Švietimo istorija Lietuvoje yra turtinga ir įvairi, o Gelgaudiškio miestelis nėra išimtis. Šiame straipsnyje panagrinėsime Gelgaudiškio mokyklų istoriją nuo XVII amžiaus iki XX amžiaus, atskleidžiant svarbius švietimo raidos etapus ir iššūkius.
Pirmieji mokyklų ženklai XVII-XIX amžiais
Istorikas J. Totoraitis teigia, kad mokykla Gelgaudiškyje įsteigta 1620 m. dvaro savininko Oziemblovskio žmonos Marijos. Joje mokėsi ponų vaikai lenkų kalba. Tačiau ši mokykla veikė neilgai ir didesnės įtakos apylinkės žmonių švietimui neturėjo, nes valstiečių vaikai liko be mokslo. Mokyklos globėjai išvykus, mokykla buvo uždaryta.
Nėra žinių, ar vėliau čia buvo mokykla, tačiau galima manyti, kad per du šimtmečius vaikai negalėjo nesimokyti. Įgaliotojo Marijampolės apskrities komisaro sudarytas 1819 m. sąrašas mini Gelgaudiškio mokyklą tarp tų, kurios veikė sunkiomis sąlygomis: prastose patalpose ir be nuolatinių mokytojų.
Iš gubernatorių ataskaitų apie Užnemunės mokyklas ir mokinių skaičių sužinome, kad 1833 m. buvo parapijinė mokykla, kurioje mokėsi 55 mokiniai, iš kurių 49 valstiečių vaikai. Kitais metais mokinių skaičius svyravo: 1839 m. ir 1841 m. mokėsi 54, 1844 m. - 61, 1852 m. - 70 (68 valstiečių vaikai), 1854 m. - 69, 1857 m. - 33 ir 1860 m. - 50 valstiečių vaikų.
Dekanato vizitacijos aktai patvirtina, kad 1859 m. Gelgaudiškyje buvo mokykla, kurioje mokėsi 59 mokiniai. Nėra abejonės, jog tuo laiku vaikai mokėsi lenkiškai. Mokykla buvo mūrinė, joje dirbo Juozas Mickevičius. Aktuose rašoma, kad mokykloje mokėsi katalikai ir nekatalikai. Vienus vaikus mokė tikybos kunigas, o kitus pastorius.
Knygoje „Lietuvos švietimo istorijos bruožai XIX a pirmoje pusėje“ nurodoma, kad parapijinė Gelgaudiškio mokykla įsteigta 1833 metais. Mažojoje Lietuviškoje Tarybinėje enciklopedijoje nurodoma, kad pradinė mokykla Gelgaudiškyje veikia nuo 1845 metų.
Vokiečių kalbos įtaka ir slaptųjų mokyklų atsiradimas
Baronas Keidelis, plėsdamas savo valdas, stengėsi Gelgaudiškyje naujoviškai tvarkytis, todėl kvietėsi iš Vokietijos sau į dvarą kitus pavaldinius. Apie 1872-1874 metus Keidelis Gelgaudiškyje prie jau veikiančios pradinės mokyklos įsteigia klases, kur mokoma tik vokiečių kalba. Jose mokosi dvaro tarnautojų vokiečių vaikai. Mokykla tada buvo įsikūrusi mūriniame pastate (dalis pastato išlikusi, ten įsikūręs konditerijos cechas).
Mokykloje dirbo du mokytojai: lietuvis mokė rusų kalba lietuvius, o kitas mokytojas mokė vokiečių kalba vokiečių vaikus. Vokiečių mokykla turėjo lengvatų. 1864 metais uždraudus lietuvišką spaudą, Gelgaudiškio apylinkėse paplito slaptosios mokyklėlės, kuriose vaikus mokė daraktoriai lietuviškai. Deja, apie šį laikotarpį išlikę mažai žinių.
Iš gelgaudiškiečių pasakojimų žinome, kad daraktoriai - neretai mažamoksliai, tačiau gerai supratę mokslo reikšmę ir puoselėjantys lietuvybę žmonės, neturėję pastovios darbo vietos, keliavę per sodybas ir valstiečių trobose mokydavę kaimo vaikus. Daugeliui neturtingųjų ir šitoks mokslas buvo neprieinamas, gimtosios kalbos - skaitymo ir rašto - juos mokė tėvai, motinos, sėdėdamos prie ratelio, vyresnieji broliai, kuriems buvo tekę bent kiek mokytis.
Žmonių prisiminimai atskleidžia to meto švietimo realijas:
- Antanina Juškienė: „Kai aš buvau vaikas, mokyklos nelankiau jokios. Po kaimą vaikščiojo daraktorius. Pamokė skaityti, rašyti ir rokundos (skaičiavimo).“
- Elžbieta Šačkuvienė: „Kai buvo draudžiama lietuviška spauda, kiekviena šeima suprato, kad reikia neapleisti gimtosios kalbos, reikia mokyti vaikus nors ir slapta lietuviško rašto.“
- Kazys Čiauška: „Dabar jūs, jaunimas, turite visas galimybes mokslui. O mes, senoji karta, mokslo siekėme kitais keliais. Pirmoji mano mokytoja buvo mama.“
- Antanina Skamarakienė: „Aš pradėjau mokytis 1910 metais. Mano tėvai mokslo nebuvo ragavę, todėl pirmiausia mokiausi pas senyvą moteriškę Jociuvienę skaityti.“
- Antanas Pulokas: „Mokytis pradėjau aštuonių metų. Toks tas ir mokslas buvo. Jei tėvai būtų leidę, rašto būčiau išmokusi, bet tais laikais mokytojai į namus eidavo.“
- Marcelė Pilypaitienė: „Mokslo mažai mums teko. Mane mokino tokia bobelė. Ji buvo apie 80 metų. Sena jau. Maldaknyges ir elementorių mokino paskaityt, ale ka ma nebuvo kada mokytis.“
- Ona Kriščiūnienė: „Aš pati buvau savamokslė. Mokiausi aš ne mokykloje, o kaime pas tokią senutę Oną Širvaitienę.“
- A. Stanaitienė: „Sunkus anuomet buvo neturtingųjų kelias į mokslą. Mokyklos būdavo toli, reikėjo už mokslą mokėti, o iš kur tų pinigų gausi, jei šeimoje auga penketas vaikų.“
- Ona Bladaitienė: „Todėl patys tėvai kiek mokėdami skaityti ar rašyti, mokė ir vaikus.“
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė | Pakilimas ir žlugimas. (Lietuvos Istorija)
Mokyklos atgimimas ir sunkumai XX amžiuje
Tik panaikinus spaudos draudimą, atgijo ir mokykla. „Lietuvos žinios“ 1908 m. rašė: „Du Gelgaudiškio mokyklos mokytojai, o taip pat Šakių mokyklos mokytojas Vitkauskas neseniai gavo nuo Suvalkų direkcijos viršininko leidimą įrengti prie savo namų vakarinius kursus Gelgaudiškio dvaro analfabetams darbininkams. Gaila, kad toks leidimas atėjo pavėluotai, nes jau prasidėjo darbininkų pavasario darbai“.
Šis raštas patvirtina, kad tuo metu mokyklą lankė daugiau vaikų, dirbo du mokytojai, ir kad buvo susirūpinta dirbančiųjų mokymu. Antrajame XX amžiaus dešimtmetyje mokykla išgyveno didelius sunkumus. Nelengva buvo ir pirmaisiais nepriklausomybės metais.
Tačiau daugėjo mokinių skaičius. 1930 metais pradžios mokykloje mokėsi 94 mokiniai ir dirbo du mokytojai.Gelgaudiškio pradžios mokykloje dirbo vienas mokytojas su 34 mokiniais. Be to LMGK organizacijos šelpiamos mokyklos dviejuose komplektuose mokėsi 55 mokiniai. Ketvirtame dešimtmetyje mokinių skaičius mažai keitėsi.
Apie 1900 metus baronas Keidelis Gelgaudiškio dvarą parduoda dvarininkui Komarui. Šis dar labiau išnaudoja valstiečius ir dvaro darbininkus. Dokumentuose minimi 1905 metų birželio ir spalio - gruodžio mėnesių darbo žmonių streikai. 1905 m. gruodžio mėn. 11 d. Gelgaudiškio valsčiaus valdyboje ir pradinėje mokykloje, prieš tai iškirtę pono mišką, nupjovę telefono laidus, sukilėliai sunaikino knygas ir dokumentus. Taip buvo sudegintas visas vokiškosios mokyklos turtas. Vokiečių mokytojas dingsta netekęs darbo, o lietuvių mokykloje įvedamos lietuvių kalbos pamokos du kartus per savaitę.
Šiame pastate nuo 1920 metų - pradinės mokyklos įkūrimo - iki 1966 metų mokėsi pradinių klasių mokiniai. Čia buvo ir mokinių bendrabutis. Nuo 1966 m. iki 1985 m. Gelgaudiškietė Stasė Juškienė (Banaitytė) mokytojavo šioje mokykloje.
Stasė Juškienė: „Į mokyklą pradėjau eiti caro laikais - 1912 metais. Ir lankiau ją tik vieną žiemą. Gelgaudiškyje, pakalnėje, ilgame mediniame name - viename gale vokiečių mokykla, kitame - rusiška. Aš ėjau į rusišką. Pradėjo mane mokyti vokietis Šy…“
Mokinių skaičiaus dinamika Gelgaudiškio mokykloje XIX a.
| Metai | Mokinių skaičius | Iš jų valstiečių vaikų |
|---|---|---|
| 1833 | 55 | 49 |
| 1839 | 54 | - |
| 1841 | 54 | - |
| 1844 | 61 | - |
| 1852 | 70 | 68 |
| 1854 | 69 | - |
| 1857 | 33 | - |
| 1860 | 50 | - |
Šiame straipsnyje apžvelgta Gelgaudiškio mokyklų istorija atspindi Lietuvos švietimo raidą ir iššūkius. Nuo pirmųjų parapijinių mokyklų iki slaptųjų mokyklėlių ir vėlesnio atgimimo, Gelgaudiškio mokyklos vaidino svarbų vaidmenį vietos bendruomenės švietime ir kultūroje.