Dainava - daugiausia prieš maždaug 50-40 metų statytų daugiabučių rajonas, kuriame kaip ir visame Kaune sparčiai atnaujinama infrastruktūra. Tačiau šios miesto dalies pavadinimas mena kur kas senesnę istoriją.
Dainavos seniūnijos žemėlapis
Dainavos Kaimo Susikūrimas
Šiai miesto daliai pavadinimą suteikusio Dainavos kaimo teritorija sudaro tik apie 36 proc. dabartinės oficialios Dainavos seniūnijos teritorijos. Kita dalis priklausė Muravos, Girstupio ir Gričiupio kaimams.
„Didžioji dalis dabartinės Dainavos seniūnijos teritorijos XVIII a. priklausė Prozorų giminei. XIX a. minimas Muravos dvaras, bet apie jį žinoma nedaug. Po 1831 m. sukilimo daug vietinių gyventojų sodybų buvo sudeginta, gyventojai ištremti į Sibirą. Vietoj jų atkelti rusai sentikiai iš Rusijos imperijos centrinių gubernijų. Dauguma jų įsikūrė Muravos kaime. 1835 m. per Muravos kaimą buvo nutiestas Sankt Peterburgo-Varšuvos traktas (dabartinis Savanorių prospektas), padalinęs kaimą į dvi dalis.
Pašnekovas atkreipė dėmesį į tai, kad XIX a. pabaigoje nemaža dalis dabartinės Dainavos seniūnijos teritorijos buvo apaugusi mišku, būta daug pelkių. Į pietryčius nuo minėtos teritorijos 1889 m. pastatytas Kauno tvirtovės VI fortas. Aplink jį buvo išpirktos žemės, iškirsti miškai, uždraustos statybos.
XX a. pradžioje neseniai susikūrusi Lietuvos Respublika vykdė žemės reformą, kurios metu dalis žemės buvo skiriama nepriklausomybės kovų dalyviams. Toks procesas vyko dabartinėje Dainavos teritorijoje. Į pietryčius nuo Muravos kaimo esančiose bendrose ganyklose pradėta skirti žemės Lietuvos kariuomenės savanoriams, aplinkinių kaimų mažažemiams gyventojams.
Naujakuriai nusprendė, kad kaimui reikėtų „normalaus“ pavadinimo. Tuo klausimu jie susirinko pas kaimo seniūną ir svarstė įvairius variantus. Bet tada 8-metė kaimo seniūno Jurgio Stankevičiaus dukra Marija pasiūlė Dainavos pavadinimą pagal savo mėgstamiausią knygą - Vinco Krėvės „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“. Kaimo žmonėms šis pavadinimas patiko ir jie pritarė mergaitės siūlymui.
Tuo tarpu Draugystės parko vietoje prieš II-ąjį pasaulinį karą buvo husarų pulko poligonas. Ten buvo ir vieta buvo numatyta kurti aerodromui. „Sugrįžus sovietams, 1950 m. buvo įkurtas „Dainavos“ kolūkis. 1959 m. jis buvo sujungtas su Salomėjos Nėries kolūkiu. Vėliau kolūkio fermos buvo iškeltos į Ramučius, jų vietoje įrengtas žirgynas (dabar tarp magistralės Vilnius- Kaunas ir Partizanų g., ties parduotuve „IKI“). XX a. 6 deš. pabaigoje Sartų, Alaušo ir Dubingių gatvėse keliasdešimt sklypų gavo iš Kauno marių užtvindymo zonos iškelti gyventojai“.
Dainavos Rajono Plėtra Sovietmečiu
Dabartinė Dainavos teritorija prie miesto prijungta ir masiškai daugiabučiais užstatyti pradėta 7-ajame dešimtmetyje. Statybos prasidėjo 1963 m. nuo dabartinės Kovo 11-osios g. pradžios (ties VI fortu). Pirmieji naujakuriai prisimena, kad vietovės buvo drėgnos, pelkėtos. „Gyventojai į daugiabučius buvo įkeliami dar nesutvarkius aplinkos, nebūdavo padorių šaligatvių. Dėl to tuometinį Centrinį bulvarą (dabar V. Krėvės pr.) gyventojai buvo praminę „Centriniu purvynu“.
Su rytiniais Dainavos mikrorajono pakraščiais ribojosi pramonės rajonas. 1965 m. čia atidaryta stambi Dirbtinio pluošto gamykla, 1970 m. - Radijo gamyklos filialas. 1975 m. pradėjo veikti Kauno termofikacinė elektrinė.
Kauno termofikacinė elektrinė
Vienas iš nedaugelio, išlaikiusių vienose rankose didelę teritoriją - apie 18 ha užimantis prekybos miestelis „Urmas“. Čia veikia daugiau kaip 2500 parduotuvių ir kasdien apsilanko virš 25 tūkst. Su šiuo prekybos miesteliu susijęs dar vienas įdomus dalykas - beveik mitu tapę pasakojimai apie paslaptingą požeminį upelį, tekantį po miestelio teritorija.
To kas įvyko kovo 6 d. mokslininkai dar nematė
Sovietmečiu Dainavos rajonas turėjo dar keletą įžymybių, kurios ir šiandien gana giliai įsirėžusios daugelio kauniečių atmintyje. O tos senosios Dainavos įžymybės - „Aguonos“, „Viešnagės“ parduotuvės, „Pasimatymo“ restoranas. 1972 m. įrengtas „Tautų draugystės“ parkas, dabar vadinamas tiesiog „Draugystės“ parku.
Beje, įdomus ir daugelio jau primirštas arba išvis nežinomas faktas, kad greta šio pastato esančios Taikos prospekto, Birželio 23-iosios ir A. Baranausko gatvių sankryžos vietoje anksčiau plytėjo didžiulis žiedas.
Dainava Šiandien
Šiuo metu Dainavos seniūnija yra viena iš didžiausių pagal gyventojų skaičių ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Čia gyvena apie 54 tūkst. Seniūnijoje, kaip ir visame Kaune, pastaruoju metu plečiama ir gerinama infrastruktūra. Renovuotos pagrindinės transporto arterijos, tvarkomi šaligatviai, atnaujinami šviestuvai, tiesiami nauji pėsčiųjų takeliai, kertami krūmai.
Atnaujintas Dainavos parkas, kuris tapo šviesia, šiuolaikiška laisvalaikio erdve ir pagrindiniu traukos centru gyventojams, kuriame vyksta įvairūs renginiai.
Dainavos seniūnijos įmonės, teikiančios būtų ūkio paslaugas
| Įmonės pavadinimas | Adresas |
|---|---|
| Mano Būstas Dainava, UAB | Butrimonių g. |
| UAB "ADMI“ | Mindaugo g. |
| UAB „DOMUS SERVICE” | Vydūno g. |
| Civinity Namai | Ukmergės g. |
Žymi Dainavos Gyventoja - Janina Ulinskienė
Janina Ulinskienė yra viena iš trijų poečių, kurios Dainavos parke vykusiame renginyje skaitė savo kūrybos eiles. Kaip paaiškėjo, ji kuria jau seniai, yra išleidusi 4 poezijos knygeles (,,Lemties miražai“, ,,Būkim laimingi“, ,,Mūzos dovana“, ,,Norėčiau būti paukštė“) ir net 8 knygeles mažiesiems (,,Zuikio laimė“, ,,Bitės batai“, ,,Vaikystės traukinukas“, ,,Peliuko godos“, ,,Boružėlės draugai“, ,,Bitutės sapnas“, ,,Geri draugai“, ,,Pėdos vaikystės pievoje“).
Paklausta, kaip pradėjo rašyti, Janina sakė nežinanti, iš kur toks pomėgis ir gebėjimas. Ji gimė ir augo Kaune, vaikų namuose, savo tėvų ir nieko apie juos nežino. Tik iš labai ankstyvos vaikystės, kai jai buvo berods 3 metukai, yra atmintin įstrigęs toks prisiminimas apie gyvenimą Kauno kūdikių namuose. Tada buvo karo metai, naktimis dažnai girdėdavosi lėktuvų ūžimas. Kai ūždavo lėktuvai, viena seselė niūniuodavo vaikams tokią greičiausiai savo kūrybos dainelę, kurios žodžius ir dabar gali pasakyti atmintinai: ,,mikit mažutėliai šią naktelę baugią, tegu jus lig ryto angelėliai saugo“.
Būdama 4 klasėje Janina subūrė būrelį mergaičių, kurios kas savaitę nupiešdavo po atviruką ir parašydavo bent po vieną eilėraštį. Tada susirinkusios kartu nuspręsdavo, kurios eilėraštis geriausias, ir kurios atvirukas gražiausias. O gražiausią atviruką padovanodavo geriausio eilėraščio autorei. Tačiau netrukus, apie tai sužinojusi, mokytoja uždraudė joms rinktis, Janinai gražiai pasakiusi ,,jei nenori patekti pas baltas meškas, uždaryk savo veiklą…“.
Vėliau, kai dirbo Radijo gamykloje, ji rašė eiles laikraščiui, priklausė rašytojų būreliui. Visada buvo aktyvi visuomenininkė, Radijo gamykloje buvo moterų tarybos pirmininkė ir būrė kitas rašančias moteris. Jau tada kurdavo eiles ar sveikinimus, bet savo kūrybos nesureikšmino ir neviešino.
Tik išėjusi į užtarnautą poilsį parodė savo kūrybą dabar jau mirusiam dainaviškiui Antanui Paulavičiui, kuris pats kūrė žodžius ir muziką. Tai jis paskatino kurti ir tik jo dėka Janina suprato, kad gali rašyti. Taip ir išleido 12 knygelių.
Dainavoje moteris gyvena seniai, nuo 1980 m. Pasakoja, kad kai atsikraustė, aplinkui buvo purvynas. Janina tebėra tokia pati veikli ir kūrybinga kaip jaunystėje. Su kitomis Dainavos bendruomenės moterimis ji susitinka ir jos kartu užsiima tokiomis veiklomis kaip dekupažas, piešimas, pynimas, mezgimas, rankdarbiai, nėrimas. Kartu su jomis oganizuoja renginius Dainavos seniūnijoje ir ,,Berželio“ bibliotekoje bei pati visur dalyvauja. Dar priklauso Nepriklausomų rašytojų sąjungai, Kūrybinės raiškos asociacijai ,,Kauno brandumas“, Artrito klubui, Našlaičių brolijai (labai norėtų susitikti kartu su ja sunkią vaikystę vaikų namuose patyrusių našlaičių).
Linkime Janinai Ulinskienei daug sveikatos ir sėkmingai išleisti planuojamas poezijos knygeles, toliau išlikti tokia aktyvia, kūrybiška, pasitempusia ir optimistiška.