Daiktų Pardavimo Ne Prekybai Skirtose Patalpose Taisyklės Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime daiktų pardavimo ne prekybai skirtose patalpose taisykles, vartotojų teises ir ginčų sprendimo būdus. Daiktų pardavimą ne prekybai skirtose patalpose reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.357 straipsnis ir Daiktų pardavimo ne prekybai skirtose patalpose taisyklės.

Tiesioginė Prekyba ir Lietuvos Tiesioginės Prekybos Asociacija (LTPA)

Lietuvos tiesioginės prekybos asociacija vienija tiesioginės prekybos įmones, kurios nepriklausomų pardavėjų pagalba parduoda savo produktus ne prekybai skirtose patalpose (ne parduotuvėse), pavyzdžiui, vartotojų namuose, darbo ir kitose vietose, principu asmuo-asmeniui ar rengiamų prekių pristatymų metu. Asociacija vienija tokias tarptautines tiesioginės prekybos įmones kaip Amway, GNLD International, Herbalife, Lux, Mary Kay, NL International, Oriflame, Zinzino.

Lietuvos tiesioginės prekybos asociacijos narių elgesio su vartotojais kodeksą (toliau vadinamą Kodeksu) priėmė Lietuvos tiesioginės prekybos asociacija, esanti Europos tiesioginės prekybos asociacijos-Seldia (toliau Seldia) nare, vadovaudamasi Seldia Europos tiesioginės prekybos elgesio su vartotojais kodekso nuostatomis. Kodekse aprašomi tiesioginės prekybos bendrovių ir tiesioginių pardavėjų santykiai su vartotojais.

Tiesioginis pardavėjas - bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra tiesioginės prekybos bendrovės platinimo sistemos narys ir kuris parduoda ar padeda parduoti bendrovės produktus ne prekybai skirtose patalpose.

Užsakymo forma - atspausdintas arba rašytinis dokumentas, patvirtinantis vartotojo užsakymo duomenis ir pateikiamas vartotojui kaip pardavimo kvitas.

Kiekviena LTPA nare esanti bendrovė įsipareigoja laikytis Kodekso nuostatų. Tai yra būtina priėmimo į LTPA ir narystės joje sąlyga. Tiesioginiams pardavėjams Kodeksas tiesiogiai nėra privalomas, tačiau jų bendrovės privalo reikalauti laikytis Kodekso arba elgesio taisyklių, parengtų pagal Kodekso standartus.

Kodeksas yra tiesioginės prekybos sektoriaus savireguliacijos priemonė. Tai nėra teisės aktas, tačiau jo nuostatos gali pareikalauti tokios elgesio etikos, kuri viršija galiojančius teisinius reikalavimus. Kodekso nesilaikymas civilinės atsakomybės neužtraukia. Kodekse pateikti elgesio etikos standartai tiesioginės prekybos bendrovėms ir tiesioginiams pardavėjams.

Jeigu bendrovė yra skundo objektas valstybėje, kurioje ji nėra TPA narė, bendrovė turi pripažinti savo buveinės šalies Kodekso administratoriaus jurisdikciją (arba, jei bendrovė nėra narė jos buveinės šalyje, bet kurioje šalies, kurioje ji yra TPA narė), bei padengti pagrįstas buveinės šalies Kodekso administratoriaus išlaidas, susijusias su skundo sprendimu.

Tiesioginių Pardavėjų Pareigos ir Elgesio Taisyklės

Nuo pat kontakto su vartotoju pradžios tiesioginiai pardavėjai privalo prisistatyti, nurodyti savo įmonę ir paaiškinti jų kreipimosi tikslą. Grupinio pardavimo atveju, tiesioginiai pardavėjai šeimininkui ir dalyviams privalo aiškiai nurodyti susirinkimo tikslus.

Tiesioginiai pardavėjai turi pateikti vartotojams tikslius ir išsamius gaminio paaiškinimus dėl produkto savybių, kainos ir, jei taikoma, kredito sąlygų; taip pat dėl apmokėjimo sąlygų; teisės atsisakyti sutarties; grąžinimo sąlygų; taikomos garantijų politikos; aptarnavimo po pardavimo; ir produkto pristatymo datos. Tiesioginiai pardavėjai privalo tiksliai ir suprantamai atsakyti į visus vartotojų klausimus, susijusius su preke ir pasiūlymu.

Rašytinė užsakymo forma turi būti įteikiama arba prieinama vartotoju pardavimo metu arba prieš tai. Parduodant paštu, telefonu, internetu ar kitomis panašiomis nuotolinėmis priemonėmis, užsakymo formos kopija turi būti pateikta anksčiau arba privalo būti įtraukta į pradinį užsakymą, arba turi būti pateikta spausdinama arba atsisiunčiama forma Internete.

Nepriklausomai nuo to, ar reikalaujama pagal galiojančius įstatymus, bendrovės ir tiesioginiai pardavėjai privalo užtikrinti, kad užsakymo formoje būtų nurodyta apsigalvojimo sąlyga, leidžianti klientui per tam tikrą laikotarpį, kuris yra ne mažesnis nei 14 dienų, atšaukti užsakymą ir atgauti sumokėtus pinigus arba mainais atiduotus daiktus.

Rinkodaros pranešimuose negali būti produktų aprašymų, teiginių ar iliustracijų, kurie būtų melagingi, netikslūs, klaidinantys ar kitaip nesąžiningi.

Bendrovės ir tiesioginiai pardavėjai negali naudoti palyginimų, kuriais siekiama klaidinti, arba kurie yra nesuderinami su sąžiningos konkurencijos principais. Palyginimai gali būti daromi tik laikantis palyginamos reklamos nuostatų numatytų 2006/114/EB Direktyvoje. Bendrovės ir tiesioginiai pardavėjai negali nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesąžiningai šmeižti kitų firmų ar produktų.

Bendrauti asmeniškai, telefonu arba elektroniniu paštu reikia priimtinu būdu ir laiku, neįkyriai. Kliento paprašytas, tiesioginis pardavėjas privalo nutraukti demonstravimą arba prekių pristatymą.

Atsakomybė Už Kodekso Laikymąsi

Pagrindinė atsakomybė už Kodekso laikymąsi tenka pačiai bendrovei. Kiekviena bendrovė narė ir bendrovė, kurios narystė sustabdyta, privalo paskirti už LTPA kodeksą atsakingą darbuotoją. Už kodeksą atsakingas darbuotojas yra atsakingas už atsakymus į LTPA kodekso administratoriaus užklausas bei kaip jo bendrovė laikosi kodekso.

LTPA privalo paskirti nepriklausomą asmenį arba subjektą Kodekso administratoriumi. Kodekso administratorius imasi veiksmų, reikalingų stebėti, kaip bendrovės laikosi Kodekso.

Bendrovės, LTPA ir Kodekso administratorius nustato skundų nagrinėjimo procedūras ir užtikrina, kad bet kokio skundo gavimas įprastai būtų patvirtintas per dvi savaites, o atitinkami sprendimai būtų priimti per tris mėnesius nuo tos datos.

LTPA privalo paskelbti Kodeksą ir kuo plačiau apie jį informuoti.

Europos kodeksų administratorius susideda iš keturių narių komiteto. Trys nariai yra iš tiesioginės prekybos sektoriaus ir yra paskirti Seldia valdybos. Ketvirtas yra nepriklausomas narys veikia kaip Pirmininkas, jį taip pat skiria Seldia Valdyba.

Kai, reaguojant į skundą, reikia surinkti tolesnę informaciją, siekiant nustatyti faktus ir aplinkybes, susijusias su juo, Kodekso administratorius turi informuoti skundžiamą bendrovę apie skundą ir identifikuoti skundo pateikėją. Kodekso administratorius gali paprašyti tiesioginės prekybos bendrovės ir skundo pateikėjo pateikti daugiau informacijos.

Vartotojų Teisės Įsigijus Prekę Ne Prekybai Skirtose Patalpose

Daiktų pardavimą ne prekybai skirtose patalpose reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.357 straipsnis ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 226 patvirtintos Daiktų pardavimo ne prekybai skirtose patalpose taisyklės (toliau - Taisyklės). Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas, parduodami daiktus ir teikdami paslaugas ne prekybai ir ne paslaugų teikimui skirtose patalpose, turi įteikti pirkėjui (vartotojui) dokumentą, kuriame turi būti nurodyta:

1. Dokumento įteikimo pirkėjui (vartotojui) data;
2. Daikto ar paslaugos pavadinimas;
3. Daikto ar paslaugos kaina, įskaitant visus mokesčius;
4. Pardavėjo ar paslaugų teikėjo pavadinimas, adresas bei vieta, kurioje keičiami ar grąžinami netinkamos kokybės daiktai arba daiktai, kurių pirkėjui (vartotojui) nepatinka forma, dydis, spalva, modelis ar komplektiškumas, išskyrus ūkio ministro patvirtintose Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklėse nurodytus daiktus;
5. Asmens, kurio vardu sutarties atsisakęs pirkėjas (vartotojas) gali adresuoti savo atsisakymą ar kreiptis dėl netinkamos kokybės daiktų arba daiktų, kurių pirkėjui nepatinka forma, dydis, spalva, modelis ar komplektiškumas, keitimo ar grąžinimo, išskyrus ūkio ministro patvirtintose Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklėse nurodytus daiktus, pavadinimas (vardas, pavardė);
6. Pirkėjo (vartotojo) teisė nutraukti sutartį Taisyklėse nustatyta tvarka.

Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.357 straipsnio 5 dalį, kurioje nustatyta, kad pareiga įrodyti, jog dokumentas buvo įteiktas vartotojui, tenka pardavėjui.

Vartotojų teises reglamentuoja Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnis. Viena jų - vartotojai turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas. Pardavėjo teikiama kokybės garantija negali varžyti vartotojų teisių, kurias, įsigijus netinkamos kokybės prekę ar paslaugą, jiems nustato teisės aktai.

Daiktai, įsigyti išsimokėtinai, keičiami ir grąžinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu patvirtintomis Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklėmis, pagal kurias, jeigu pirkėjui buvo parduota netinkamos kokybės ne maisto prekė ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jos trūkumų, pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu iš pardavėjo reikalauti:

1. Pakeisti netinkamos kokybės prekę tinkamos kokybės preke;
2. Atitinkamai sumažinti prekės kainą;
3. Per protingą terminą neatlygintinai pašalinti prekės trūkumus;
4. Atlyginti prekės trūkumų pašalinimo išlaidas, jeigu pardavėjui per protingą terminą jų nepašalinus trūkumus pašalino vartotojas pats ar trečiųjų asmenų padedamas;
5. Vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir pareikalauti grąžinti už prekę sumokėtus pinigus.

Jeigu vartotojo teisės buvo pažeistos, jis turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą arba į teismą.

Prekių Grąžinimas ir Keitimas

Nekokybiškos prekės grąžinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintomis Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklėmis. Jos taikomos visiems pardavėjams, taip pat ir fiziniams asmenims, įsigijusiems verslo liudijimus ir prekiaujantiems turgavietėse. Šiose taisyklėse nustatytos prekių grąžinimo pardavėjui ir keitimo sąlygos, kai prekė yra nekokybiška arba kitais atvejais.

Jeigu pirkėjui buvo parduota netinkamos kokybės ne maisto prekė ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jos trūkumų, pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu iš pardavėjo reikalauti:

• Pakeisti netinkamos kokybės prekę tinkamos kokybės preke;
• Atitinkamai sumažinti prekės kainą;
• Per protingą terminą neatlygintinai pašalinti prekės trūkumus;
• Atlyginti prekės trūkumų pašalinimo išlaidas, jeigu pardavėjui per protingą terminą jų nepašalinus trūkumus pašalino vartotojas pats ar trečiųjų asmenų padedamas;
• Vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir pareikalauti grąžinti už prekę sumokėtus pinigus.

Kad pirkėjas galėtų grąžinti nekokybišką prekę arba reikalauti ją pakeisti kokybiška preke, jis privalo turėti prekės įsigijimą patvirtinantį dokumentą - kasos aparato kvitą ar pirkimo-pardavimo kvitą, arba kitą prekės pirkimą-pardavimą iš šio pardavėjo patvirtinantį dokumentą. Jeigu pirkėjas nepateikia prekės įsigijimą patvirtinančio dokumento, prekė keičiama arba vykdomi kiti pirkėjo nurodyti ir anksčiau išvardyti reikalavimai tik pardavėjui sutikus.

Dideles ir sunkias (daugiau kaip 10 kg svorio) netinkamos kokybės ne maisto prekes kokybei įvertinti, keisti, taisyti ar grąžinti veža pardavėjas, jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip. Tokių prekių kokybė gali būti įvertinta ir pirkėjo namuose.

Prekių, Kurių Negalima Pakeisti, Sąrašas

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų "Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių" 14 punktas nustato, jog jeigu pirkėjui nepatinka nusipirktos prekės forma, dydis, spalva, modelis ar komplektiškumas, jis turi teisę per 14 dienų nuo ne maisto prekių pardavimo dienos, jeigu pardavėjas nėra nustatęs ilgesnio termino, pakeisti ją analogiška preke. Pirkėjas negali reikalauti pakeisti ar reikalauti sugrąžinti sumokėtus pinigus:

• parfumerijos ir kosmetikos preparatus,
• fotografijos ir kinematografijos prekes, spausdintas knygas, reprodukcijas ir kitus poligrafijos pramonės dirbinius,
• audinius, kilimines grindų dangas, išskyrus kilimus ir kilimėlius,
• apatininius drabužius, kūdikių drabužėlius,
• perlus, brangakmenius, tauriuosius metalus bei jų dirbinius, išskyrus dirbtinę bižuteriją,
• mašinas ir mechaninius įrenginius, elektros mašinas ir įrenginius,
• garso įrašymo ir atkūrimo bei televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatus, antžeminio transporto priemones,
• laivus, valtis ir plaukiojančius įrenginius,
• optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, kontrolės, medicinos arba chirurgijos prietaisus ir aparatus,
• laikrodžius, muzikos instrumentus,
• ginklus ir šaudmenis,
• baldus,
• patalynės reikmenis,
• šviestuvus,
• žaislus, žaidimus, išskyrus sporto ir meškeriojimo reikmenis.

Kokybišką, tačiau nepatinkantį daiktą galima reikalauti pakeisti, jeigu daiktas nebuvo naudojamas, nesugadintas ir nepraradęs prekinės išvaizdos. (Prekės ar jos pakuotės išvaizdos pakeitimų, kurie buvo būtini norint apžiūrėti prekę, negalima laikyti esminiais prekės išvaizdos pakeitimais). Pirkėjas per 14 dienų nuo daikto pardavimo jam dienos, turėdamas įrodymus, kad daiktą pirko iš to pardavėjo, turi teisę pareikalauti pakeisti nusipirktą daiktą analogišku, kitos formos, dydžio, spalvos, modelio ar komplektiškumo daiktu.

Jei pardavėjas neturi pakeitimui tinkamos prekės, pirkėjas per 14 dienų turi teisę grąžinti prekę pardavėjui ir atgauti už ją sumokėtus pinigus.

Jei pirkėjas nepateikia kasos aparato kvito arba kito nustatyta tvarka išduodamo prekės pirkimą ir pardavimą iš šio pardavėjo patvirtinančio dokumento, prekė keičiama ar kiti teisėti pirkėjo reikalavimai vykdomi tik pardavėjui sutikus.

Prekės keičiamos ar grąžinamos prekės pirkimo vietoje ar kitoje pardavėjo nurodytoje, pirkėjui patogioje vietoje.

Norėdamas pakeisti ar grąžinti prekę, pirkėjas pardavėjui pateikia raštišką prašymą, kuriame nurodo prekės trūkumus ir pasirinktą vieną teisėtą reikalavimą. Prie prašymo pridedamas kasos aparato kvitas ar pirkimo-pardavimo kvitas, arba kitas prekės pirkimą-pardavimą iš šio pardavėjo patvirtinantis dokumentas ir garantinis dokumentas (jeigu parduotai prekei nustatytas kokybės garantijos terminas).

Įsigijus netinkamos kokybės prekę vartotojas turi teisę savo pasirinkimu iš pardavėjo reikalauti netinkamos kokybės prekę pakeisti tinkamos kokybes preke arba atitinkamai sumažinti prekės kainą, per protingą terminą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti vartotojo išlaidas prekės trūkumams pašalinti, jeigu to neatliko pardavėjas. Vartotojas taip pat turi teisę vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir pareikalauti grąžinti už prekę sumokėtus pinigus.

Visa tai vadinama tiesioginė prekyba. O ji taip pat yra saistoma įvairių teisės aktų, ginančių vartotojų teises.

Vartotojų teisių reikalavimai vienodi ir taikomi visose Europos Sąjungos šalyse.

Svarbu žinoti:

1. Galima per 14 dienų atsisakyti pirkinio arba -- per metus, jei apie tai nepateikta informacijos. Vartotojas turi teisę, nenurodymas jokios priežasties atsisakyti sutarties, sudarytos nuotolinėmis ryšio priemonėmis (internetu) bei ne prekybai skirtose patalpose per 14 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo dienos bei atgauti visas sumokėtas įmokas. Vartotojui turi būti suteikta informacija apie šią sutarties atsisakymo galimybę bei pavyzdinė sutarties atsisakymo forma, kuria vartotojas gali (bet neprivalo) pasinaudoti, jei persigalvojo ir nori atsisakyti prekių ar paslaugų. Nutraukti sutartį galima pateikus aiškų pareiškimą apie sutarties atsisakymą, tačiau pateikiant užpildytą pavyzdinę sutarties nutraukimo formą atsisakyti sutarties gali būti lengviau ir paprasčiau. Jei pardavėjas tinkamai neinformuoja vartotojo apie teisę atsisakyti pirkimo sutarties, tai vartotojas šia teise gali pasinaudoti per 12 mėnesių. Atkreiptinas dėmesys, kad į LR Civilinį kodeksą perkelta Vartotojų teisių direktyva numato baigtinį sąrašą sutarčių, kai atsisakymo teisė nėra taikoma, pavyzdžiui, sutartims dėl pagal specialius vartotojo nurodymus pagamintų prekių, sutartims dėl greitai gendančių prekių (pavyzdžiui, maisto produktai) ar dėl supakuotų prekių, kurios buvo išpakuotos po pristatymo ir kurios yra netinkamos grąžinti dėl sveikatos apsaugos ir higienos priežasčių.
2. Prekių grąžinimas ir susijusios išlaidos. Jei vartotojas pasinaudoja teise atsisakyti pirkinio, bendruoju atveju galioja vartotojo pareiga grąžinti prekes pardavėjui ne vėliau kaip per 14 dienų, nebent sutartyje bus numatyta, kad pardavėjas grąžinamas prekes pasiima pats. Vartotojui tenka tiesioginės prekių grąžinimo išlaidos, išskyrus atvejus, kai pagal sutartį šias išlaidas prisiima pardavėjas arba kai jis tinkamai neinformavo vartotojo, kad šias išlaidas turės padengti vartotojas. Jei internetu arba paštu perkama didelių gabaritų prekė, tai pardavėjas turėtų pateikti galimą prekių grąžinimo-siuntimo atgal išlaidų dydį, tuo tarpu sutarčių ne prekybai skirtose patalpose atveju, jei prekės buvo pristatytos į vartotojo namus sutarties sudarymo metu ir negali būti įprastai grąžintos paštu (pavyzdžiui, yra sumontuotos), pardavėjas turi atsiimti prekes pats ir padengti atsiėmimo kaštus.
3. Pinigų grąžinimas. Pardavėjas per 14 dienų nuo sutarties atsisakymo turi grąžinti vartotojui visas sumokėtas sumas, įskaitant vartotojo apmokėtas prekių pristatymo jam išlaidas (priminsime - prekių grąžinimo išlaidos tenka vartotojui, žr. 2 punktą). Grąžindamas vartotojui visas sumokėtas sumas, pardavėjas turi naudoti tokį pat mokėjimo būdą, kokį naudojo vartotojas mokėdamas jam, nebent vartotojas aiškiai sutiko dėl kitokio būdo ir jeigu vartotojas nepatiria jokių kitų papildomų išlaidų. Tačiau gali būti nekompensuojamos papildomos prekių pristatymo išlaidos, atsiradusios vartotojui pasirinkus kitą nei pardavėjo pasiūlytas pigiausias įprastinis pristatymo būdas, pavyzdžiui, greitasis pristatymas. Be to, pardavėjas gali negrąžinti vartotojui pinigų tol, kol prekės jo nepasiekė arba kol vartotojas pateikia įrodymą, kad prekės tikrai išsiųstos.
4. Kainų skaidrumas, draudžiami paslėpti mokesčiai. Pardavėjai turi atskleisti visas išlaidas už produktą ar paslaugą, nurodydami visus galimus papildomus mokesčius ar išlaidas. Jų vartotojas neturės mokėti, jei nebuvo tinkamai informuotas prieš užsakymą. Internetinių užsakymų metu vartotojai turi matyti užsakymo mygtuką, kur aiškiai nurodyta, kad jį paspaudus atsiranda prievolė mokėti. Visoje ES negalima taikyti tokios praktikos, kai naudojami iš anksto pažymėti langeliai už tam tikras papildomas paslaugas. Pavyzdžiui, perkant lėktuvo bilietą, vartotojui automatiškai per atskirus pažymėtus langelius pasiūlomas kelionių, bagažo draudimas ar automobilio nuoma, ir jis turi pats „nuimti“ tuos pažymėjimus. Pardavėjai negali iš vartotojo dėl mokėjimo kreditine kortele (ar kitų mokėjimo būdų) reikalauti didesnio mokesčio nei jo patiriami kaštai.
5. Prekių pristatymas ir atsakomybė. Pardavėjas privalo pristatyti prekes vartotojui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sutarties sudarymo, jeigu nėra sutariama kitaip. Jeigu prekės per šį terminą nėra pristatytos, vartotojas gali pateikti reikalavimą pristatyti daiktus per papildomą protingą terminą, atsižvelgdamas į aplinkybes. Jeigu pardavėjas nepristato daiktų per pirkėjo nustatytą papildomą terminą, pirkėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Už prekės dingimą ar sugadinimą transportuojant yra atsakingas pardavėjas. Vartotojas tampa atsakingas už prekes nuo jų gavimo momento.

Jeigu pardavėjas nevykdo teisėtų pirkėjo reikalavimų, pirkėjas dėl prekių kokybės įvertinimo gali kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, o gavęs iš jos raštu pateiktas išvadas, apie tai pranešti pardavėjui. Dėl pažeistų vartotojų teisių gynimo pirkėjas taip pat gali kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą arba į teismą.

Apibendrinant, svarbu žinoti savo teises ir pareigas perkant prekes ne prekybai skirtose patalpose. Kilus ginčams, būtina kreiptis į atitinkamas institucijas, ginančias vartotojų teises.

tags: #daiktu #pardavimo #ne #prekybai #skirtose #patalpose