Darbas su Būti ar Turėti Daryti: Kaip Atrasti Savąjį Kelią

Dažnai kalbame apie didelę personalo kaitą organizacijoje. Kaltiname, kad darbuotojams rūpi vien pinigai, kad jie linkę keisti darbovietes dėl šiek tiek didesnės algos. Kalbame, kad beveik neįmanoma padidinti personalo motyvacijos arba jos vis per mažai. Kita vertus, ir patys, būdami darbuotojais, jaučiame, kad nededame tiek pastangų, kiek galėtume. Kodėl? Galbūt mūsų darbas nėra jų vertas? Ar darbas yra vertybė? Ko siekiame ir ką gauname darbe?

Darbo keitimo priežastys ir motyvacija

Pakalbinome leidyklos „Dangus“ vadovę Ingą Puodžiūnienę: „Darbų keitimo priežastys įvairiausios - pradedant nuo netenkinančių darbo sąlygų ir baigiant ieškojimu kažko naujo. Liūdniausia, aišku, kai žmonėms tenka ieškotis kito darbo, jų buvusiai darbovietei neišsilaikius rinkoje ir nutraukus veiklą. Beje, vyresni žmonės nėra linkę taip dažnai keisti darbo, nes jie užaugo esant kitokioms tradicijoms. Jaunimui formuojamas požiūris: jeigu neieškai, kur geriau, tai esi niekam tikęs. Todėl pabuvę metus kitus viename darbe jie tiesiog ieško „kažko naujo“.

Tam buvo palanki ir situacija darbo rinkoje: trūkstant darbuotojų galėjai nueiti beveik bet kur - visur buvai laukiamas. Jei pakeitėte kelias darbovietes iš eilės, bet darbas vis dar jūsų netenkina, paklauskite savęs, ar tikrai dirbate tai, kas jums tinka.

Jeigu žmogus darbe jaučiasi puikiai ir į jį eina su džiaugsmu, tai gali būti daug svarbiau nei algos dydis. Visų pirma vertėtų išsiaiškinti, ką labiausiai vertinate darbe. Atsakykite, ko Jums reikia, kad jaustumėtės laimingi. Pateikiame dažniausiai išskiriamų darbo teikiamų „privalumų“ sąrašą. Šie penki kriterijai turi tiesioginės įtakos jūsų pasitenkinimui darbu, profesinės veiklos vertinimui ir netgi laimei. Tik tuomet, kai įvardijate, kas jums yra svarbiausia, galite atsakyti, ar dabartiniame darbe tai gaunate.

Darbo vertybės

Vertybės - tai mums svarbiausios idėjos, mūsų principai, kurie priklausomai nuo savo reikšmingumo turi įtakos mūsų mintims, veiksmams bei sprendimams. To, kas mums svarbiausia, ieškome bendraudami su draugais, gyvendami šeimoje, priklausydami organizacijoms ar užsiimdami profesine veikla.

Leidyklos „Dangus“ vadovė Inga Puodžiūnienė teigia: „Vieniems reikia pripažinimo ir garbės, kitiems - palaikymo, tretiems - viską daryti savarankiškai, dar kitiems - pinigų ar materialinių priedų. Beveik pusę savo aktyvaus gyvenimo laiko praleidžiant būtent darbe, norisi turėti ramią ir mielą aplinką, tikėtis iš kolegų palaikymo ir pagalbos, o ne teroro ir streso. Taip pat žmonės ieško normalių darbo sąlygų. Kadangi mūsų darbas vyksta biure, sunku net palyginti ir įsivaizduoti, su kokiomis sąlygomis susiduriama dirbant lauke, gamykloje ir panašiai. Žmonėms svarbi jų sveikata ir gera savijauta. Be viso to aišku, kad daugumai nesvetimas noras kažko pasiekti profesinėje srityje, tobulėti, sulaukti pripažinimo.

Motyvacijos modeliai

Mus skatina veikti tam tikrų poreikių visuma. Darbo veiklos aspektu teorijoje išskiriami keli motyvacijos modeliai, kurie susiję su mūsų nuostatomis, vertybėmis bei vaidmenimis. Pagrindiniai yra pasiekimo, vienijimo, kompetencijos ir valdžios motyvacijos modeliai.

• Pasiekimo motyvacijos modelis dažnai būdingas tam, kuris komandoje prižiūri, ką ir kaip kiti turi daryti, kaip turi elgtis siekdami nustatytų grupės tikslų. Tai yra lyderis arba kontrolierius. Tokie asmenys renkasi iššūkius ir kliūtis. Jie siekia profesinio tobulėjimo, kopimo karjeros laiptais. Jei kalbame apie jus, turbūt sutiksite, kad jums svarbiausias pats procesas, bet ne apdovanojimai bei atlygis. Galite dirbti „dėl idėjos“, jei jausite, kad kiti jumis pasitiki ir jus pripažįsta.
• Vienijimo motyvacijos modelis būdingas tiems, kurie rūpinasi gerų tarpusavio santykių palaikymu komandoje, t. y. iniciatoriams (komandos sieloms). Tokiems asmenims svarbiausia bendradarbiauti ir kooperuotis - jie linkę palaikyti draugiškus santykius su kolegomis. Jei atpažįstate save, turbūt gera atmosfera darbo vietoje ir draugai jūsų gyvenime užima itin reikšmingą vietą, todėl ir darbe esate linkę išeiti už formalaus bendravimo ribų.
• Kompetencijos motyvacijos modelis būdingas asmenims, kuriems labiau rūpi asmeninių poreikių tenkinimas, bene labiausiai - atsiskyrėliams (profesionalams). Šiems asmenis svarbiausia - kokybiškas darbas. Taip pat būdingas noras didinti savo atliekamo darbo kokybę, mokytis iš savų ir svetimų klaidų. Jei kalbame apie jus, vertinate kolegų pripažinimą bei pagarbą dėl jūsų gerai atliekamo darbo. Vadinasi, jums nesvetima ir japonų vertybių sistema, kur kokybė itin svarbi.
• Valdžios motyvacijos modelis taip pat labiau būdingas asmenims, kurie vadovauja procesams komandoje, t. y. lyderiams, kontrolieriams. Tokie žmonės siekia paveikti kitus asmenis ar situacijas.

Darbų dažnai renkamės intuityviai: nesusimąstydami, kodėl taip nusprendėme arba ne visuomet visiškai suprasdami savo veiksmų priežastis. Tik žinodami, kokie yra jūsų idealaus darbo kriterijai, ko ieškote darbe, pasirinksite tinkamą būsimą darbovietę bei pareigas.

Mitai apie darbą

1 mitas. Kapitalistinė logika, kad ilgesnės darbo valandos reiškia didesnį atlygį, nepaliauja mūsų persekioti iki šių dienų. Dėl darbo aukojame laiką, skirtą šeimai, draugams ir kitiems ne mažiau prasmingiems gyvenimo įvykiams, kad pasiektume finansinę laisvę. „Bloga žinia ta, kad tai netiesa, bet taip pat ir gera žinia, kad tai netiesa, - sako Steve’as Cookas, knygos „Besimėgaujantis gyvenimu“ (angl. „Lifeonaire“) autorius. „Geriau dirbkite trumpiau, bet stenkitės, kad kiekviena valanda būtų efektyvi, - pataria S. Cookas. - Keturios valandos nepertraukiamo ir netrukdomo darbo užtikrina maksimalų produktyvumą. Dirbti mažiau - tai ne tas pat, kas tinginiauti.

2 mitas. Ar susimąstėte kada nors, kad darbe praleisite didžiąją savo gyvenimo dalį? Susitelkimas tik į atlygį nėra teisingas pasirinkimas. Dauguma jaunų specialistų siekia kuo didesnio pradinio atlyginimo. Tačiau didesnė tikimybė, kad jums seksis geriau, jei jums patiks tai, ką darote.

3 mitas. Burnoti ant direktoriaus, biuro ir kitų kolegų itin populiaru. Tai puiki streso malšinimo priemonė. Tačiau iš tikrųjų ne visi nekenčia darbo. Nėra abejonės, kad pažįstate bent vieną žmogų, kuriam patinka jo darbas. O koks darbas jums būtų teikiantis ir pajamas, ir malonumą? Darbe, kaip ir visur, bus ir gerų, ir prastų dienų. Susiginčysite su kolegomis, gausite nuobodžių užduočių, teks taisyti svetimas klaidas ir laikytis neįgyvendinamų terminų. Kad ir ką sakytų jūsų tėvai ar draugai, turėti prestižinį darbą, kurio nekenčiate, nėra geras sprendimas. Darbe praleisite didžiąją gyvenimo dalį, todėl susiraskite tai, kas jums patinka. Jei nekenčiate savo darbo, reikėtų išsiaiškinti, kodėl: ar iš tikrųjų nekenčiate darbo, ar tiesiog nemėgstate dabartinės darbo aplinkos?

4 mitas. Smagu svajoti apie darbą, kur uždirbate daug, o biuras - dangoraižyje. Tačiau jei tai siejate su pasitenkinimu, tikėtina, kad jūsų laukia nusivylimas. „Svajonių darbas“ visų pirma yra įdomus ir prasmingas. Siekdami pinigų ir statuso, o ne tikslo ir iššūkių, greičiausiai įsisuksite į ratą „kai tik uždirbsiu x eurų, būsiu laimingas“. Taigi iš naujo nusibrėžkite karjeros kelią - grįžkite prie tikslo ir įsitraukimo.

Laisvai samdomas darbas

Įvairūs gyventojų nuomonių tyrimai rodo, kad kas trečias lietuvis norėtų dirbti sau, bet daugelis net nebando įgyvendinti šios svajonės. Dažnai manoma, kad įkurti savo verslą - brangu, taip pat stabdo baimė sužlugti. Tačiau iš tiesų, turėti savo verslą gali kiekvienas. Tam nereikia didelių investicijų ir netgi nebūtina steigti įmonės. Paprasčiausias būdas tapti verslininku - laisvai samdomas darbas, dar vadinamas freelancingu (angl. freelancing). Tai vieno žmogaus savarankiškai vykdoma komercinė veikla, pavyzdžiui, rašymas, vertimai, programavimas, renginių vedimas, projektų valdymas ir kt.

Nesusidūrusiems su laisvai samdomu darbu dažnai kyla klausimas, ar tokia veikla legali. Žinoma! Laisvai samdomi specialistai moka mokesčius, todėl turi visas socialines garantijas, kaip ir dirbantieji įmonėse. Be to, priklausomai nuo atliekamos veiklos, sumokami mokesčiai gali būti netgi mažesni nei tą patį darbą atliekant įmonėje. Tai skatina verslininkus rinktis laisvai samdomus specialistus.

Jos nuomone, didžiausias laisvai samdomo darbo privalumas yra laisvė pačiai priimti sprendimus. Jis įsitikinęs, kad galimybė pačiam rinktis projektus, konkrečias veiklas ir daryti tai, kas įdomu tau yra neginčijamas freelancerio privalumas. Todėl pasirinkę laisvai samdomo specialisto kelią susidursite su tam tikrais iššūkiais.

Todėl itin svarbu turėti didelę asmeninę motyvaciją ir būti organizuotam, būtina patiems bendrauti su įvairiais klientais, spręsti kylančius nesklandumus bei tvarkyti savo finansus.

Kada verta tapti laisvai samdomu darbuotoju?

1. Norite būti nepriklausomas.
2. Sugebate elgtis disciplinuotai.
3. Esate savo srities profesionalas.
4. Tiksliai žinote, iš ko gausite pinigų.
5. Norite būti savo laiko šeimininkas.
6. Jums patinka dirbti vienam, o ne komandoje.
7. Mokėsite tvarkyti su mokesčiais, faktūromis susijusius klausimus.
8. Turite derybų ir bendravimo įgūdžių.
9. Pasitikite savo jėgomis ir mėgstate rizikuoti.
10. Turite santaupų.

Darbas iš namų

Pastarąjį mėnesį daugelio namai virto biurais. Skaitmeninės technologijos leido nesunkiai perkelti nemažą dalį darbų ir virtualius susitikimus į namų aplinką. Vieni prie šio pokyčio jau beveik įpratome, kitiems vis dar tenka ieškoti produktyvios veiklos recepto.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šiuolaikiniam biuro darbuotojui reikalingas telefonas, kompiuteris, stabilus interneto ryšys, ir turint šiuos dalykus dirbti galima iš bet kur. Tačiau vis dėlto taip nėra. Kaip daugelis mūsų jau spėjo įsitikinti, aplinka ir aplinkybės taip pat turi didelę reikšmę. Darbas iš namų vieniems tampa galimybe laisviau planuoti savo dieną ir nuveikti daugiau. Nereikia kas rytą leisti laiko stresą keliančiose transporto spūstyse, dėmesio neblaško šalia telefonu garsiai kalbantys kolegos, galbūt lieka daugiau laiko, nes vyksta mažiau susitikimų.

Kitiems yra priešingai - darbas namuose išmuša iš įprasto ritmo, neleidžia tinkamai susikaupti ar nubrėžti aiškios ribos tarp darbinių ir asmeninių reikalų. Bet kokiu atveju − naujos galimybės ar nesugebėjimas jų išnaudoti neturėtų virsti spaudimu sau. Visiškai normalu, jei nesidžiaugiame darbu iš namų ir šiuo metu norime grįžti į įprastą biuro aplinką.

Jei savo darbo dieną biure pradėdavome 8 ar 9 val. Apskritai, namuose turėtume pabandyti susikurti tokią aplinką, kuri primintų darbinę. Tai yra, turėti darbui skirtą darbo vietą, o ne dirbti iš bet kurio namų kampo, būti tinkamai apsirengus, o ne vilkint pižamą, su kuria pabudome, nepamiršti padaryti įprastos pietų pertraukos.

Kaip keisti realybę?

Priežasčių yra daug ir kiekvienam ji gali būti skirtinga. Bet dažniausiai minimos yra šios: Bijome keistis, rizikuoti ir žengti nors vieną mažą žingsnį nežinomybės link. Tokiais atvejais visada save raminame, kad kaimyno žolė žalesnė, o ir gerai tik ten, kur mūsų nėra. Ramindami save taip ir neišdrįstame padaryti kažko, kas nukeltų mus į geresnę realybę. Jei toje baimėje užsibūname per ilgai, mažėja pasitikėjimas savimi, tampame nepatenkintais, pradedame sabotuoti savo sėkmę ir vis mažėja šansai išeiti iš to užburto nemalonių įsipareigojimų rato.

Kartais svajonių darbą sumaišome su sociume gražiai skambančiomis pareigomis, blizgančiais automobiliais, prabangiais biurais ir kokteiliais ant jūros kranto. Taip, visa tai yra nuostabu. Bet ar tikrai yra tik vienas kelias - parsiduoti už brangiai ir nemaloniai sau? Tiesiog tingime. Normalu, kad norint turėti daugiau, geriau, įdomiau, reikia įdėti pastangų. Galbūt mokėti užsienio kalbą, galbūt pagilinti turimus įgūdžius, o galbūt tiesiog atnaujinti gyvenimo aprašymą, kad galėtume jį išsiųsti, kandidatuodami į mums įdomų darbą.

Nelaimingi, nemėgstantys savo darbo darbuotojai yra mažiau produktyvūs, jie dažniau klysta, nebaigia darbų iki galo, įmonė dėl jų mažiau uždirba. Galiausiai tyrimai rodo, kad dirbantys nemėgstamą darbą uždirba mažiau nei tie, kurie myli jų darbą.

Taigi gal raktas į didesnes galimybes ir geresnį darbą yra pamėgti tai, ką darome, arba galiausiai imtis to, ką mėgstame? Kaip? Iš savo patirties žinau, priėmus vidinį sprendimą keisti savo realybę ir žingsnis po žingsnio mažinant tai, kas mūsų aplinkoje nepatinka, reikalai pradeda gerėti. O tai tikrai gali kiekvienas, tereikia pajudėti.

1. Jei nepatinka iki gyvo kaulo įgrįsę darbai, kuriems nėra galo, ir jau visiškai neaugate savo darbo vietoje, drąsiai kalbėkite su savo vadovu apie tai ir neatstokite tol, kol kartu rasite galimybių juos sumažinti ar pakeisti.
2. Jei nepatinka tai, kad visos užduotys Jums „nuleidžiamos” nepasitarus, išdrįskite pasiūlyti savo idėjas.
3. Jei norite kilti karjeros laiptais, keisti darbą ar netgi sritį, dar šiandien įvardinkite, ko Jums trūksta naujoms pareigoms užimti.
4. Jei įmonėje esanti kultūra netinka, išdrįskite apie tai pasakyti.
5. Jei apskritai kurį laiką norite nedirbti ir gerai pailsėti, prieš priimdami sprendimą dėl tolimesnės karjeros, jau šiandien atsidėkite po tam tikrą pinigų sumą ir pradėkite juos kaupti, kad galėtumėte išeiti į niekur ir pasikrauti energija naujoms veikloms.

Kuo daugiau savarankiškų sprendimų priimame savo gyvenime, tuo sparčiau augame, vystomės, o galiausiai gyvename savo, o ne kažkieno kito gyvenimą. Aukos, nuolatos besiskundžiančio ir aplinkinius kaltinančio, vaidmuo yra labai lengvas. Bet, ar jis mums padės būti ten, kur norime būti?

Svajonių darbas - koks jis?

Psichologiniai tyrimai rodo, kad svajonių darbas nėra vien geras atlyginimas ar prestižinis pareigų pavadinimas. Remiantis Self-Determination Theory (Deci & Ryan, 2000), žmonės jaučiasi laimingiausi tada, kai jų darbas atitinka tris pagrindinius psichologinius poreikius: autonomiją (laisvę priimti sprendimus), kompetenciją (galimybę tobulėti ir jaustis stipriems) ir priklausymą (jausmą, kad esi svarbi komandos dalis).

Kiti tyrimai (Wrzesniewski et al., 1997) parodė, kad žmonės, kurie mato savo darbą kaip prasmingą ir susietą su asmeniniais vertybiniais principais, patiria didesnį pasitenkinimą nei tie, kurie dirba vien dėl išorinių paskatų. Visgi, verta išbandyti, kadangi kartais būtent hobis tampa durimis į prasmingą ir motyvuojantį profesinį kelią.

Vaikystės svajonės gali tapti realiomis profesijomis, jei jas tinkamai išnagrinėsime ir įvertinsime. Jeigu visada svajojote būti floristas - galbūt verta išbandyti šį amatą? O jeigu atrodė, kad juvelyrika yra Jūsų sfera? Pradžioje bandykite bent jau kaip hobį ir pamatysite, kaip žingsnis po žingsnio tai Jums pradės nešti pajamas ir galėsi pasidžiaugti, kad tai - Jūsų svajonių darbas.

Taip pat verta atlikti karjeros testą, kuris padės nustatyti Jūsų stipriąsias ir silpnąsias puses bei tinkamas profesijas.

Ką veikčiau, jeigu man nereikėtų dirbti?

Tikrai ne visada šis klausimas padeda geriau save suprasti ir tuo pačiu rasti savo svajonių darbą, tačiau jis gali būti gera pradžia detalesnio savęs vertinimo link. Atsakykite sau - ką veiktumėte ateinančius kelerius metus, jeigu Jums nereikėtų dirbti? Galbūt kasdieninėje veikloje, kuri Jus žavi, yra kažkas, kas galėtų tapti Jūsų ateities profesija?

Konkurencija darbe

Konkurentų turi visi, net ir nenorintys konkuruoti. Seniausia konkuravimo tiesa yra ta, kad visus konkurentus galima įveikti savo naudingomis savybėmis. Taigi jei norite įgyti konkurencingą įžvalgumą, siekiate geriau pažinti save ir neklystamai įveikti konkurentus:

1. Sudarykite du bendradarbių sąrašus: pirmą - tų (pradedant savimi ir darbdaviu), kurie galėtų prisidėti prie jūsų karjeros sėkmės, antrą - bendradarbių, kuriems naudinga jus "sunaikinti", kurie siekia didesnio atlyginimo ir geresnių pareigų.
2. Sąrašuose prie kiekvieno kolegos vardo parašykite, kuo esate už jį pranašesnis, t. y. kokiomis savo naudingomis savybėmis galėtumėte jį nustelbti.
3. Suskaičiuokite savo naudingąsias savybes, ypač tas, kurių neturi nė vienas kitas bendradarbis, ir pagalvokite, kaip galėtumėte jomis pasinaudoti konkuruodamas.

Kaip padaryti įspūdį darbdaviui?

Pavyzdžiui, esate entuziastingas, linkęs raketą paleisti į mėnulį, tobulinti, diegti naujoves, o jūsų darbdavys neveiklus ir pripažįsta vien seną tvarką. Taigi jūs jam būsite kaip rakštis ar ramybės drumstėjas. Arba - jums patinka dirbti, dirbate daug ir pasiaukodamas, tačiau jūsų darbo niekad neįvertins pritingintis vadovas, nors ir naudosis jūsų darbo vaisiais. Kitais žodžiais tariant, jūsų darbo vertintojas privalėtų turėti nors vieną jums būdingą savybę.

Karjeros keitimas

Kartais gyvenime prieiname tokį tašką, kai kažkada mylėtas darbas ar net profesija jau nebeteikia džiaugsmo ir motyvacijos, o prisiversti atsikelti iš lovos rytais tampa vis sudėtingiau. Nors mintis pakeisti karjeros kryptį, ko gero, kirba ne vieno žmogaus galvoje, kai kurie to padaryti taip ir neišdrįsta. Į ką būtina atkreipti dėmesį?

Žmogus nejaučia, kad daro kažką prasmingo, nejaučia, kad tas darbas reikalingas, apskritai tame darbe blogai jaučiasi, nuolat nepritampa, jam sudėtinga kažką išmokti, žmogus nemato prasmės tobulėti. Jeigu žmogui tai neįdomu, ne jo sritis, yra labai sunku daryti progresą. Neretai tokia situacija ištinka ir ką tik studijas baigusius jaunus žmones, kurie dirba visiškai su įgyta specialybe nesusijusį darbą arba suvokia, kad norėjo visai ne to.

Deja, kartais net ir supratę, kad nenori likti savo darbe, žmonės jo vis tiek nepalieka, nes viršų paima baimė, neužtikrintumo jausmas. „Pirma, tai yra nepasitikėjimas savimi, antra - nežinojimas, kas man tinka, tai savęs nepažinimas, neišsigryninimas, kame esu stiprus. Ir tai ne tik jaunimo problemos - susiduriu ir su keturiasdešimtmečiais, kurie staiga susivokia, kad pala pala, aš visai ne čia sėdžiu, man nepatinka šitas darbas ir aš nenoriu čia būti, bet nežinau, ką noriu dirbti.

„Pokyčiai yra psichologiškai skausmingas dalykas, nes jiems reikia pastangų, laiko ir rimto apsisprendimo. „Pokytis turėtų būti labai aiškiai apibrėžtas. Ne tai, kad - viskas, noriu kito darbo, arba išeinu iš darbo, arba noriu pasimokyti kažko naujo. Taigi, reikėtų labai aiškiai apsibrėžti, kiek užtruks laiko tapti geidžiamu duomenų analitiku. Ji pridūrė, kad pasiryžus keisti profesiją, reikėtų pasirūpinti „finansine pagalve“, taip pat keičiant profesiją viskas pradedama nuo nulio.

Darbo paieškos

Darbo paieškos - ilgas bei daugeliui žmonių ne pats maloniausias procesas. Taigi, ką daryti, kad darbo ieškojimas praeitų sklandžiai ir atneštų tikėtųsi rezultatų? Norint sėkmingai gauti gerą darbo pasiūlymą, reikia suprasti dažniausias klaidas, trukdančias tai padaryti. Priežastys yra gan įvairios. „Tai gali būti nepasitikėjimas savimi, nemokėjimas savęs pristatyti darbdaviui, ne tos srities pasirinkimas, negebėjimas „pajausti“, koks darbas tinka, kritinio savęs vertinimo stoka, savęs pervertinimas ir nuvertinimas“, - pasakoja M. Kilo.Health talentų pritraukimo specialistė Augustė Jonaitytė mano, jog dažna darbo neradimo priežastis - motyvacijos stoka, kuri labai pasimato kandidatų pokalbių eigoje.

Pirmas dalykas, kurį svarbu padaryti, tai suprasti, ko pats(-i) nori, bei sudėlioti prioritetus, kas svarbu įmonėje. „Visad verta iškelti tinkamus klausimus ir į juos nuoširdžiai atsakyti, tuomet sutrumpėja ir paieška, jei tikslingai kandidatuojate. Jei nežinai, ko nori, kas irgi yra visiškai normalu, tada pasiruošk tiesiog ilgesniam procesui.

Kalbėdama apie pasiruošimą darbo paieškoms, Monika Raubūnienė pabrėžia, kad, jei norime artimiausiu metu įsidarbinti, turime darbo aktyviai ieškoti. „Visų pirma, darbo paieškos prasideda nuo CV ir motyvacinio laiško sukūrimo. Kiekvieną kartą aplikuodami į skirtingą poziciją privalome atnaujinti CV ir motyvacinį laišką. Tada seka darbo paieška, t. y. aplikavimas į patinkančias pozicijas. Portalų, kuriuose galima ieškoti darbo, yra ne vienas, tad reikia nuolatos sekti skelbimus. Gavus kvietimą atvykti į darbo pokalbį, turime jam pasiruošti: pasidomėti apie įmonę ir poziciją, į kurią pretenduojame, pergalvoti potencialius klausimus, pasiruošti prisistatyti, pagalvoti, ko mes norėsime paklausti darbdavio.

Anot A. Jonaitytės, pirmas dalykas, kurį svarbu padaryti, tai suprasti, ko pats(-i) nori, bei sudėlioti prioritetus, kas svarbu įmonėje. „Visad verta iškelti tinkamus klausimus ir į juos nuoširdžiai atsakyti, tuomet sutrumpėja ir paieška, jei tikslingai kandidatuojate. Jei nežinai, ko nori, kas irgi yra visiškai normalu, tada pasiruošk tiesiog ilgesniam procesui.

Svarbus raktas į karjeros pokyčius yra ir vadinamasis gyvenimo aprašymas - CV. Pasak R.Karavaitienės, tai dokumentas, iš esmės pateikiantis įrodymus, jog žmogus tinka konkrečiam darbui. „CV yra ne apie tai, ką aš čia nuveikiau per visą savo gyvenimą, bet apie tai, kodėl tinku konkrečiai pozicijai. Geriausia turėti komplektą įrodymų, kad turite įgūdžių, patirties, išsilavinimą, ko reikia būsimame darbe. Aš visada rekomenduoju kiekvieną kartą pritaikyti savo CV konkrečiam darbo skelbimui, nes su universaliais dalykais pataikyti sunkiau.

tags: #darbas #kuri #buti #nai #turi #daryti