Pastaraisiais metais Lietuvoje vis labiau populiarėja mokslinių tyrimų institutų grupių nuoma, skatinanti bendradarbiavimą tarp mokslo ir verslo, inovacijų kūrimą ir naujų technologijų plėtrą. Ši tendencija atveria naujas galimybes tiek mokslininkams, tiek verslininkams, siekiantiems įgyvendinti ambicingus projektus ir kurti konkurencingus produktus.
Vilniaus universitetui (VU) ir įmonei UAB „Veikmės statyba“ pasirašius 32,8 mln. eurų vertės statybos rangos sutartį, pradedami naujojo VU Chemijos ir geomokslų fakulteto statybos parengiamieji darbai.
Naujame mokslo paskirties pastate bus sukurta moderni, šiuolaikinius reikalavimus atitinkanti, chemijos, biochemijos, farmacinės, nanomedžiagų chemijos specialistams rengti būtina eksperimentinė bazė ir infrastruktūra.
Būsimas Chemijos ir geomokslų fakultetas leis vienoje teritorijoje sutelkti mokslinių tyrimų, aukštojo mokslo, profesinės praktikos ir verslo potencialą, įgalins studijas baigusius specialistus greičiau ir efektyviau įsitraukti į veiklos praktiką, joje taikyti naujausias technologijas.
Pastate taip pat įsikurs Transliacinis genų technologijų kompetencijų centras, kuris sujungs pažangiausios mokslinės įrangos klasterius ir tarpkryptinę ekspertinę mokslininkų patirtį genų redagavimo, genomikos, bioinformatikos, ląstelių technologijų ir kitose srityse.
Kompetencijų centras sudarys sąlygas susikurti tarptautinio lygio gyvybės mokslų ekosistemai, veiksmingai skatins mokslo ir verslo bendradarbiavimą kuriant inovatyvias paslaugas, produktus ir sprendimus sveikatos sektoriui, ypatingą dėmesį skiriant su amžiumi susijusioms ligoms ir vėžiniams susirgimams.
Planuojama naujojo pastato statybos darbus baigti 2026 m. III ketvirtį.
Vilniaus universitetas (VU), „Tai mūsų ilgalaikės vizijos - kurti visavertį mokslo ir studijų miestelį Saulėtekyje - dalis.
Natūralu šalia Fizikos fakulteto, Gyvybės mokslų centro turėti Chemijos ir geomokslų, o ateityje ir Matematikos ir informatikos fakultetus.
Naujas fakultetas Saulėtekyje ne tik iš esmės pagerins tyrėjų darbo ir studijų sąlygas, bet ir paskatins tapdalykinį bendradarbiavimą - naujų mokslo projektų ir tarpkryptinių studijų programų, skirtų aukštųjų technologijų poreikiams, rengimą.
Taip pat tai vieta glaudžiam mokslo ir įvairių sričių verslo bendradarbiavimui, užtikrinant aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą, bendrų mokslo ir verslo sumanymų įgyvendinimą“, - sako VU pranešime cituojamas rektorius prof.
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras (toliau - Centras) yra valstybinis mokslinių tyrimų institutas, kurio teisinė forma - viešoji įstaiga.
Centro steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Centro savininkė yra Lietuvos Respublika.
Valstybės, kaip Centro dalininkės (savininkės), teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus ar kitus teisės aktus valstybės, kaip dalininkės (savininkės), teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė.
Centro direktorius veikia Centro vardu ir jam atstovauja.
Centro direktorius viešo konkurso būdu skiriamas į pareigas ir atleidžiamas iš jų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Centro direktoriaus kadencijos trukmė - 5 (penkeri) metai.
Tas pats asmuo Centro direktoriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 (penkerių) metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.
Mokslo tarybos darbui vadovauja Mokslo tarybos pirmininkas, jo nesant - pirmininko pavaduotojas, renkami iš Mokslo tarybos narių slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip dviem trečdaliams visų Mokslo tarybos narių.
Tas pats asmuo Mokslo tarybos pirmininku gali būti renkamas ne daugiau kaip 2 (dviem) kadencijoms iš eilės.
Mokslo tarybos posėdžiai yra atviri, išskyrus atvejus, kai, Mokslo tarybai nutarus, posėdis gali būti uždaras.
Mokslo tarybos nariams ir Centro direktoriui apie šaukiamą Mokslo tarybos posėdį ir posėdžio darbotvarkę pranešama elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) darbo dienas iki posėdžio.
Centro direktorius arba jį pavaduojantis asmuo turi teisę dalyvauti visuose Mokslo tarybos posėdžiuose.
Šaukti posėdį turi teisę Mokslo tarybos pirmininkas, Centro direktorius arba ne mažiau nei vienas trečdalis Mokslo tarybos narių.
Centro metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir veiklos ataskaita, taip pat kita informacija, kuri pateikiama visuomenei ir kurią nustato visuotinis dalininkų susirinkimas, išskyrus fizinių asmenų duomenis, kurie teisės aktuose nustatyta tvarka negali būti viešinami, skelbiama Centro interneto svetainėje, taip pat informacija gali būti pateikiama Centro buveinėje Centro darbo valandomis.
Licencija - tai lyg nuoma su tam tikromis sąlygomis ir apimtimi, kai patentą eksploatuoja ne jo savininkas, o kitas komercializavimu suinteresuotas asmuo.
Tai yra laikinas teisių į patentą perdavimas, paprastai mainais imant procentinį mokestį nuo patentuotos technologijos.
Licencinės sutartys gali būti sudaromos tiek dėl paskelbtos paraiškos, tiek dėl išduoto patento.
Pasak G. Žėkienės, tai yra didelė KTU sėkmės istorija, įrodanti, kad universitetas juda teisinga kryptimi technologijų perdavimo procese.
„Per metus pasaulyje pateikiama apie 3 mln. patentų paraiškų.
Jeigu iš tokios gausos japonų kompanija išsirenka būtent tavo išradimą licencijavimui, tokios žinios labai džiugina.
Tai paskata ir mokslininkams, ir visai universiteto bendruomenei.
G. Žėkienė pridūrė, jog 2016 metais įvyko sėkmingos derybos dėl keturių KTU išradimų licencijavimo.
Turime licencinių sutarčių ir dėl mūsų mokslininkų „know-how“ (specialiosios praktinės žinios - red. past.).
Jų kūrimo procesas prasidėjo 2014 m. spalį, kai drauge su partneriais KTU mokslininkai ėmėsi Europos sąjungos 7-ojo bendrosios programos projekto.
Pagrindiniai lietuvių partneriai buvo mokslininkai iš Šveicarijos, Lozanos federalinio politechnikos instituto (LFPI).
„Mes sugalvojome, susintetinome ir charakterizavome naują medžiagą, o kolegos išbandė šiuos organinius puslaidininkius saulės baterijų elementuose ir taip prisidėjo prie kūrimo proceso“, - sakė V.
Šis mokslinis tyrimas buvo finansuojamas ES 7-osios programos (projekto Nr. 604032, MESO).
Paklaustas, kaip pavyko rasti pirkėjus, V. Getautis pasakojo: „T. Malinauskas šią naują organinių puslaidininkių klasę pristatė tarptautinėje konferencijoje Lozanoje.
Iš karto išradimu susidomėjo „Tokyo Chemical Industry“.
Šiame skyriuje, spektroelektrochemijos laboratorijoje, dirba tarptautiniu mastu žinomas spektroskopistas Gediminas Niaura, kuris publikavo daugiau nei 100 mokslinių straipsnių ir yra vienas daugiausiai pasaulyje cituojamų Lietuvos chemijos mokslo atstovų, dirbęs Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV) Nacionaliniame standartų ir technologijų institute (National Institute of Standarts and Technology).
Jo tyrimų sritis - Ramano spektroskopija, tai viena iš virpesinės spektroskopijos šakų, kai informacija apie molekulių struktūrą gaunama analizuojant atomų virpesius.
Jis ir pradėjo kelionę po laboratoriją.
Spektroelektrochemijos laboratorijos mokslininkai tiria, kaip molekulės sąveikauja su paviršiais.
Norint juos tirti, reikia labai specifinių metodų, nes tyrimo objektas - itin plonas, vienos molekulės storio sluoksnis.
Ir nors tokiems paviršiams tirti sukurta daug spektroskopijos metodų, mokslininkai naudojasi Ramano spektroskopija.
G. Niaura pasakojo, kad 1974 m. buvo atrasta, kad tam tikru būdu apdirbti paviršiai - sidabras, auksas, varis - sustiprina Ramano spektrus.
Tai vienas nuostabiausių atradimų elektrochemineje sistemoje.
Metodas buvo pavadintas - paviršiaus sustiprinta Ramano spektroskopija.
Ramano spektrai gaunami šviečiant lazeriu į bandinį ir analizuojant jo „išbarstomą“ šviesą.
Tuo pat metu „išbarstoma“ ir lazerio šviesa, tačiau dėl sąveikos su molekulėmis atsiranda ir kito dažnio fotonų, kurių yra labai mažai - milijoną kartų mažiau nei lazerio.
Laboratorijos mokslininkai specializuojasi Ramano, dar kitaip vadinamoje virpesinėje, spektroskopijoje: „Virpant atomams ar molekulėms, galime gauti labai daug informacijos, galime išsiaiškinti, kokia jungtis ar ryšys yra tarp atomų, kaip jie sąveikauja su kitomis molekulėmis“, - pasakojo Gediminas Niaura.
„Kuo mes skiriamės nuo kitų laboratorijų? Mes atliekame matavimus vandeniniame tirpale.
Taip matuoti daug sudėtingiau.
Be to, kitos spektroskopijos rūšys tam yra nepajėgios: vanduo nuslopina signalus“, - sakė G. Niaura.
Tai - kompanijos „Renishaw“ gamintojų Raman spektrometras.
Dar vienas prietaisas - lietuvių lazerių kompanijos „Ekspla“ sukurtas trečios kartos suminio dažnio generacijos spektrometras.
Kaip sakė p. Olegas, šios kompanijos spektroskopai stovi didžiausiuose mūsų planetos universitetuose, o pasaulyje ji užima apie 80 proc. visos rinkos.
„Trečios kartos SFG spektroskopo neturi niekas pasaulyje. Kai kompanija pradėjo gaminti šį spektroskopą, Gediminas Niaura glaudžiai bendradarbiavo, buvo registruojami bandomieji spektrai, publikuojami moksliniai straipsniai“, - pasakojo O.
„Mes galime tirti reakcijas, kurti naujas teorijas, tačiau mums daug maloniau ir įdomiau, kai mūsų sintetinamos medžiagos kuriamos ne šiaip sau, o kažkur pritaikomos“, - sakė O. Eicher-Lorka.
„Bendraujame su mokslininkais, dirbančiais panašiose srityse užsienyje. Nedirbame atskirai, nes moksle vienas nieko nepasieksi. Reikia bendradarbiauti su kolegomis“, - tikino G.
„Kolegos neturi galimybės kontroliuoti potencialo, o mes turime.
Taigi lenkai atsiunčia bandinius, lietuviai atlieka eksperimentus, o tada visi kartu rašome straipsnius į mokslinius žurnalus“, - sakė G.
Tai - itin svarbi mokslininko duonos dalis.
Kaip tenka suprasti iš vedlių kalbos, su prestižiniais žurnalais - reikalų ne vienas ir ne du: išsiuntus straipsnį į žurnalą, atsirinktą pagal tematiką, reikia laukti mėnesį ar kelis, tada ateina anonimiškai rašytos kitų mokslininkų recenzijos, pagal kurias reikia taisyti straipsnius.
„Dirbant mokslinį darbą labai svarbu bendrauti su kolegomis pasaulyje, jų nuomonė, įvertinimas, nes mokslo rezultatai yra pasauliniai, ne vietiniai“, - sakė G.
Tačiau ne tik prietaisus ir bendradarbiavimą p. Gediminas laiko svarbiais.
Didelę darbo dalį sudaro ir domėjimasis mokslo problemomis, mokslinių straipsnių skaitymas, nuolatinis siekis tobulėti, dažnai svarbi drąsa ir intuicija, reikia sekti ir jausti naujausias tendencijas toje srityje, kurioje dirbi.
„Aišku, dirbti negalėtume, jei neturėtume atitinkamos kvalifikacijos, jei daug neskaitytume, bet svarbiausia moksliniame darbe yra kūryba, gebėjimas pamatyti nauja“, - sakė G.
Apžiūrėjus prietaisus, kyla ir klausimas, ką gi dirba šie žmonės: ko siekia ir ką bando išsiaiškinti.
Kiekvieną gyvą organizmą sudarančios ląstelės apvilktos membranomis, kurios saugo, kad jų turinys neišsilietų.
Dažniausiai membrana kuriama ant silicio, kitaip tariant stiklo, plokštelės, padengtos auksu, tačiau plokštelė gali būti padengta ir sidabru, ir variu, tik kad jie linkę oksiduotis.
Membrana prie paviršiaus prikabinama tarsi inkariukais išsišakojusiomis grandinėmis, kitoje membranos pusėje tie inkariukai taip pat yra sukuriami.
O kai šie mokslininkai jau pateikia galutinį produktą, galima ant jos dėti antrąjį sluoksnį, likusią membranos dalį, tačiau tai - jau biochemikų darbas.
Šiuose tyrimuose glaudžiai bendradarbiaujama su Vilniaus universiteto Biochemijos instituto mokslininkais (Dr.
Galima suprasti, kad pirminė mokslininkų užduotis - supaprastinti objektą, padaryti taip, kad patogų jį būtų tirti įvairiais metodais.
Greta to organinės sintezės specialistai bando suprasti, kaip biomolekulės sąveikauja su paviršiumi: kaip absorbuojasi, kaip sąveikauja tarpusavyje ant paviršiaus.
Šiuo metu mokslininkų vykdomo projekto tikslas - sukonstruoti tokias modelines sistemas, kurias tiriant būtų galima atsakyti į klausimą, kaip mūsų organizmuose svarbi amino rūgšties dalis histidino žiedas sąveikauja su paviršiais, mat jis yra aktyvus ir dalyvauja daugelyje aktyvių centrų baltymuose.
„Histidino žiedas turi itin daug vietų, kuriomis gali prisijungti prie paviršiaus“, - pasakojo p. Olegas.
Tarkime, paėmus vario plokštelę matyti, kad histidino žiedas gali prie jos prisiglausti dviem azoto molekulėmis ir priklausomai nuo aplinkos sąlygų, kuriomis yra veikiamas, ir žinant žymenis, ilgainiui galima užtikrintai sakyti, kad tam tikros amino rūgštys su paviršiumi sąveikaus tam tikru būdu.
„Tarkime, keičiant potencialą ir veikiant neigiamu krūviu, molekulė pasisuka viena puse, davus kitokį krūvį, ji jau reaguoja kitaip.
Tai - naujos žinios, kurias gali panaudoti labai daug kas.
Jos reikalingos technologiniuose procesuose, kuriuose naudojami baltymai ir peptidai“, - sakė G.
Kaip registruojami Ramano spektrai?
G. Niaura padėjo silicio plokštelę, ir kompiuteryje buvo galima matyti jos Ramano spektrą, išskirti pikus.
Pats spektrografas, kaip paaiškėjo, yra sudarytas iš keturių lazerių, kurias galime išgauti penkis bangos ilgius, kitaip tariant, penkių spalvų spindulius.
Vienas mokslininkų grupės projektų vardu „Amiloidas“ vykdytas bendradarbiaujant su biochemikais.
Šio projekto pavadinimas apibūdina membranoje esantį proteiną, kuris atsakingas už Alzheimerio ligą.
Žmogui senstant, baltymai pradeda skilti kitokiais būdais ir susidaręs amiloidas sudaro sankaupas smegenyse, jis veikia membranas ir naikina žmogaus smegenų ląsteles.
Šio projekto vadovas VU Biochemijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr.
„Norint sukurti ankstyvąją Alzheimerio ligos diagnostikos sistemą reikia surasti būdą, kaip galima nustatyti amiloido toksiškumą.
Rezultatai - neblogi.
Bendromis Kauno ir Vilniaus biochemikų pastangomis aptikome, kokio polimerizacijos lygio turi būti amiloidas ir kaip jis priglunda prie membranos“, - pasakojo O.
Šioje vietoje jau įžengiama į biosensorikos erdvę.
Baltymų struktūros nustatymu ir biosensoriais bei sąlyčiu su paviršiumi yra grįsta kiekviena biologinių duomenų analizė.
Taigi labai svarbu žinoti, kaip baltymai atsigula ant paviršiaus, kad, įvykus baltymo pakitimams, būtų gautas atitinkamas signalas.
„Kol kas dėl nėra sukurta konkrečių biosensorinių produktų ir neužsiimame jų inžinerija, tačiau šiems potencialiai pritaikomiems dalykams padedame teorinius pagrindus.
Jais remiantis kas nors galės kurti prietaisus.
O ateitis, anot mokslininko, žada daug: šiuo metu planuojama biosensorius minimalizuoti iki patogaus vartoti dydžio.
Tai - pagrindiniai Organinės sintezės laboratorijos darbai.
Jų metu minimalizuojama ir optimizuojama energija, nes gamtoje viskas vyksta taip, kad jos būtų išeikvojama kuo mažiau.
Kvantiniams skaičiavimams pasibaigus, matyti visi naujai susidarę ryšiai, parodomas optimizuotos struktūros Ramano spektras.
O tada jau ir jį patį galima analizuoti, sakant, kad tam tikri pikai atitinka tam tikrų grupių virpesius.
„Kadangi mūsų darbas yra su kvapais, tai tikriausiai dėl to mus ir ištrėmė iš centro, kad oro negadintume“, - taip kalbą pradėjo Organinės sintezės laboratorijos vadovas dr. Olegas Eicher-Lorka.
Ši laboratorija - viena iš trijų, sudaranti Fizinių ir technologijos mokslų centro Organinės chemijos skyrių, vadovaujamą Hab. dr.
Kuo užsiima cheminės sintezės laboratorija?
„Iš savo pagrindinių darbų mes negauname galutinių produktų, kuriuos galime teikti rinkai, tačiau dirbame su teorijomis ar dėsningumais, kurie gali būti pritaikyti biologiniuose ar nanomoksluose arba abiejose srityse“, - pasakojo O. Eicher-Lorka ir vaizdingai aiškino toliau: „Mes kaip ir virtuvėje turime savo puodą, kuriame gaminame, t. y.
Kažkada seniai „Bernardinai.lt“ prašėsi ekskursijos, tačiau tuo metu laboratorijos dar nebuvo pasiekusi naujoji įranga, tačiau neseniai mokslininkai patys pakvietė apsilankyti.
Pasigyrė, kad kai kurie prietaisai tokie nauji, jog dar nėra pasiekę nė vienos kitos pasaulio laboratorijos.
Vilniuje baigtas statyti naujas „Northway Biotech“ logistikos centras, ženklinantis svarbų biotechnologijų miestelio „Bio City“ infrastruktūros plėtros etapą.
Centras skirtas efektyviai sandėliuoti medžiagas ir įrangą, reikalingą kamieninių ląstelių tyrimams, bei užtikrinti aukštus švaros ir saugos reikalavimus.
„Tyrėjų naktis” yra išskirtinis renginys, kai daugelis Europos mokslo ir tyrimų laboratorijų atveria duris ir pabendrauti su visuomene išeina tie, kurie paprastai dirba už gerai uždarytų durų.
„Tyrėjų naktyje“ dalyvauja daugiau nei 30 Europos šalių, t.y. daugiau nei 300 Europos miestų.
„Tyrėjų naktis” - Europos Komisijos iniciatyva.
Lietuvoje “Tyrėjų naktis” šiemet vyks jau aštuntąjį kartą.
2011 metais nuvilnijusi „Tyrėjų naktis” populiarumu nustebino net ir pačius renginio organizatorius.
„Tyrėjų nakties” metu mokslininkai kviečia dalyvauti eksperimentuose, simuliacijose, interaktyviose darbo grupėse, paskaitose, apskrito stalo diskusijose ir debatuose, parodose, ekskursijose ir konkursuose.
Siekiama, kad kiekvienas - nuo mažo iki didelio - mokslo pasaulyje atrastų savo atradimus.
Projektą „Tyrėjų naktis 2012” įgyvendina Socialinių inovacijų institutas kartu su partneriais: Aleksandro Stulginskio universitetu, Baltijos pažangių technologijų institutu, Kauno technologijos universitetu, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, Šiaulių univesitetu, Vilniaus universitetu, Vilniaus Gedimino technikos universitetu.
tags: #chemijos #institutas #mokslininku #g #nuomoja