Ar CPK Negali Būti Apklaustas Sąlygos?

Šiame straipsnyje nagrinėsime klausimą, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (CPK) pakankamai išsamiai ir tinkamai reglamentuoja pasirengimo stadiją, kad ši stadija būtų efektyvi. Taip pat aptarsime teismų praktiką ir teisės aktus, susijusius su šiuo klausimu.

Lietuvos regionų žemėlapis

Teisminio proceso esmė ir pasirengimas

Greitas ir teisingas civilinės bylos išnagrinėjimas yra vienas iš svarbiausių civilinio proceso tikslų. Siekiant šio tikslo, būtina tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Būtent dėl šios priežasties 2003 m. sausio 1 d. buvo reformuota pasirengimo teisminiam bylos nagrinėjimui stadija.

Pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui teismo posėdyje stadijos efektyvumo tema aktuali tuo, kad būtent nuo to, kaip bus pasirengta bylos nagrinėjimui, priklauso tolesnė bylos eiga. Todėl svarbu išanalizuoti šias su šia stadija susijusias problemas ir įvertinti, kaip minima stadija taikoma praktikoje.

Darbo problema: Ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau - CPK) pasirengimo stadiją reglamentuoja išsamiai ir tinkamai, kad ši stadija būtų efektyvi?

Liudytojo apklausa pagal CPK 192 straipsnį

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 192 straipsnis reglamentuoja liudytojo apklausos tvarką teismo posėdyje.

Štai pagrindiniai punktai:

1. Kiekvienas liudytojas šaukiamas į teismo posėdžio salę ir apklausiamas atskirai. Neapklausti liudytojai negali būti teismo posėdžio salėje bylos nagrinėjimo metu. Apklaustas liudytojas lieka salėje iki bylos nagrinėjimo pabaigos.
2. Prieš duodamas parodymus, liudytojas žodžiu prisiekia. Prisiekęs liudytojas pasirašo priesaikos tekstą, kuris pridedamas prie bylos.
3. Išklausius liudytojo parodymų, jam gali būti užduodama klausimų. Pirmasis liudytoją apklausia asmuo, kurio prašymu liudytojas buvo šaukiamas, ir jo atstovas, o vėliau - kiti dalyvaujantys byloje asmenys.
4. Išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus.
5. Asmenys, kurių konfidencialumas turi būti užtikrintas Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, liudyti paprastai nešaukiami.

Teismų praktika ir argumentai

Civilinėje byloje Nr. 2-35-267/2017, Šiaulių apygardos teismas nagrinėjo ieškinį dėl nuostolių priteisimo. Teismas nustatė, kad atsakovas T. B., būdamas bendrovės vadovu, pasisavino bendrovės lėšų. Ieškinys buvo patenkintas iš dalies, atsižvelgiant į įsiteisėjusį teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje.

Civilinėje byloje Nr. 2A-753-803/2016, Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo apeliacinį skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Šios bylos iliustruoja, kaip teismai vertina įrodymus ir taiko teisės normas, sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo ir kitus civilinius klausimus.

Pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijos tikslai ir uždaviniai

Antroji civilinio proceso stadija prasideda teismui priėmus ieškinio pareiškimą. Ši stadija yra reglamentuojama CPK ir yra viena pagrindinių civilinio proceso stadijų. Jos tikslas - užtikrinti tinkamą pasirengimą bylos nagrinėjimui, kad teismo sprendimas būtų priimtas jau pirmajame teismo posėdyje.

Pasirengimo stadijos uždaviniai:

• Išsiųsti atsakovui ieškinio pareiškimo nuorašą.
• Informuoti dalyvaujančius bylose asmenis apie teismo posėdžio vietą ir laiką.
• Nustatyti ir suformuluoti įrodinėjimo dalyką byloje.
• Išsiaiškinti, dėl kokių faktų šalys sutaria ir kokių neigia.
• Surinkti visus bylai reikalingus įrodymus.
• Siekti šalių sutaikymo.

Teisės efektyvumas ir jo užtikrinimas

Teisės efektyvumas suprantamas kaip teisės normų veiksmingumas, kuriantis reikiamus arba geriausius rezultatus. Teisės efektyvumas gali būti vertinamas įvairiais požiūriais, pavyzdžiui, atsižvelgiant į teisės normų įgyvendinimo procesą teisės taikymo institucijų veikloje.

Siekiant užtikrinti pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijos efektyvumą, būtina:

• Užtikrinti tinkamą teisės normų reglamentavimą.
• Efektyvų teisės taikymo institucijų darbą.
• Šalių bendradarbiavimą ir sąžiningumą.

Išvados

Pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadija yra labai svarbi, norint tinkamai išnagrinėti bylą ir užkirsti kelią bylos vilkinimui. Todėl būtina užtikrinti, kad CPK pakankamai išsamiai ir tinkamai reglamentuotų šią stadiją, o teisės taikymo institucijos efektyviai įgyvendintų teisės normas.

tags: #cpk #negali #buti #apklaustas