Intelektinė nuosavybė (IN) yra teisinė koncepcija, kuri apibrėžia teises ir apsaugos priemones, susijusias su įvairiomis intelektinėmis kūrybinėmis, techninėmis arba verslo vertybėmis, kurios dažniausiai susijusios su žinių kūrimu ir kūrybiškumu. Intelektinės nuosavybės principai vystėsi ne vieną amžių. XIX a. įvesta intelektinės nuosavybės sąvoka. XX a. pabaigoje, ji imta plačiai taikyti daugelyje pasaulio šalių.
Intelektinė nuosavybė (angl. intellectual property) - nematerialioji nuosavybė, kuri yra žmogaus dvasinės kūrybos bei protinio darbo rezultatas, proto (intelekto, mąstymo, minties) produktas, saugomas įstatymo, kaip ir bet kuri kita nuosavybės forma. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.97 straipsnyje numatyta, jog civilinių teisių objektas, be kita ko, yra ir intelektinės veiklos rezultatai.
Šio kodekso 1.111 straipsnyje pateikiamas nebaigtinis intelektinės veiklos rezultatų sąrašas - mokslo, literatūros ir meno kūriniai, išradimų patentai, pramoniniai pavyzdžiai bei kiti intelektinės veiklos rezultatai, išreikšti, kuria nors objektyvia forma (rankraščiai, brėžiniai, modeliai ir kt.). Tai apima įvairias kūrybines darbo formas, tokių kaip autorių teisės, prekių ženklai, patentai, dizaino registravimas, komercinės paslaptys ir kt. Tiek fiziniams asmenims, tiek įmonėms ji padeda užtikrinti, kad jų kūrybiniai ar techniniai atradimai nebus neleistinai kopijuojami ar naudojami kitų asmenų ar organizacijų.
Kiekviena nauja idėja, kūrinys ar produktas, kurio pasaulis lig šiol dar nematė, yra unikalus mūsų kūrybinės, protinės ar techninės veiklos rezultatas. Natūralu, kad paleidžiant kūrinį į pasaulį kyla pagrįstas nerimas - o jeigu jis bus nukopijuotas, pavogtas? Nerimo kyla mažiau, kai žinai apie saugiklius, kurie garantuoja kūrėjo teisių apsaugą į jo intelektinės veiklos rezultatą.
Intelektinės Nuosavybės Teisės
Intelektinė nuosavybė yra teisės, kurios atsiranda kūrėjui ar išradėjui į protinės, mokslinės, kūrybinės ir kitokios intelektinės veiklos rezultatus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.97 straipsnyje numatyta, jog civilinių teisių objektas, be kita ko, yra ir intelektinės veiklos rezultatai. Šio kodekso 1.111 straipsnyje pateikiamas nebaigtinis intelektinės veiklos rezultatų sąrašas - mokslo, literatūros ir meno kūriniai, išradimų patentai, pramoniniai pavyzdžiai bei kiti intelektinės veiklos rezultatai, išreikšti, kuria nors objektyvia forma (rankraščiai, brėžiniai, modeliai ir kt.).
Intelektinės nuosavybės teisės skirstomos į asmenines neturtines ir turtines. Pramoninės nuosavybės teisių objektas yra pramoninis dizainas, prekių ženklai, įmonės pavadinimas, išradimų patentai, naudingieji modeliai, kilmės (vietos) nuorodos. Tai turtinės ir neturtinės autoriaus teisės į meninį ar techninį kūrinį. Turtinės teisės reguliuoja kūrinio naudojimą ir iš to gaunamą finansinę grąžą.
Autorių Teisės
Kad kūriniui būtų taikoma autorių teisių apsauga, jis turi būti:
- Originalus
- Kūrybinės ar mokslinės veiklos rezultatas
- Išreikštas objektyvia forma
Bent vieno iš šių kriterijų nesant, autorių teisių apsauga negalima. Autorių teisės į kūrinį atsiranda automatiškai, nuo jo sukūrimo momento. Papildomai nieko daryti nereikia. Tai turtinės ir neturtinės atlikėjų, fonogramos kūrėjų, transliuotojų, filmų gamintojų teisės į kūrinius, transliacijas, laidas. Neturtinės teisės garantuojamos tik atlikėjams. Gretutinės teisės į kūrinius įgyjamos nuo teisėto viešo paskelbimo ar kūrinio atlikimo momento.
Autorių asmeninių neturtinių teisių apsaugos politiką Lietuvoje įgyvendina Kultūros ministerija.
Intelektinės nuosavybės teisės paaiškinimas | Autorių teisės, prekių ženklai, komercinės paslaptys ir patentai
Intelektinės Nuosavybės Apsaugos Terminas
Intelektinės nuosavybės neturtinių teisių apsauga yra neterminuota, turtinių teisių apsauga - laikina (galiojimas priklauso nuo intelektinės nuosavybės objekto, pvz., autoriaus teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po jo mirties, išradimo patento - 20 metų, dizaino - 25 metus, prekės ženklo - 10 metų su galimybe kas 10 metų pratęsti neribotą skaičių kartų.
Prekių Ženklai
Pagrindinis pramoninės nuosavybės objektų apsaugos tikslas yra užtikrinti jų išskirtinumą, originalumą, pasirūpinti, kad konkurentai negalėtų jais naudotis be sutikimo. Populiariausias ir dažniausiai Lietuvoje registruojamas pramoninės nuosavybės objektas yra prekių ženklas. Oficialių (registruotų) prekių ženklų augimo tendencijos stebimos daugelyje šalių. Prekių ženklas yra viena iš intelektinės nuosavybės formų.
Išskirtinumą užtikrinančius prekių ženklo žymenis būtina įregistruoti. Įvairiose valstybėse prekių ženklų registravimo procedūros gali skirtis. Lietuvoje prekių ženklų registravimo procedūrą vykdo Valstybinis patentų biuras. Gavęs reikalingus dokumentus, jis atlieka paraiškos, o vėliau ir paties prekių ženklo, ekspertizę. Nustatęs, kad prekių ženklas registruotinas, skelbia jį viešai. Paskutiniame etape savininkui išduodamas registracijos pažymėjimas. Procedūra gali trukti nuo pusės metų iki metų ir daugiau.
Prekių ženklas saugomas 10 metų. Patentų biuras registruoja prekių ženklus ir visus kitus pramoninės intelektinės nuosavybės objektus (išradimus, dizainą, puslaidininkių gaminių topografijas) ir užtikrina jų apsaugą.
Intelektinės Nuosavybės Apsauga Lietuvoje
Lietuvoje intelektinės nuosavybės apsaugos principai užtikrina privačiųjų ir viešųjų interesų, išimtinių teisių ir laisvos konkurencijos pusiausvyrą. Apsaugota intelektinė nuosavybė bene vienintelis patikimas būdas žmogui, o ir visai žmonijai judėti į priekį: generuoti naujas idėjas, drąsiai viešinti naujus kūrinius, produktus, kurie visų gyvenimą daro gražesnį, patogesnį.
Be baimės, kad šie kūriniai bus pavogti ar nukopijuoti. Naujos idėjos, nauji išradimai įkvepia dar naujesnius. Sukūrus ar pagaminus tokius objektus retas menininkas, išradėjas, programuotojas ar verslininkas žino kaip tinkamai apsaugoti savo intelektinę nuosavybę nuo platinimo, kopijavimo, plagijavimo, iškraipymo ar kitokio neteisėto panaudojimo. Net pati geriausia ir pelningiausia idėja ar išradimas, gali neatnešti norimos naudos autoriui vien dėl netinkamos teisinės apsaugos.
Kiekviena valstybė intelektinę nuosavybę apibrėžia skirtingai, t.y. pagal savo įstatymus. Taigi, jei verslas vykdomas tarptautiniu mastu, būtina atsižvelgti į atitinkamos valstybės įstatymus ir praktiką. Konsultuojame klientus visais su jų verslu susijusiais intelektinės nuosavybės aspektais. Padedame jiems ginti intelektinę nuosavybę nuo pat idėjos atsiradimo momento iki jos komercinio panaudojimo ir vėlesnio stebėjimo.
Bendradarbiaudami su nacionaliniais patentų ir prekių ženklų biurais, EUIPO, mes atliekame visus veiksmus reikalingus Jūsų intelektinės nuosavybės apsaugai, nuolat vykdome įregistruotų prekės ženklų stebėseną, fiksuojame pažeidimus ir imamės atsakomųjų veiksmų.
Laikinosios Apsaugos Priemonės
Viena veiksmingiausių ir plačiausiai taikomų procesinių intelektinės nuosavybės teisių gynimo priemonių yra laikinosios apsaugos priemonės. Civilinio proceso kodekso 145 straipsnis numato nebaigtinį laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą. Veiksminga prevencine priemone laikoma banko ar kredito įstaigose esančių sąskaitų areštas, suteikiant galimybę įpareigoti kompetentingas institucijas pateikti banko, finansinius ar komercinius dokumentus ar sudaryti galimybę su jais susipažinti, kai pažeidimas yra įvykdytas komerciniu mastu.
Pažymėtina, kad Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatyme, skirtingai nuo priimtų pakeitimų pramoninės nuosavybės srityje, minėta laikinoji priemonė taikoma visais atvejais, neribojant komerciniu masto aspektu. Be to, praktikoje pasitaiko vengimo laikytis teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl palankiai vertinama Pakeitimo įstatymuose įtvirtinta prevencinė priemonė įpareigoti pažeidimo padarymu įtariamus asmenis pateikti tinkamą žalos kompensavimo užtikrinimą asmeniui, prašiusiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
ES Direktyvos Įgyvendinimas
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą intelektinės nuosavybės teisių gynimas tapo itin svarbus, panaikinant konkurencijos iškraipymus vidaus rinkoje ir sukuriant inovacijoms bei investicijoms palankią aplinką. Pažymėtina, kad tarptautinėje teisėje ilgą laiką vyravo nuostata, kad intelektinės nuosavybės srities teisių apsaugos ir teisinės gynybos būdus, kuriais teisių turėtojams leidžiama saugoti savo teises, reguliuoja tos šalies, kurioje tokios apsaugos reikalaujama, įstatymai.
Todėl ilgą laiką tarptautinės teisės aktai apibrėždavo teisių gynimo gaires ir principus, o konkrečių priemonių reglamentavimas išlikdavo valstybių prerogatyva. Nepaisant nacionalinio teisių gynimo priemonių nustatymo principo, 1994 m. balandžio 15 d. buvo pasirašyta Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartis (įsigaliojo 1995 m. sausio 1 d.), kurios 1 C Priedu (TRIPS) pirmą kartą tarptautiniu lygmeniu buvo derinami nacionaliniai intelektinės nuosavybės teisių gynimo būdai.
Europos Sąjungos valstybės narės, siekdamos efektyvesnės ir griežtesnės teisių apsaugos regioniniu lygiu, 2004 m. balandžio 29 d. priėmė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/48/EB (toliau - Direktyva) dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo. Pažymėtina, kad šios direktyvos nuostatos ir buvo įgyvendintos minėtais nacionaliniais intelektinės nuosavybės srities įstatymų pakeitimais. Pagrindinės Direktyvos prielaidos - skirtumai tarp materialinio ir procesinio teisinio pobūdžio nacionalinių gynimo priemonių būsimosiose naujose ir senosiose Europos Sąjungos valstybėse, tarptautinė teisių apsauga neatitinkanti dinamiškos šių visuomeninių santykių raidos, reikalingos naujų pažeidimų formų prevencijos priemonės.
Teisių Gynimo Principai
Direktyvos tikslas yra suderinti visas nacionalines teisės sistemas autorių teisių ir gretutinių teisių bei pramoninės nuosavybės, t. y. prekių ženklų, dizaino, patentų, geografinių nuorodų, puslaidininkinių gaminių topografijų ir augalų veislių, srityje, kad Europos Sąjungos vidaus rinkoje būtų užtikrintas aukštas, vienodas ir vieningas apsaugos lygis. Pagrindinis valstybių narių įsipareigojimas yra užtikrinti, kad teisių gynimo priemonės, procedūros ir būdai būtų sąžiningi, teisingi, nebūtų komplikuoti ar pernelyg brangūs, nesukeltų nepagrįstą vėlavimą ar delsimą, taip pat, kad būtų veiksmingi, proporcingi ir atgrasantys nuo kitų pažeidimų.
Teisių Gynimo Būdai
Direktyvoje numatytus teisių gynimo būdus, priemones ir metodus būtų galima skirstyti į procesinio ir materialinio teisinio pobūdžio. Teisinis reguliavimas, susijęs su procesinėmis priemonėmis, apima įrodymus ir jų užtikrinimo priemones, laikinąsias apsaugos ir prevencines priemones, bylinėjimosi išlaidas. Nuostatos, susijusios su materialinėmis teisinio pobūdžio priemonėmis, sudaro normas dėl teisės į informaciją, žalos atlyginimo ir alternatyviųjų priemonių, teismo draudimų ir atkuriamųjų priemonių, teismo sprendimo paskelbimo.
Teismo Sprendimo Paskelbimas
Visi nagrinėjamos srities nacionalinių teisės aktų pakeitimai ir papildymai numato naują materialinę teisių gynimo priemonę - teismo sprendimo paskelbimą. Pareiga pažeidėjui savo sąskaita paskelbti visą ar dalį teismo sprendimo visuomenės informavimo ar kitose priemonėse nustatoma teismo sprendimu pagal pareiškėjo (ieškovo) prašymą. Vertinant šios priemonės prevencinį pobūdį manytina, kad ji galėtų būti taikoma bet kurioje teisės srityje.
Teisė Į Informaciją
Palankus teisių subjektui yra ir teisės gauti informaciją apie prekių ir paslaugų, pažeidžiančių intelektinės nuosavybės teises, kilmę ir platinimo kanalus, išplėtimas. Vadovaujantis Pakeitimo įstatymais teismas, remdamasis ieškovo pagrįstu ir proporcingu prašymu, gali reikalauti pateikti minėtą informaciją ne tik pažeidėjo, bet ir kitų susijusių asmenų, kurie turi komerciniais tikslais savo žinioje teises pažeidžiančias prekes, kurie komerciniais tikslais naudojasi ar šiais tikslais teikia teises pažeidžiančias paslaugas, taip pat tų, kurie minėtų asmenų nurodymu dalyvauja gaminant ar platinant teisės aktų saugomus objektus arba teikiant teises pažeidžiančias paslaugas.
Minėtos priemonės skirtos kovoti su plataus masto ir organizuotais intelektinės nuosavybės pažeidimais, taip pat pažeidimais elektroninėje erdvėje, kai neteisėtos intelektinės nuosavybės objektų kopijos platinamos per interneto serverius ar tinklalapius ir reikia nustatyti jų šaltinį, gavėjus bei platinimo mastą.
Žalos Atlyginimas
Atsižvelgiant į intelektinės nuosavybės teisių specifiką, be faktiškai šių teisių pažeidimu patirtos žalos (teisių subjekto negautų pajamų, kitų išlaidų ir iš neteisėtų veiksmų pažeidėjo gautos naudos), ankstesnės Prekių ženklų, Dizaino bei Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymų redakcijos numatė specifinį teisių gynimo būdą - kompensaciją (angl. statutory damages). Pažymėtina, kad minėtuose pramoninės nuosavybės Pakeitimo įstatymuose, skirtingai nei Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatyme, kompensacijos instituto atsisakyta.
Tačiau įgyvendinant Direktyvos nuostatas visuose nacionalinių teisės aktų pakeitimuose yra numatytas alternatyvus tradiciniam nuostolių atlyginimui pažeistų teisių gynimo metodas - autorinis atlyginimas ar vienkartinis licencinis mokestis, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų prašęs leidimo naudotis atitinkama intelektinės nuosavybės teise. Šis būdas yra priimtinas teisių turėtojui tuo atveju, kai pažeidžiamos teisės į rinkoje už konkrečią kainą platinamą specifinį intelektinės nuosavybės objektą.
Nesant aiškios šio objekto rinkos kainos, autorinio atlyginimo ar licencinio mokesčio dydžio apskaičiavimas ir įrodinėjimas praktikoje gali būti sudėtingas. Pažymėtina, kad šis žalos apskaičiavimo metodas Lietuvos teismų praktikoje jau vertintas. Be to, vadovaujantis galimybe taikyti palankesnį teisių turėtojui teisių gynimo režimą, Pakeitimo įstatymuose numatyta, kad esant pažeidėjo tyčiai ar dideliam neatsargumui nukentėjusioji šalis turi teisę reikalauti iki dviejų kartų didesnės atlyginimo sumos.
Apibendrinus kompensacinių teisių gynimo būdų gausą manytina, kad teisių subjektui paliekama daugiau alternatyvų rinktis optimalias teisių gynimo priemones, tokiu būdu suteikiant geresnes galimybes tinkamai apginti pažeistas teises.
Duomenų Apsauga
Duomenų apsauga yra procesas, skirtas užtikrinti, kad asmeniniai ir konfidencialūs duomenys būtų saugūs ir neprieinami nepageidaujamiems asmenims ar organizacijoms. Šis procesas yra labai svarbus tiek individualams, tiek organizacijoms, nes vis daugiau duomenų yra saugoma elektroninėje erdvėje, ir tai kelia grėsmę privatumui ir saugumui.
Asmens duomenys turi būti prieinami tik tiems asmenims ir organizacijoms, kurios turi teisę susipažinti ir tvarkyti duomenis. Asmeniniai duomenys turi būti prieinami tik tiems asmenims, kurie turi teisę su jais susipažinti.
Intelektinė Nuosavybė Žemės Ūkio Sektoriuje
Stulbinamu greičiu besivystančios informacinės, naujos gamybos ar auginimo technologijos, augalų veislės, prekių ženklai, patentai ar dizainas verslui sukuria naują pridėtinę vertę ir leidžia išlikti konkurencinėje aplinkoje. Intelektinė nuosavybė suprantama kaip naujai sukurti produktai, darbas arba procesai, kurie suteikia konkurencinį pranašumą. Lietuvoje, kaip ES valstybėje narėje, intelektinės nuosavybės apsauga yra reglamentuojama tarptautinių sutarčių, susitarimų, protokolų ir konvencijų bei nacionalinių teisės aktų, t. y. Teisės aktų taikymą nulemia tai, kokį intelektinės nuosavybės objektą norima apsaugoti.
Kalbant apie intelektinę nuosavybę žemės ūkio sektoriuje, reikėtų išskirti du pagrindinius intelektinės nuosavybės tipus: pramoninę nuosavybę ir komercinę paslaptį. Pagal Patentų įstatymo nustatytą tvarką yra įteisinami išradimai, taikant jiems teisinę apsaugą, taip pat reglamentuojamos asmenų teisės ir pareigos, kurios atsiranda sukūrus išradimus. Išradimų teisinės apsaugos forma yra patentas, kurį išduoda Valstybinis patentų biuras. Kad būtų išduotas patentas, jis turi būti patentabilus, t. y. naujas, atitikti išradimo lygį ir turėti pramoninį pritaikomumą. Įstatyme apibrėžiami ir tie atvejai, kai patentai neišduodami, t.
Augalų Veislių Apsauga
Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nagrinėja ir registruoja iš selekcininkų gautas paraiškas, siekdama įrašyti augalo veislę į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ar suteikti augalo veislei teisinę apsaugą Lietuvoje. Vadovaujantis Augalų veislių apsaugos įstatymo 3 str., selekcininkui veislės teisinė apsauga suteikiama nustačius, kad veislė atitinka naujumo, išskirtinumo, vienodumo bei stabilumo reikalavimus, ir kai jai yra suteiktas reikalavimus atitinkantis pavadinimas. Įstatyme numatyta, kad selekcininkas arba jo įgaliotas atstovas, pageidaujantis, kad jo sukurtai ar atrastai ir išskirtai veislei būtų suteikta teisinė apsauga, pateikia saugomų veislių sąrašo tvarkytojui paraišką suteikti veislei teisinę apsaugą.
Įstatymas numato, kad selekcininkas arba jo įgaliotas atstovas, pageidaujantis, kad jo sukurtai ar atrastai ir išskirtai veislei būtų suteikta teisinė apsauga, pateikia saugomų veislių sąrašo tvarkytojui paraišką suteikti veislei teisinę apsaugą. Įstatymas numato, kad dėl kiekvienos veislės yra pateikiama atskira paraiška. Jeigu veislę sukūrė ar atrado ir išskyrė keli fiziniai arba keli juridiniai asmenys, vis vien yra pateikiama tik viena paraiška, nurodant kiekvieno iš jų nuosavybės dalį. Vėliau yra atliekama paraiškos ekspertizė ir veislės techninis patikrinimas. To paties įstatymo 22 str. numato, kad bulvių, medžių, uogakrūmių ir vynmedžių veislių teisinė apsauga galioja 30 metų, o visų kitų augalų - 25 metus nuo įrašymo į saugomų veislių sąrašą dienos.
Komercinė Paslaptis
Į intelektinės nuosavybės apsaugą įeina ir komercinė paslaptis. Pati komercinės paslapties sąvoka pateikiama Civilinio kodekso 1.116 straipsnyje. Kalbant apie komercinės paslapties apsaugą įmonėje ar ūkininko ūkyje yra labai svarbu apsibrėžti, kas tai yra, ir siūloma sudaryti komercinių paslapčių sąrašą. Išgryninant tai, ką įmonės administracija arba ūkininkas norės įvardyti kaip komercinę paslaptį, reikia stebėti, kad pasirinkta informacija būtinai atitiktų visus tris anksčiau įvardytus požymius. Civilinio kodekso 1.116 str. Komercinių paslapčių apsaugą nustato Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas.
Kalbant apie priemones, kurios turėtų būti taikomos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį žemės ūkio bendrovėje, ūkininko ūkyje ar kitos teisinės formos įmonėje, užsiimančioje žemės ūkio veikla, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Darbo kodekso 25 str. 5 dalis numato pareigą saugoti konfidencialią informaciją (informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine), profesine, valstybės ar tarnybos paslaptimi). Darbo sutarties šalys, sudarydamos darbo sutartį, gali sudaryti papildomus susitarimus dėl konfidencialios informacijos (tarp jos ir komercinės paslapties) apsaugos. Taip pat konfidencialios informacijos apsauga turėtų būti numatyta vidaus tvarkos taisyklėse, pareiginiuose nuostatuose bei kituose lokaliuose teisės aktuose.
Už intelektinės nuosavybės pažeidimus numatyta administracinė, civilinė (turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas) ir baudžiamoji atsakomybė.
tags: #civilinis #procesas #intelektine #nuosavybe