Cirkliškio dvaro sodybos istorija

Cirkliškio seniūnija išsidėsčiusi pietryčių ir pietvakarių kryptimi nuo Švenčionių rajono centro. Seniūnijos centras - Cirkliškio kaimas. Manoma, kad Cirkliškis - seniausia rajono gyvenvietė, su kuria siejama Švenčionių miesto pradžia. Čia gausu senovės ženklų, bylojančių, jog amžiais šiose vietose gyveno baltai.

Archeologai šioje vietoje rado geležies gargažo. Šalia esančiame Perkūno kalne matyti senovės lietuvių šventovės pėdsakai. Cirkliškio dvaro pradžia siejasi su jos teritorijoje esančiu Perkūno piliakalniu ir jo papėdėje įsikūrusia senovine gyvenviete, kuri priklausė Nalšios kunigaikščiui Daumantui.

Ankstyvoji istorija ir savininkai

XVI a. Cirkliškio dvarvietė priklausė Goštautams. XV-XVI amžiuose Švenčionių valsčiaus žemės dažnai už nuopelnus valstybei ir didžiajam kunigaikščiui buvo privilegijomis dalinamos įvairaus rango ponams. Iš 1583 metų dokumento žinoma, kad Cirkliškio žemės priklausė Povilo Jackovskio Rogovo dvareliui, kurias jis pardavė Andriui Bukovskiui (Bukauskui). Naująjį dvarą Bukovskiai pavadino Skirlėnais ir maždaug iki 1680 metų jis priklausė Bukauskams.

Paskutinį žinomą Skirlėnų-Cirkliškio savininką sužinome iš 1667 metų padūmės rejestro. Aleksandro Bukausko dvare gyveno jis pats, žmona ir duktė. Dvaras turėjo 39 baudžiauninkų šeimos narius. 1690 metais dvaras su palivarkais (Cirkliškio, Paežerės ir kt.) priklausė Mykolui Pranui Oginskiui (1651-1715), LDK ginklininkui. Nuo 1711 metų Mykolas Oginskis Trakų kaštelionas. Dar iki 1715 metų testamentu Mykolas Pranas Oginskis padalino dvarus savo vaikams. Dukrai Pranciškai (1690-1750) užrašė Strūnos dvarą su visais jo palivarkais.

1723 ar 1724 m. Pranciška Oginskaitė ištekėjo už kunigaikščio Mykolo Juozapo Masalskio, kuriam Strūnos dvaras atiteko po žmonos Pranciškos mirties 1750 metais. Po tėvo Mykolo Juozapo Masalskio mirties 1768 metais Strūnos dvaras su Cirkliškio, Ežeriškių, Skretutiškių ir Glebiškių palivarkais atiteko sūnui, Vilniaus vyskupui, Jokūbui Ignotui Masalskiui. 1775 metų padūmės rejestro duomenimis dvarui priklausė 27 kaimai ir viensėdžiai su 140 valstiečių dūmų (sodybų), dar 7 dūmai buvo nuomojami smulkiems činšiniams šlėktoms.

1783 metų Strūnaičio ir Švenčionių parapijų vizitacijose nurodoma, kad Strūnos dvaras su palivarkais priklauso Mstislavlio vaivadienei Teresei Potockytei Hilzenienei (1740-1823). 1795 metais įvyksta trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalinimas, o okupacinė carinės Rusijos valdžia dar iki oficialaus valstybės padalinimo visus vyskupo dvarus paėmė savo žinion ir pradėjo dalinti carinės Rusijos valdininkams ir lojaliems Rusijai buvusiems LDK valdininkams. Vienas iš tokių buvo emeritinis Breslaujos seniūnas ir dar po 1772 metų pirmojo ATR padalijimo Vitebsko gubernijos Drujos žemės teisėjas Jurgis Hilzenas, Strūnos nuomininko Juozapo Jurgio Hilzeno sūnus. Jam ir atiteko Strūnos dvaras su Cikliškio ir kitais palivarkais. Cirkliškio palivarko valdytoju paskirtas Jonas Konoplanskis.

Mostovskių valdymas

Lenkijos šaltiniai skelbia, kad pirmuoju iš grafų Mostovskių Cirkliškio dvaro savininku tapo Juozapas Mostovskis, Jurgio Hilzeno pusbrolis. Juozapas Mostovskis (1763-1817) vedė Domicelę Sekeržinskaitę (1760 - 1826). Tikėtina, kad būtent Juozapas Mostovskis perkėlė dvaro centrą į Cirkliškį. Dar iki 1811 metų Juozapas Cirkliškio dvarą užrašo sūnums: Edvardui (1790-1855) ir Vladislovui.

XIX a. I pusėje tai buvo vienas didžiausių dvarų Švenčionių apskrityje ir turėjo 8274 deš. žemės. 1816 metais Edvardo ir Vladislovo Mostovskių Cirkliškio dvarui priklausė šie kaimai ir viensėdžiai: Bubeliai, Miežionys, Ažuraistis, Zibeliškė, Borovas, Darželiškė, Srednia arba Vidutinė, Šiaudiniškė, Rakštiškės, Guigos, Kirklėnai, Svitališkės, Kulbaciškė, Zablotė, Petrašiškė, Luginė, Rudnia, Meškovčyzna, Doviaciškės, Ežeriškė, Šikšniškė, Dvilonys, Smilkiškė, Janutiškis, Kasčiukai, Kuzliškė, Zybališkė, Beržinka. 1826 metais grafas Edvardas Mostovskis iš lauko riedulių pastatė koplyčią-mauzoliejų, kurioje buvo įrengtas altorius, puoštas Šv. Domicelės paveikslu. Pirmoji koplyčioje atgulė grafo Edvardo Mostovskio motina Domicelė Mostovska.

1846 m. grafas Edvardas Mostovskis vedė Idalija Giunterytę. Po vyro mirties Cirkliškio dvarą paveldėjo jo sūnus Vladislovas (1836-1863). Po Vladislovo mirties dvarą pavedėjo jo žmona Kristina Ščytaitė Mostovskienė. 1865 metų duomenimis Kristinos Mostoskienės dvarui priklausė 24 kaimai ir viensėdžiai bei 709 revizinės valstiečių sielos. Kaip dvaro savininkė Kristina Mostovskienė įvardijama 1872 ir 1874 metais.

Dvaro architektūra ir parkas

Darniai įkomponuotas į gamtinę aplinką Cirkliškio dvaro sodybos ansamblis, sukurtas XIX a. pirmojoje pusėje, Domicelės Sekežinskaitės - Mostovskienės iniciatyva. Sodyba suplanuota nesudėtingai, racionaliai, gana laisvai. Rūmai stovi įvažiavimo alėjos ašyje, ant upelio slėnio terasos. Juos maždaug 1823-1830 metais pastatydino Edvardas Mostovskis pagal kviesto iš Vienos architekto projektą.

Rūmai dviaukščiai, dengti keturšlaičiu stogu, planas taisyklingas stačiakampis, su simetriškai abiejuose ilguosiuose fasaduose kyšančiais portiku ir rizalitu. Pagrindiniame fasade dominuoja šešių kolonų portikas su trijų dalių antablementu, bet be frontono; jo vietoje buvo prigludusios dvi stambios skulptūrinės figūros. Pietryčių fasado centre kyšo rizalitas, pabrėžtas keturiais piliastrais ir trikampiu frontonu.

Kai kuriuose senesniuose šaltiniuose buvo nurodoma, kad klasicizmo stiliaus Cirkliškio dvaro rūmai statyti apie 1796 m. pagal architekto Lauryno Gucevičiaus projektą. Tačiau po išsamesnių tyrimų teigiama, kad Cirkliškio rūmus galėjo projektuoti L. Stuoka-Gucevičius, tačiau dabar tai jau nebe tas pastatas. 1820-1823 rūmai buvo rekonstruoti dvaro savininkų Mostovskių. Greta rūmų yra įdomios architektūros akmeninis ledainės pastatas. Sodybos vakariniame pakraštyje, už ūkinio keliuko yra kalvė. Statiniai pastatyti XIX a. pirmoje pusėje.

Dvarą supo prašmatnus, skulptūromis puoštas, Domicelės Mostovskos 1820-1826 m. įkurtas landšaftinio plano parkas. Dabartinis parko plotas 34,5 ha. 1986 m. parkas paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu.

Dvare buvusi turtinga biblioteka, turėjusi retų knygų, kokių nebuvo Vilniaus universitete. Naudotis šia biblioteka iš Vilniaus atvykdavo žymus to Vilniaus universiteto istorijos prof. Joachimas Lelevelis (1786-1861). Dvare lankėsi dailininkas Jonas Rustemas ir kiti kultūros veikėjai.

Po Antrojo pasaulinio karo Cirkliškio dvaro sodybą perėmė tarybinis ūkis, vėliau joje įsikūrė žemės ūkio technikumas (nuo 1959 m.), dabar - Švenčionių profesinio rengimo centras. Iki 1958 m. Cirkliškio kaime stovėjo XVIII a. dvarininkų Mostovskių mauzoliejinė koplyčia, kuri sovietmečiu buvo susprogdinta. Koplyčios vietoje įrengtos tarybinių karių perlaidojimo kapinės. Jos buvo restauruotos 2004 m.

Cirkliškyje yra dar keli lankytini objektai. Memorialinis paminklas pastatytas toje kaimo vietoje, kur 1941 m. 1990 m. rugpjūtį Cirkliškio dvaro parke buvo atidengtas Lietuvos partizanų memorialas, kurį sukūrė meistrai broliai Juozapas ir Valerijonas Jakštai. 2003 m. Žymus gydytojas Jozefas Frankas (1771-1842) knygoje „Atsiminimai apie Vilnių“ pasakoja komišką epizodą apie rusų caro Aleksandro lankymąsi Cirkliškyje Mostovskių dvare.

Pasak Šarūno Laužadžio sukurtos legendos „Kūnos upelio paslaptis“, Cirkliškio kaimas gavęs pavadinimą iš garsios rikių Tirklių (tarmiškai Cirklių) giminės. Apie Cirkliškį, Perkūno kalną, atmintinas vietas yra sukurta eilėraščių.

tags: #cirkliskio #dvaro #sodyba