Turto konfiskavimas Lietuvoje: teisinis pagrindas ir istorinis kontekstas

Straipsnyje nagrinėjamas turto konfiskavimas Lietuvoje, remiantis istorinio laikotarpio įvykiais ir konkrečiais pavyzdžiais, tokiais kaip Semeliškių valsčiaus sekretoriaus Alfonso Radžiūno šeimos patirtis.

Lietuvos regionai

Valsčiaus sekretoriaus tarnyba ir šeimos gyvenimas

1939 m. valsčiaus sekretorius buvo žmogus, apie kurį sukosi visas valsčiaus gyvenimas. Tik valsčiaus sekretorius gaudavo tarnybinį butą, jam apmokėdavo buto išlaikymo išlaidas. Radžiūnai ilgai Semeliškėse gyveno tarnybiniame bute pačiame valsčiaus pastate. R. K. Radžiūnas iš tėvų pasakojimų prisimena, kad valsčiaus pastatui priklausė ir sodas, kuris tęsėsi iki Strėvos upės, bei daržas.

Semeliškių miestelio tarpukaris

R. K. Radžiūnas iš tėvų pasakojimų prisimena, kad Semeliškių miestelis tarpukariu, arba kaip žmonės sakydavo, prie Smetonos, labai pagražėjo ir vystėsi. Buvo pasirūpinta, kad būtų išgrįstos pagrindinės gatvės, įrengti šaligatviai, pastatyta mokykla, įkurtas vaikų darželis. Verslininkas iš Kauno Steikūnas pastatė malūną, lentpjūvę ir įrengė elektros stotį.

Elektrėnai

Kasmet į Semeliškių apylinkes medžioti atvažiuodavo apskrities viršininkas su savo draugais. Tačiau po medžioklės reikėdavo papietauti. Kas tuos pietus paruoš, jeigu ne valsčiaus sekretoriaus, kuris gyvena valsčiaus pastate, žmona? Už pietus svečiai nemokėdavo, bet kiekvieną kartą po staltiese M. Radžiūnienė rasdavo pinigų.

Radžiūnų giminės likimas ir represijos

Pokarinės represijos palietė, su mažomis išimtimis, visą Radžiūnų giminę. Tėvo brolis Ignas, gyvenęs Vilniuje ir buvęs partizanų ryšininku, regis slapyvardžiu Genys, buvo nuteistas ir 10 metų kalėjo Intoje. Negavęs leidimo grįžti į Lietuvą, liko dirbti šachtoje Intoje. Pas jį gyventi nuvyko ir žmona su dukra.

Turto konfiskavimas

R. K. Radžiūnas tebesaugo tėvų turto konfiskavimo aktą, kurį 1946 m. sausio 31 d. surašė ir pasirašė UONKGB operatyvinis įgaliotinis jaunesnysis leitenantas Boreiša dalyvaujant Semeliškių VČK atstovams Andriui Grigoniui ir Stasiui Jančiauskui. R. K. Radžiūnas turi originalų turto konfiskavimo dokumentą, kur nurodyta, kad jų naujas namas buvo įvertintas tik 8000, o karvė net 4000 rublių. Visas Semeliškėse konfiskuotas tėvų turtas buvo įvertintas 15100 rub.

R. K. Radžiūnas prisimena, kad mama bandė bylinėtis dėl jai priklausiusio turto konfiskavimo, bet į Trakų r. teismą lydėję stribai pagrasino, kad jeigu ji nesiliaus to daryti, tai visą šeimą išveš į Sibirą. Taip prasidėjo M. Radžiūnienės ir vaikų „Golgota po svetimus namus“.

Gyvenimas po konfiskavimo

Pirmiausiai prisiglaudė pas gimines Beganskus Žuvyčių kaime. Vėliau klaidžiojo po įvairius kaimus. Šeimai suteikusiems prieglobstį žmonėms būdavo grasinama, kad už pagalbą fašistų šeimai juos išveš į Sibirą. Dažnas gyvenamosios vietos keitimas, galbūt apsaugojo nuo tremties. Nemažai šeimai padėjo buvęs Semeliškių felčeris, politinis kalinys, saleziečių vienuolijos idėjų ir katalikiškos literatūros platintojas Paulius Petronis (1916-2003) ir Semeliškių bažnyčios choro, kuriame mama giedojo, choristai.

Kai šeimą išprašydavo iš vienos vietos, Semeliškių bažnyčios vargonininkas Ignas gaudavo arklį ir perveždavo moterį su vargana manta ir vaikais į kitą vietą. Kurį laiką M. Radžiūnienė visą gyvenimą buvo namų šeimininkė, dirbo tik periodiškai, kai pavykdavo įsidarbinti. Kurį laiką dirbo Semeliškių ligoninėje sanitare, prie Pastrėvio hidroelektrinės statybų.

1954 m. lapkričio mėnesį Alfonsas Radžiūnas buvo paleistas iš lagerio ir grįžo į Lietuvą. Tada šeima gyveno ilgame 2 galų žydų name viename kambaryje. Grįžęs iš kalėjimo A. Radžiūnas dar bandė reabilituotis ir atgauti namus.

Pavardės keitimo istorija

M. Sulenkėjusiems kunigams, carinei rusų valdžiai Radžiūnų pavardė nebuvo priimtina. Alfonsas Radžiūnas, jau dirbdamas Semeliškėse, 1939 m. savo pavardę atitaisė iš Radzevičiaus į Radžiūno. Išlikęs pavardės taisymo aktas bei tėvų pasai, kur senoji pavardė perbraukta ir raudonu rašalu užrašyta nauja.

Sovietams bažnytiniai įrašai netiko, todėl pasibaigus karui Alfonsas Radžiūnas Trakuose išrašė visų trijų sūnų gimimo liudijimus. Trakų civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojos neskyrė raidžių „Ž“, nuo „Z“ ir visiems išrašė gimimo liudijimus rusų kalba su raide „Z“.

Namų statyba ir gyvenimo sąlygos

Nors tėvai turėjo tarnybinį butą ir visa, kas reikalinga, bet Marijonai Radžiunienei, augusiai našlaite, magėjo turėti savo kampą, todėl 1938 m. Radžiunai nusipirko žemės ties keliu į Vievį ir 1938 m. pasistatė namą. Statytis nebuvo sunku, nes Alfonsas pats išmanė tą amatą.

1959 m. buvo naikinamas prie Vievio esantis čigonų taboras ir dalis čigonų apgyvendinti Semeliškėse. Radžiūnai tuo metu gyveno dideliame pastate, kurio prireikė čigonams apgyvendinti. Jiems teko eilinį kartą išsikraustyti. Iš Vievio atvažiavęs Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Cibulskas pareikalavo tuoj pat išsinešdinti į belangį kambarį prie Semeliškių ligoninės.

tags: #cigones #butas #konfiskuotas