Civilinė teisė: daikto nuosavybės įgijimas

Nuosavybės teisė yra vienas svarbiausių civilinės teisės institutų, reglamentuojančių asmens galimybę valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Šiame straipsnyje aptarsime, kada konkrečiai daikto įgijėjas pagal sandorį įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Civilinis kodeksas (CK) nustato įvairius nuosavybės teisės įgijimo būdus, tiek pirminius, tiek išvestinius. Pagal išvestinius būdus įgyjant nuosavybės teisę, įvyksta teisinis perėmimas, o pagal pirminius - ne. Įgijus nuosavybės teisę pagal pirminius įgijimo būdus, jokie ankstesni teisės apsunkinimai negali būti nustatyti.

Lietuvos civilinei teisei nėra aktualios interpretacijos, kai doktrina negali paaiškinti kokio nors reiškinio, tai bandoma tokį reiškinį paneigti.

«Nuosavybės teisės apibrėžimo negalima sutapatinti su ekonomine nuosavybės kategorija, kai nuosavybė suvokiama kaip objektas (turtas). Ekonominiai nuosavybės santykiai gali įgyti tiek daiktinės teisės, tiek prievolių teisės formas. Todėl prekės kaip civilinės apyvartos objektai ne visada yra nuosavybės teisės objektai. Nuosavybės teisės objektais gali būti tik individualiai apibrėžti daiktai.

Nekilnojamojo Daikto Nuosavybės Teisės Perėjimas

Pagal CK 4.100 straipsnį, nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo momento. Šis faktas turi būti įformintas CK 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo. Tokiu atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu. Šalis, nepagrįstai vengusi įregistruoti nuosavybės teisės perėjimą, turi atlyginti kitai šaliai dėl to patirtus nuostolius.

Svarbu paminėti, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Tokiais atvejais šalių teisės ir pareigos atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai Civilinis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo.

Pvz., nagrinėjant situaciją, kai asmuo sudarė buto statybos sutartį, sumokėjo visą buto kainą, tačiau sutartis neturėjo juridinės galios dėl netinkamo atstovavimo ir kitų trūkumų, nuosavybės teisė neatsiranda. Tokiu atveju CK 4.96 str. netaikomas.

Kilnojamojo Daikto Nuosavybės Teisės Perėjimas

Jeigu kilnojamasis daiktas įgytas atlygintinai, savininkas turi teisę išreikalauti tą daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jo valios nustojo būti jo valdomas. Jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais.

Kiti Nuosavybės Teisės Įgijimo Būdai

Įgyjamoji Senatis

Asmuo, kuris per visą valdymo laikotarpį turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, kai yra įgyjamoji senatis, nustatoma pagal daikto buvimo vietos valstybės teisę.

Įgyjamosios senaties sąlyga - kad daiktas buvo valdomas teisėtai - reiškia, kad teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas. Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Nuostata, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai, negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad asmuo, pretenduojantis daiktą įgyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu, neturi nurodyti daikto teisėto įgijimo pagrindo, t. y. kurio nors iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir nurodyti, kodėl jis šiuo pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į daiktą.

Statinio pastatymas yra daikto sukūrimas. Jeigu statytojas laikytųsi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos, jis įgytų nuosavybės teisę į pastatytą statinį pagal CK 4.47 str. 4 p., t. y. pagamindamas naują daiktą. Statyba, vykdoma (įvykdyta) savavališkai arba pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, vertintina kaip neteisėta, jos rezultatas - pastatytas statinys taip pat laikomas neteisėtai pastatytu statiniu. Jeigu statinys yra pastatytas ar statomas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tai jis negali būti civilinės apyvartos objektas, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis, juo disponuoti (jo parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) (CK 4.103 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įvykdyta teisės aktų nustatyta tvarka; neteisėtas daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas visai neseniai nagrinėjo bylą, kurioje pareiškėjai prašė nustatyti, kad jie pagal įgyjamąją senatį įgijo sporto paskirties inžinerinius statinius (teniso aikštelę, krepšinio aikštelę, tvorą su varteliais ir metalinio tinklo atitvarą). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjų ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad pareiškėjų pateiktas sporto aikštelės projektas, kuriame yra suderintas žemės sklypo ribų raudonųjų linijų projektas, yra atliktas derinimas su Mažeikių vyr. architektu bei kiti suderinimai, nepatvirtina statybos teisėtumo, nes projekte nėra jokios žymos, kad pagal šį projektą statyba yra leidžiama.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra pateikti ir kiti dokumentai, patvirtinantys, kad sporto aikštelės statyba pagal pateiktą projektą buvo leidžiama ir kad suteiktas naudotis valstybės žemės sklypas (statybą leidžiantis dokumentas, potvarkis ar kt.). neįrodė, jog daiktas (sporto aikštelė) buvo valdomas teisėtai (CK 4.47 str.), todėl nėra visų būtinųjų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamuosius daiktus pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje valstybinės žemės sklypo, kuriame pastatyta ginčo aikštelė, aspektu ginčas kilo dėl dviejų aplinkybių, t. valstybinės žemės sklypu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teigimu, nustačius, kad ginčo aikštelės statytojams nebuvo suteikta teisė aikštelės statybai naudotis valstybinės žemės sklypu, antroji iš nurodytų aplinkybių tampa nebereikšminga bylai išspręsti. Byloje pareiškėjai neįrodė, kad buvo suteikta teisė aikštelės statybai naudotis valstybinės žemės sklypu.

Bešeimininkis Daiktas

Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą.

Radinys

Radęs pamestą daiktą asmuo privalo grąžinti jį pametusiajam, jeigu jis yra žinomas. Daiktą radęs asmuo ar policija perduotą rastąjį daiktą privalo saugoti šešis mėnesius. Saugojimo metu radiniu negalima naudotis. Jeigu per tą laiką paaiškėja daiktą pametęs asmuo, daiktas jam grąžinamas, bet prieš tai jis turi atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas. Jeigu pametęs daiktą asmuo per nurodytą laiką nepaaiškėja, daiktas neatlygintinai pereina radusiojo nuosavybėn su sąlyga, kad šis sutinka atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas, jei radinį saugojo ne jis.

Jeigu bešeimininkis ir rastas daiktas dėl ilgo laikymo gali sugesti ar prarasti dalį vertės, tai policija, finansų, kontrolės ar savivaldybės institucija privalo imtis priemonių, kad daiktas, esant galimybei, būtų parduotas, o už jį gauti pinigai išsaugoti pametusiam ar kitaip praradusiam daiktą asmeniui.

Asmuo, radęs daiktą ir grąžinęs jį pametusiam asmeniui arba nustatyta tvarka perdavęs jį policijai, turi teisę gauti iš pametusio daiktą asmens išlaidas daiktui saugoti ir perduoti atlyginimą ir užmokestį už radimą. Užmokestis už daikto radimą negali būti mokamas, jeigu radęs daiktą asmuo nustatytu laiku ir tvarka nepranešė apie radinį ar klausiamas nuslėpė patį radimo faktą.

Lobis

Svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte ieškoti lobio draudžiama. Asmuo, kuris rado lobį svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte atsitiktinai arba turėdamas savininko leidimą ieškoti lobio, gauna vieną ketvirtadalį lobio, o kiti trys ketvirtadaliai tenka žemės ar kito daikto, kuriame buvo rastas lobis, savininkui, jeigu jie nesusitarė kitaip. Istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę turintis lobis gali būti paimamas pagal įstatymą visuomenės poreikiams.

Naujo Daikto Pagaminimas Iš Svetimos Medžiagos

Asmuo, pagaminęs naują daiktą iš svetimos medžiagos, tampa daikto savininku, jeigu darbo vertė yra didesnė už medžiagos vertę ir jeigu, be to, šis asmuo nežinojo ir neturėjo žinoti, kad medžiaga priklauso kitam. Jeigu medžiagos vertė yra didesnė už daikto pagaminimo vertę, daikto savininku pripažįstamas medžiagos savininkas.

Nuosavybės teisė į antro daikto nuosavybę

Civilinė teisė apibrėžia daugybę nuosavybės formų, o viena iš jų - teisė į antro daikto nuosavybę. Ši teisės forma turi savų ypatybių ir svarbos.

Teisė į antro daikto nuosavybę reiškia, kad asmuo turi teisę valdyti, naudoti ir disponuoti daiktu, kuris jau priklauso kitam asmeniui. Ši teisė gali būti įgyjama įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal sutartį, įstatymą ar teismo sprendimą.

Svarbu atskirti teisę į antro daikto nuosavybę nuo kitų panašių teisių, tokių kaip servitutas ar uzufruktas. Servitutas suteikia teisę naudotis svetimu daiktu tam tikru tikslu, o uzufruktas - teisę naudotis svetimu daiktu ir gauti iš jo pajamas. Tuo tarpu teisė į antro daikto nuosavybę suteikia platesnes galias, nes leidžia ne tik naudotis daiktu, bet ir jį valdyti bei disponuoti juo.

Teisės į antro daikto nuosavybę įgyvendinimas gali būti ribojamas įstatymų ar sutarties sąlygų. Pavyzdžiui, asmuo, įgijęs teisę į antro daikto nuosavybę, gali būti įpareigotas mokėti nuomą ar kitus mokesčius daikto savininkui. Be to, jis gali būti apribotas disponuoti daiktu, pavyzdžiui, negalėti jo parduoti ar išnuomoti be savininko sutikimo.

Ši teisės forma gali būti naudinga tiek daikto savininkui, tiek asmeniui, įgijusiam teisę į antro daikto nuosavybę. Savininkas gali gauti papildomų pajamų iš daikto, o asmuo, įgijęs teisę, gali naudotis daiktu be būtinybės jį pirkti.

Teisė į antro daikto nuosavybę gali būti įgyjama įvairiais būdais:

• Pagal sutartį: daikto savininkas ir asmuo, norintis įgyti teisę į antro daikto nuosavybę, sudaro sutartį, kurioje nustatomos teisės ir pareigos.
• Pagal įstatymą: tam tikrais atvejais įstatymas gali suteikti asmeniui teisę į antro daikto nuosavybę, pavyzdžiui, paveldėjimo atveju.
• Pagal teismo sprendimą: teismas gali priimti sprendimą, kuriuo asmeniui suteikiama teisė į antro daikto nuosavybę, pavyzdžiui, ginčo dėl daikto naudojimo atveju.

Teisės į antro daikto nuosavybės įgyvendinimas gali būti sudėtingas procesas, todėl rekomenduojama kreiptis į teisininką, kuris padės tinkamai įforminti teises ir išvengti galimų ginčų.

Štai keletas pavyzdžių, kaip teisė į antro daikto nuosavybę gali būti taikoma praktikoje:

• Asmuo išsinuomoja butą iš jo savininko. Nuomos sutartis suteikia nuomininkui teisę naudotis butu, tačiau buto savininku lieka nuomotojas.
• Įmonė įsigyja įrangą iš kito įmonės, tačiau susitaria, kad įrangos nuosavybė pereis pirkėjui tik po tam tikro laikotarpio arba įvykdžius tam tikras sąlygas.
• Asmuo gauna paveldėjimą, kuriame nurodyta, kad jis turi teisę naudotis žemės sklypu, tačiau sklypo savininku lieka kitas asmuo.

Šie pavyzdžiai iliustruoja, kaip teisė į antro daikto nuosavybę gali būti naudojama įvairiose situacijose, siekiant užtikrinti asmenų teises ir interesus.

Teisė į antro daikto nuosavybę atlieka svarbų vaidmenį civilinėje teisėje. Ji leidžia asmenims naudotis daiktais, kurie jiems nepriklauso, ir taip skatina ekonominę veiklą bei socialinę gerovę. Be to, ši teisė užtikrina daikto savininko interesus, nes jis gali gauti pajamų iš daikto, išlaikydamas jo nuosavybę.

Ši teisės forma yra svarbi tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Fiziniai asmenys gali naudotis svetimais daiktais, pavyzdžiui, išsinuomoti būstą ar automobilį, o juridiniai asmenys gali naudotis svetima įranga ar žeme, pavyzdžiui, vykdydami savo veiklą.

Apibendrinant, teisė į antro daikto nuosavybę yra svarbi civilinės teisės dalis, užtikrinanti asmenų teises ir interesus, skatinanti ekonominę veiklą ir socialinę gerovę.

Teisės į antro daikto nuosavybės ribojimai

Nors teisė į antro daikto nuosavybę suteikia asmeniui tam tikras galias, ji nėra absoliuti. Ši teisė gali būti ribojama įstatymų ar sutarties sąlygų. Pavyzdžiui:

• Asmuo, įgijęs teisę į antro daikto nuosavybę, gali būti įpareigotas mokėti nuomą ar kitus mokesčius daikto savininkui.
• Jis gali būti apribotas disponuoti daiktu, pavyzdžiui, negalėti jo parduoti ar išnuomoti be savininko sutikimo.
• Įstatymai gali nustatyti tam tikrus apribojimus, susijusius su daikto naudojimu, pavyzdžiui, draudimą vykdyti tam tikrą veiklą daikto teritorijoje.

Svarbu atsižvelgti į šiuos ribojimus, įgyvendinant teisę į antro daikto nuosavybę, kad nebūtų pažeisti daikto savininko ar kitų asmenų interesai.

Pagrindiniai nuosavybės teisės perėjimo momentai

Apibendrinant, nuosavybės teisės įgijimo momentas priklauso nuo konkretaus sandorio ir įstatymų nustatytų sąlygų. Svarbu atidžiai sekti teisinę registraciją ir kitus formalumus, kad būtų užtikrintas teisėtas nuosavybės įgijimas.

tags: #civiline #teise #daikto #nuosavybe