Dėl padidėjusio tempo ir ilgesnių darbo valandų derliaus nuėmimo sezonu, traumų rizika ženkliai padidėja. Dalijamės rekomendacijomis, kaip saugiai ir efektyviai dirbti.
Techninė priežiūra prieš sezoną ir jo metu
- Reguliariai tikrinkite įrangą: važiuoklę, diržus, filtrus, alyvą, saugos gaubtus, stabdžių sistemą.
- Žibintai ir atšvaitai turi veikti nepriekaištingai, ypač važiuojant viešais keliais.
- Kasdien valykite tepaluotus ir užterštus technikos paviršius: pašalinkite šiaudus, dulkes, šiukšles - ypač karštu arba sausu oru, kad sumažintumėte gaisrų riziką.
- Nepamirškite patikrinti gesintuvų būklės kiekvienoje mašinoje.
- Laikykitės gamintojo rekomendacijų ir nenaudokite modifikuotos ar be apsaugų įrangos.
Saugus technikos naudojimas
- Naudokite „Stop“ praktiką: prieš bet kokius valymo veiksmus, techninį aptarnavimą ar remontą technika turi būti išjungta, sustabdyta ir pasirūpinta, kad niekas kitas jos negalėtų įjungti.
- Saugokitės įsipainiojimų: nedėvėkite laisvos aprangos, papuošalų, suriškite ilgus plaukus.
- Nepriartėkite prie besisukančių dalių.
- Laikykitės saugaus atstumo, stebėkite, ar žemės ūkio mašinas vairuojantis žmogus mato, kad jūs artėjate prie judančios technikos - tai apsaugo ir jus, ir jį.
Dėmesys žmogui - poilsis ir budrumas
- Trumpos pertraukos kas valandą būtinos: išlipkite iš kabinos, pajudėkite - tai didina budrumą ir sumažina nuovargį.
- Valgykite reguliariai, gerkite vandenį, venkite saldintų gėrimų ar kofeino pertekliaus, gerai išsimiegokite.
- Stenkitės sukaupti dėmesį ir valdyti stresą - aiškus darbo planas, kontaktas su šeima ar aplinkiniais padeda palaikyti psichologinę pusiausvyrą.
Keliai ir matomumas
- Naudokite avarinio sustojimo ženklus, atšvaitus ir švyturius, ypač važiuodami keliais.
- Venkite važiuoti tamsiu paros metu, pasirinkite dienos laiką, kai transporto srautai mažesni.
- Atkreipkite dėmesį į elektros linijas ir galimas kliūtis viršuje: svarbu palikti saugų atstumą, o susidūrus su linija - nejudėti ir kviesti specialistus.
Atsargiai - grūdai
- Nelipkite ant grūdų - tai kelia didelę susiurbimo ir paskendimo riziką.
- Jei reikia patekti į aruodą, bokštą ar bunkerį, privaloma naudoti apraišus su virve, dirbti dviese (stebėtojas laukia išorėje), užtikrinti, kad grūdų byrėjimas ar iškrovimas visiškai sustabdytas.
Saugumas dirbant aukštyje ir išvengiant slydimų
- Palaikykite tinkamą laiptų švarą - valykite purvą, riebalus ir grūdus nuo laiptelių ir platformų.
- Lipkite atsargiai, laikykitės už rankenų visuomet pagal trijų taškų principą (dvi rankos ir viena koja arba atvirkščiai).
- Dirbdami aukštyje ar ant stogų, naudokite saugos įrangą (diržus, apraišus, įrankius).
Gelbėjimo darbų planas ir pirmoji pagalba
- Paruoškite gelbėjimo darbų planą: visi turi žinoti, kur ir kaip pranešti, jei kažkas nutinka dirbant laukuose ar ūkyje.
- Nurodykite laukų vietas, maršrutus, atsakingus asmenis.
- Pirmosios pagalbos priemonės: gesintuvai, pirmos pagalbos rinkiniai su turniketu turi būti kiekvienoje savaeigėje mašinoje, kiekviename pastate ir darbuotojai informuoti kaip jais naudotis.
Mokymai ir darbo organizavimas
- Kiekvienas darbuotojas turi būti apmokytas- ypač, jei dirbama su retai naudojama technika, ar yra priimti atlikti sezoninį darbą.
- Kiekvienas turi žinoti galimus pavojus darbo vietose.
- Organizuokite kasdienį trumpą susirinkimą prieš darbą - aptarkite darbo eigą, eismo srautus, komunikacijos priemones.
Kas akcentuojama Lietuvoje galiojančiuose darbų saugos teisės aktuose?
Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, darbdavys privalo įvertinti profesinę riziką dirbant su žemės ūkio technika, tvarkant grūdus ir inventorių. Remiantis rizikos įvertinimu, turi būti parengtas veiksmų planas rizikoms mažinti.
Darbuotojų darbo vieta privalo būti saugi, sveikatai nekenksminga, o saugos priemonės (kolektyvinės ar asmeninės) - finansuojamos darbdavio lėšomis.
Prieš sezono pradžią būtina instruktuoti darbuotojus, dokumentuoti rizikų vertinimą, apsaugos priemonių išdavimą, apsvaigimo tikrinimą. Dokumentacijos stoka gali vesti prie atsakomybės net ir kelerius metus vėliau.
Už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus darbdavys gali būti atsakingas juridiškai ir privalės sumokėti papildomą nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo vienkartinę įmoką (nuo 3 iki 9 minimalių mėnesinių algų), atsižvelgiant į įmonės dydį.
Administracinės baudos:
- darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas: 240-880 €;
- jei galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas, avarija: 1000-2000 €;
- nelaimingo atsitikimo nuslėpimas: 300-1 450 €.
Laikiniesiems darbuotojams turi būti suteikta informacija apie specifines rizikas, reikalingas priemones bei instruktavimas.
Konkrečias sąlygas kada ir kokios trukmės turi būti suteikiamos specialios pertraukos yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintame specialių pertraukų trukmės per darbo dieną (pamainą) ir jų nustatymo sąlygų apraše ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. V-65 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 32: 2004 „Darbas su videoterminalais.
| Darbo trukmė | Pertraukos trukmė | Pastabos |
|---|---|---|
| 8 val. | 5 (10) min. | Nustatomos po 1 val. |
| 12 val. | Pagal 8 val. režimą + 15 min. po kiekvienos darbo valandos | Pertraukos pirmosioms 8 val. nustatomos pagal 8 val. darbo pamainos režimą, likusias 4 val. po kiekvienos darbo valandos daroma 15 min. |
Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklės
Elektrotechnikos darbuotojai organizuoja ir vykdo elektros įrenginių techninę priežiūrą, remonto, montavimo, derinimo ir bandymo darbus, vykdo juose perjungimus bei atlieka jiems priskirtų įrenginių operatyvinį valdymą.
Vartotojo elektros įrenginiuose privalo būti skiriamas asmuo, atsakingas už elektros ūkį. Jei elektros įrenginių leista naudoti galia viršija 100 kW arba yra aukštosios įtampos įrenginių, šis asmuo turi turėti AK. Kitais atvejais atsakingas už elektros ūkį gali būti VK darbuotojas, turintis ne trumpesnį kaip 1 metų darbo su elektros įrenginiais stažą.
Darbų vadovas organizuoja elektros įrenginių eksploatavimo darbus. Jis turi teisę duoti nurodymus ir pavedimus darbams elektros įrenginiuose, turėti asmeninius elektros įrenginių raktus ir asmeniškai atlikti elektros įrenginių apžiūras.
Darbų vykdytojais skiriami elektrotechnikos darbuotojai, gerai išmanantys eksploatuojamų elektros įrenginių įrengimo, eksploatavimo, darbuotojų saugos ir sveikatos taisykles bei instrukcijas, eksploatuojamų įrenginių schemas, konstrukcijas ir kitus ypatumus.
Prižiūrintysis - tai elektrotechnikos darbuotojas, paskirtas prižiūrėti ne elektrotechnikos darbuotojus, vykdančius ne elektrotechninius darbus elektros įrenginiuose arba jų apsaugos zonose ir pan.
Darbo teisiniai santykiai ir problemos žemės ūkio versle
Žemės ūkio versle darbo teisiniai santykiai ir problemos nėra kasdienybė, paprastai jos prisimenamos tada, kai iškyla konkreti situacija (pavyzdžiui, Valstybinei darbo inspekcijai nustačius pažeidimus, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbuotojui paviešinus ar pasinaudojus konfidencialia informacija ar esant darbo ginčui tarp darbuotojo ir darbdavio).
Ūkiuose dažnai darbuotojai samdomi darbui ne metams, o tik pagrindinių darbų metu. Jei ūkyje dirbantys mechanikai, jų pagalbiniai darbininkai turi darbo visus metus (ar tiesiog nenorima jų atleisti siekiant išlaikyti ūkyje), tai kiti pagalbiniai darbininkai pasibaigus sezonui ūkyje nebeturi ką veikti.
Sezoninė darbo sutartis - tai terminuota darbo sutartis, atitinkanti sezoninių darbų sąrašą. Sezoniniais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip 8 mėnesiai (vienas po kito einančių 12 mėnesių laikotarpiu).
Antai Vyriausybė yra nustačiusi, kad žemės ūkio produkcijos auginimas, derliaus nuėmimas atvirame lauke, paruošimas ir supirkimas sezono metu yra sezoniniai darbai.
Be to, į sezoninių darbų sąrašą patenka ir miškų ūkio darbai: sėklų rinkimas ir jų paruošimas sėjai, dirvos parengimas miško želdiniams, miško želdinimas, želdinių priežiūra, daigynų įveisimas ir priežiūra, miško kenkėjų ir ligų apskaita ir stebėjimas, miškų valymo darbai, medelių sodinimo ir želdinių priežiūros darbai kaimo sodybose, miškotvarkos lauko darbai.
Ūkyje pasitaiko atvejų, kuomet dėl darbuotojo nerūpestingumo, aplaidumo ar netgi piktybiškumo ūkis patiria nuostolių (žūva dalis derliaus, sugadinama brangi technika, išplinta ligos ir kt.).
Bendra įstatymų taisyklė sako, kad tokiu atveju darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio - taigi darbuotojų atsakomybė yra ribota.
Visiškos materialinės atsakomybės sutartys gali būti sudaromos su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, taip pat sutartys - dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe.
Nelaimingi atsitikimai darbe
Žemės ūkio versle nelaimingų atsitikimų priežastys paprastai būna dvi: darbdaviai nepasirūpina, kad darbuotojai turėtų visas darbo saugos priemones; darbuotojai, turėdami tokias priemones, patys jomis rūpestingai nesinaudoja.
Iki šiol pasitaiko atvejų, kuomet darbuotojai į darbą ateina neblaivūs, tvarko žemės ūkio techniką jos neišjungę, nesilaiko esminių saugos reikalavimų.
Įstatymai numato, kad draudžiami įvykiai (kada darbuotojui priklauso kompensacija) gali atsitikti darbo metu arba vykimo į / iš darbo metu.
Nelaimingas atsitikimas darbe - tai įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, kuris yra nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe.
Taigi valstybei gali tekti skirti kompensaciją, o darbdaviui - atlyginti nuostolius ne tik tuo atveju, kai darbuotojas atlieka darbo funkcijas, tačiau ir tuomet, kai darbuotojas vyksta iš / į darbą.
Svarbu pažymėti, kad apie nelaimingus atsitikimus darbdavys privalo informuoti Valstybinę darbo inspekciją, kuri atlieka tyrimą, dėl ko atsitiko nelaimingas atsitikimas.
Sunkaus ar mirtino nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas turi būti baigtas per 20 darbo dienų nuo įvykio. Baigus sunkaus ar mirtino nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius surašo aktą.
Praktikoje pasitaiko, kad dėl nelaimingo atsitikimo yra kalti abu - ir darbuotojas (pavyzdžiui, dėl to, kad buvo neblaivus) ir darbdavys (pavyzdžiui, dėl to, kad nebuvo laikomasi visų darbo saugos reikalavimų).
Nekonkuravimas ir konfidencialios informacijos išsaugojimas
Augant konkurencijai, žemės ūkio versle svarbiais dalykais tampa nekonkuravimas ir konfidencialios informacijos išsaugojimas.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet išeinantis iš darbo darbuotojas su savimi pasiima įvairios įmonei priklausančios informacijos (pavyzdžiui, bendrovės, jos klientų, partnerių komercines paslaptis, informaciją apie verslo ryšius, klientų ir partnerių sąrašus, kontaktinių asmenų rekvizitus ir kt.).
Dažnas žemės ūkio verslininkas apie šią problemą susimąsto tik po to, kuomet darbuotojas jau yra išėjęs iš darbo. Tokiu atveju teismuose darbdaviui tampa sudėtinga apsaugoti savo teisėtus interesus.
Tam, kad būtų išvengta panašių incidentų, žemės ūkio verslo profesionalai su darbuotojais turėtų sudaryti konfidencialios informacijos saugojimo, taip pat - nekonkuravimo susitarimus.