Darbdavio atsakomybė už darbo priemones

Kiekvieno DARBDAVIO pareiga - sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Prieš vykdant bet kokius darbus, o ypač tuos, kurie kelia padidintą pavojų, būtina įvertinti jų keliamą riziką, numatyti ir įgyvendinti tinkamas prevencines priemones. Tuo tarpu tinkamai organizuojant darbą, naudojant darbo priemones, kolektyvines apsaugos priemones, asmenines apsaugos priemones išvengiama traumų, sveikatos pakenkimų darbe, dėl kurių darbuotojas tampa nedarbingas, praranda dalį pajamų, o jei nedarbingumas nuolatinis - ir darbą.

Nepriklausomai nuo Valstybinės darbo inspekcijos informacinio ir konsultacinio darbo rezultatų, parengtų rekomendacijų, inspekcinės veiklos, vis dar pasitaiko, kad žmonės žūsta statybose. Viso to būtų galima išvengti, jeigu darbdaviai atsakingai pasirūpintų saugiomis darbo sąlygomis, o darbuotojai laikytųsi saugaus elgesio.

Labai svarbu, kad kiekvienas darbdavys įsitikintų, kad jų darbuotojai žino ir supranta, kaip elgtis, kad būtų ne tik atliktos kasdienės užduotys, bet ir laikomasi visų saugumo reikalavimų.

Ministerija ragina darbdavius kuo skubiau patikrinti, ar nepraleistos privalomos darbo įrenginių patikros ir įrenginiai yra saugūs toliau naudoti, pervertinti atliekamų darbų organizavimo ypatumus ir įgyvendinti būtinas, ypač vidinės kontrolės užtikrinimo, darbuotojų saugos ir sveikatos priemones. Tai darbdavio pareiga, numatyta įstatymais. Už šios pareigos nevykdymą gresia įstatymais numatytos sankcijos.

Kas yra darbo priemonė ir kada ji laikoma nesaugia?

Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, darbo priemonė - tai bet kuris įrankis, įrenginys, mechanizmas, aparatas ar kita įranga, naudojama darbo metu.

Darbo priemonė laikoma nesaugia, jei:

• Ji turi techninių defektų (pvz., sugedę stabdžiai, nutrūkusios apsauginės grandinės).
• Įranga yra susidėvėjusi, bet toliau naudojama neatsižvelgiant į rizikas.
• Darbo priemonė nėra patikrinta ar neperduota naudoti pagal reikalavimus.
• Trūksta būtinos apsaugos (pvz., dangčių, stabdžių, signalizacijos).
• Ji naudojama ne pagal paskirtį arba be tinkamo apmokymo ir instruktažo.
• Neužtikrinamas saugus jos eksploatavimo režimas (pvz., viršijamos apkrovos).

Darbdavio pareigos ir atsakomybė

Pagal įstatymus, darbdavys yra atsakingas už darbo vietoje naudojamų darbo priemonių saugumą. Tai reiškia, kad jis privalo:

• Užtikrinti, kad visos darbo priemonės būtų techniškai tvarkingos ir atitiktų teisės aktų reikalavimus.
• Reguliariai vykdyti techninius patikrinimus ir priežiūrą (tai ypač svarbu kalbant apie mechanizmus, presus, lifto įrangą ir pan.).
• Suteikti instruktažus ir mokymus, kaip tinkamai ir saugiai naudoti įrangą.
• Parūpinti reikiamas apsaugos priemones (pvz., pirštines, šalmus, akių apsaugą).
• Įgyvendinti rizikos vertinimą ir naudoti kolektyvines bei asmenines apsaugos priemones.
• Laiku pašalinti trūkumus - jei įranga susidėvėjusi ar sugedusi, ji turi būti nedelsiant pašalinta iš naudojimo.

Ką turi daryti darbuotojas, pastebėjęs nesaugią darbo priemonę?

Darbuotojas taip pat turi pareigą bendradarbiauti saugos klausimais. Pastebėjęs, kad darbo priemonė yra nesaugi, jis turėtų:

• Nedelsiant nutraukti darbą su nesaugia įranga.
• Pranešti tiesioginiam vadovui arba atsakingam asmeniui.
• Atsisakyti darbo, jei jo atlikimas kelia tiesioginį pavojų sveikatai ar gyvybei - tai įtvirtinta Darbo kodekse.
• Fiksuoti įvykį ar defektą, jei įmanoma, raštu ar nuotraukomis - tai gali būti svarbu tyrimo metu.

Svarbu pabrėžti, kad darbdavys negali bausti darbuotojo už tai, kad šis atsisakė dirbti su nesaugia įranga ar pranešė apie darbo saugos pažeidimus.

Kas atsakingas, jei įranga sužeidžia?

Jeigu sužeidimą darbuotojui sukėlė nesaugi įranga, atsakomybė dažniausiai tenka darbdaviui, ypač jei nebuvo atlikti reguliarūs įrangos patikrinimai, įranga buvo eksploatuojama nepaisant pastebėtų defektų, nebuvo užtikrintas darbuotojų mokymas ar nebuvo suteiktos instrukcijos, darbuotojai nebuvo aprūpinti apsaugos priemonėmis, nelaimingo atsitikimo priežastys susijusios su darbdavio neįgyvendintais prevenciniais veiksmais.

Pagal Darbo kodeksą ir darbuotojų saugos įstatymus, darbdavys privalo atlyginti žalą darbuotojui - tiek sveikatos, tiek turtinę ir neturtinę.

Saugos reikalavimus dažnai ignoruoja patys darbuotojai

Statistika rodo, kad kasmet daugėja sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, kurie nutiko dėl paties darbuotojo reikalavimų nesilaikymo. Analizuodami sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, vis dažniau nustatome, kad žmogų pasamdžiusi įmonė laikėsi atsakingo požiūrio ir padarė viską, kas jai priklauso, - darbuotojas buvo tinkamai instruktuotas, aprūpintas saugos priemonėmis, tačiau tai vis tiek neapsaugojo nuo skaudžių pasekmių.

Pasak vyriausiojo darbo inspektoriaus, siekiant sumažinti nelaimingų atsitikimų darbe skaičių, svarbus kiekvieno mūsų atsakingas požiūris. Vien reguliavimo ir kontrolės gali neužtekti - darbuotojų saugumo ir sveikatos principai pirmiausia turi ateiti iš įmonės vidinės kultūros.

Prevencija - geriausias sprendimas

Norint išvengti nelaimių, būtina aktyviai rūpintis prevencija. Svarbiausi aspektai:

• Periodinė darbo įrangos apžiūra ir priežiūra.
• Aiškios vidaus taisyklės dėl įrangos naudojimo.
• Darbuotojų švietimas apie saugų elgesį ir rizikas.
• Darbo kultūros stiprinimas, kurioje kiekvienas jaučia atsakomybę už saugą.

DARBDAVIO ATSAKOMYBĖ

Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatyta baudžiamoji bei administracinė atsakomybė darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui už darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų bei darbo įstatymų pažeidimus.

LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMASIS KODEKSAS

176 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas

1. Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

2. Šiame straipsnyje numatyta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo.

LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSAS

41 straipsnis. Darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas

Darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas - užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių [144] iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių [1448] eurų.

Darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas - užtraukia baudą pareigūnams nuo aštuoniasdešimt šešių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ir kitiems darbuotojams - nuo penkių iki dvidešimt aštuonių eurų.

Darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas atliekant pavojingus darbus - užtraukia baudą darbuotojui nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.

Darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas, kai pavojingus darbus atlieka neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojas, taip pat darbuotojo vengimas pasitikrinti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą - užtraukia baudą darbuotojui nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.

Vadovo ir įmonės teisinė atsakomybė nelaimingo atsitikimo darbe atveju

Teismas akcentavo, kad darbdavys turi pareigą ne tik sudaryti saugias darbo sąlygas, bet ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbdavio nurodymų, susijusių su darbų sauga. Konkrečios darbdavio pareigos užtikrinant saugias darbo sąlygas yra apibrėžtos DSSĮ 25 straipsnio 1 dalyje. Darbdavių ir darbuotojų atsakomybę reglamentuojančio DSSĮ 46 straipsnio 1 dalis numato, jog darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas darė išvadą, kad darbuotojui nekilus jokių įtarimų, pavojų ar abejonių dėl saugumo, seka logiškas paaiškinimas, kad jis, vykdant savo darbą ir išeidamas pro nurodytas sandėlio duris, neturėjo pagrindo įtarti, kad dešinėje nuo išėjimo pusėje yra nepaženklinta, neapšviesta ir neaptverta pavojinga vieta.

tags: #darbdavys #nuomoja #darbuotojui #darbo #priemones