nitroamofoskos tirpalas (1 m²) - 40 g/10 l,
- superfosfato tirpalas (1 m²) - 20 g/10 l.
3 savaitėmis vėliau tręšiama papildomai:
- amonio salietra - 10-15 g/ m².
Česnakų tręšimas pelenais išmanančių daržininkų pastebėjimais yra labai naudinga organinė trąša, ypač rūgštingose dirvose. Medžių pelenais galima tręšti dirvą tarp česnakų nuo pasodinimo iki derėjimo - 100 g/m². Šiek tiek pelenų ant lapų apačios apsaugo nuo kenkėjų.
Česnakų tręšimas pelenais
Tręšimui naudoja ne tik sausus birius pelenus, bet ir medžių pelenų tirpalą: 200 g/10 l šilto vandens, paskui tirpalą palieka nusistovėti 2-3 dienas. Tręšimo norma, laistant pelenų tirpalu - 5 l/m².
Skystos organinės trąšos česnakams (1 m²): perpuvęs karvių mėšlas - 150 g/l. Paukščių mėšlas česnakams nerekomenduojamas - jis gali sukelti nudegimus. Šviežias karvių mėšlas česnakų auginimui irgi netinka.
Česnakų priežiūra
Česnakai nėra reiklūs priežiūrai, tačiau ravėjimas leidžia gauti gerokai didesnį derlių. Pavasarį praeikite su kauptuku nukirsdami kelis lapelius išleidusioms piktžolėms iš sėklų. Svarbu neduoti plisti varpučiui, kurį verta sunaikinti prieš sodinant česnaką. Tam labai padeda išankstinis dirvos paruošimas naudojant sideratus kaip pavyzdžiui garstyčias. Dar kelis kartus apnaikinus piktžoles kauptuku česnakus galima mulčiuoti storu vejinio mulčiaus sluoksniu. Vejinis mulčius išlaiko ilgiau supurentą žemę kas česnakams labai patinka. Taip pat mulčius iki pat derliaus nuėmimo neleidžia augti piktžolėms.
Vasaros viduryje česnakai ima leisti žiedus. Išlindus žiedkočiui apie 10 centimetrų jis yra nuskinamas. Žiedkotį galima neišmesti, įdėti raugimui, visai skaniai išeina. Tik kaip ir česnaką reikia raugti apie 2 savaites.
Česnakų derliaus nuėmimas
Kada rauti česnakus? Atsakymą padiktuoja česnakų lapai - jeigu sudžiūvo jau daugiau negu pusė visų lapų (apie 60-70 %), galima pradėti derliaus nuėmimą.
Nuimant derlių anksčiau nurodyto laikotarpio česnakų galvutės ilgai neišsilaikys sandėlyje, skiltelės sunkiau išgvildenamos ir nepakankami subrendusios. Pavėluoto nuėmimo pasėkoje česnakų galvučių lukštai bus labai pažeidžiami, skiltelės nesilaikys juose.
Ištraukiant subrendusius česnakus iš žemės nupjauna jų šaknis iki pusės ilgio. Šiltu sausu saulėtu oru išrautus česnakus palieka džiovinimui lauke iki 1 savaitės. Vėliau padžiovintiems česnakams nupjauna šaknis iki pat galvutės ir nuneša džiovinti patalpoje.
Česnakų ligos ir kenkėjai
Česnakai, kaip ir kiti augalai, gali būti pažeidžiami įvairių ligų ir kenkėjų. Štai dažniausiai pasitaikančios problemos ir jų sprendimo būdai:
Česnakų ligos
| Liga | Požymiai | Priežastys | Pasekmės |
|---|---|---|---|
| Pilkasis (kekerinis) puvinys | Pilkos ir baltos apnašos ant česnakų lukštų. Baltai rudos dėmės žaliais kraštais ant lapų. | Perteklinė drėgmė, drėgnas oras, rasa; užkrėsta dirva, sėjomainos nesilaikymas; drėgni česnakai sandėlyje | Neišsivysčiusios ir mažos česnakų ropelės, lapų džiūvimas. Derliaus puvimas, laikant. |
| Plėtrusis pelėjūnas | Baltos apnašos grybienos pavidalu ant ropelių. Žaliai melsvos apnašos ant ropelių | Sausi šilti orai vegetacijos metu; didelis oro drėgnumas; žaizdos česnakų ropelėse; drėgni česnakai sandėlyje | Česnakų ropelių puvimas. Sugadintas derlius |
| Baltasis puvinys | Daigų vytimas ir džiūvimas. Baltos apnašos grybienos pavidalu ant ropelių. | Užkrėsta dirva, sėjomainos nesilaikymas; užkrėsta nebeicuota sėkla; drėgna aplinka; drėgni česnakai sandėlyje | Česnakų ropelių suminkštėjimas. Sugadintas derlius |
| Netikroji miltligė | Šviesiai žalsvos dėmės ant lapų. Pilkos apnašos ant lapų. Lapų pageltonavimas | Perteklinė drėgmė ilgalaikiu šiltu lietingu oru; užkrėsta dirva; užkrėstos sėklos: sėjomainos nesilaikymas; | Lapų vytimas. Sugadintos ropelės. Dalies derliaus praradimas |
Česnakų kenkėjai
| Kenkėjas | Priežastys | Žala |
|---|---|---|
| Česnakinė erkė | Piktžolės kaimynystėje; sėjomainos nesilaikymas; užkrėsta nebeicuota sėkla; drėgni česnakai sandėlyje | Česnakų ropelių puvimas. Susirietę pageltonavę lapai. Nekokybiškas derlius |
| Tabakinis tripsas | Sėjomainos nesilaikymas; laiku neperkasta dirva; negilus perkasimas; piktžolės kaimynystėje; karšti sausi orai; laistymo stoka | Mažas ir nekokybiškas derlius. |
| Svogūninė musė | Sėjomainos nesilaikymas; užkrėsta dirva; neįdirbta dirva; nebeicuotos sėklos; laiku nedezinfekuoti laiškai; karšti sausi orai; piktžolės kaimynystėje | Česnakų ropelių puvimas. Lapų ir laiškų pageltonavimas ir džiūvimas. |
Česnakų veislės
Česnakų veislių pasirinkimas, palyginti su kitų rūšių augalais, yra nedidelis, ypač vasarinių. Pasaulyje sukurta ir registruota apie 300 veislių, iš kurių apie 115 įrašyta į ES bendrąjį daržovių rūšių ir veislių katalogą.
Vasarinių česnakų veislės
| Veislė | Savybės |
|---|---|
| Vasariai | Vidutinio ankstyvumo selekcinė veislė. Derlius - po 112-115 d. Ropelės stambios ir vidutinės, baltos. Skiltelės ropelėje 2 ratais Tikras deficitas. |
| Jarus | Vidutinio ankstyvumo selekcinė veislė. Derlius - po 120-130 dienų. Ropelės vidutinės, baltos. |
| Tuscany Wight | Vėlyvieji. Derlius - po 4,5 mėn. Ropelės stambios, baltos. Iki 18 skiltelių viduje. |
Žieminių česnakų veislės
| Veislė | Savybės |
|---|---|
| Dangiai | Vidutinio vėlyvumo. Derlius - po 135 d. Ropelės plokščiai apvalios, baltos violetiniais dryžiais. Skiltelės violetinės. Lapai aukšti - 120 cm. |
| Liubaša | Sodinant rugsėjo viduryje derlius - po 9,5 mėn. Ropelės vidutinės ir stambios, baltos violetiniais dryžiais. Lapai aukšti - 150 cm. |
| Slavin | Vidutinio vėlyvumo. Derlius - po 140 d. Ropelės vidutinės, violetinės ir baltos violetiniai dryžiais. Gerai laikosi sandėlyje. |
| Mikulov | Sodinant spalį derlius - po 9,5-10,5 mėn. |

tags: #cesnaku #sodinamosios #nuoma