Darbuotojų nuoma: kas gali teikti šią paslaugą Lietuvoje?

Šiuolaikiniame verslo pasaulyje darbuotojų nuoma, dar vadinama personalo nuoma arba laikinuoju įdarbinimu, tampa vis populiaresnė. Tai paslauga, leidžianti įmonėms lanksčiai valdyti žmogiškuosius išteklius, supaprastinti darbo santykių administravimą ir padidinti personalo valdymo efektyvumą. Lietuvoje ši sritis sparčiai auga, todėl svarbu žinoti, kas gali teikti šią paslaugą ir kokie reikalavimai keliami įmonėms.

Darbuotojų nuomos paslaugos teikėjai

Šalyje veikia daugiau nei dešimt darbo nuomos agentūrų, ir jų skaičius nuolat auga. Laikinuoju įdarbinimu gali verstis ne tik įmonės, bet ir fiziniai asmenys ar kitos organizacinės struktūros. Svarbiausia - atitikti darbdaviui keliamus reikalavimus.

Laikinojo įdarbinimo santykiai susiklosto tuomet, kai įmonė tam tikram laikui išsinuomoja darbuotoją iš kitos įmonės, teikiančios darbuotojų nuomos paslaugas. Darbuotojas laikinojo darbo sutartį sudaro su laikinojo įdarbinimo įmone (darbdaviu), kuris jam moka darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį, o faktiškai dirba pas kitą asmenį (darbo naudotoją), laikydamasis pastarojo darbo tvarkos, jam prižiūrint ir vadovaujant.

Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašas ir kriterijai

Laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik Darbo kodekso 72¹ straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkanti laikinojo įdarbinimo įmonė, kuri yra įrašyta į Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) sudaromą ir interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. Įmonė, ketinanti vykdyti laikinojo įdarbinimo įmonių veiklą, turi atitikti aiškiai apibrėžtus kriterijus.

Jeigu įmonė pageidauja būti įtraukta į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, ji turi pateikti VDI prašymą patvirtinti, kad įmonė atitinka Darbo kodekso 72¹ straipsnyje nustatytus kriterijus. Pasirašytą prašymą galima atsiųsti el. paštu arba pateikti per VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemą (EPDS).

VDI per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos priima sprendimą ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša darbdaviui, ar jis atitinka Darbo kodekso 72¹ straipsnyje nustatytus kriterijus ir bus įrašytas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.

Svarbu pažymėti, kad Lietuvoje laikinojo įdarbinimo ir tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo veiklos nėra licencijuojamos veiklos. VDI sprendimu patvirtina, kad darbdavys, kuris ketina vykdyti laikinojo įdarbinimo veiklą, atitinka Darbo kodekso 72¹ straipsnyje nustatytus kriterijus ir yra įrašytas į VDI interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.

Laikinojo įdarbinimo įmonių pareigos ir atsakomybės

Laikinojo įdarbinimo įmonės kartą per mėnesį turi teikti VDI informaciją apie įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių. Pranešimo formoje laikinojo įdarbinimo įmonės VDI turi pateikti informaciją apie valstybes, kuriose dirbo laikinieji darbuotojai, ir konkrečioje valstybėje per ataskaitinį mėnesį pagal laikinojo įdarbinimo sutartį dirbusių darbuotojų skaičių, taip pat konkrečioje valstybėje visų laikinųjų darbuotojų faktiškai dirbtų valandų sumą.

Laikinojo įdarbinimo įmonės VDI pranešimus turi teikti kas mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos. Pranešimai turi būti teikiami tik per EPDS, kuri laikinojo įdarbinimo įmonėms jų įtraukimo į sąrašą metu nurodytais el. pašto adresais kiekvieną kartą išsiunčia automatinius priminimus apie šią pareigą.

Jeigu VDI iš darbdavio, kuris yra įrašytas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, nustatyta tvarka negauna informacijos apie įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių, VDI darbdaviui nustato 3 darbo dienų terminą šiai informacijai pateikti. Pasibaigus šiam terminui, jeigu per jį darbdavys nepateikė informacijos, VDI per 5 darbo dienas priima sprendimą, kad darbdavys neatitinka Darbo kodekso 72¹ straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyto kriterijaus, ir šį darbdavį išbraukia iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo.

Jeigu darbdavys VDI nurodo, kad daugiau negu tris iš eilės einančius kalendorinius mėnesius neturi laikinųjų darbuotojų, VDI per 5 darbo dienas priima sprendimą, kad darbdavys neatitinka Darbo kodekso 72¹ straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyto kriterijaus, ir šį darbdavį išbraukia iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo.

Užsieniečių galimybė dirbti pagal laikinojo darbo sutartį

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalis nustato, kad užsienietis negali dirbti pagal laikinojo darbo sutartį taip, kaip ji apibrėžiama Darbo kodekse, išskyrus atvejus, kai užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu.

Taigi, užsienietis galėtų dirbti pagal laikinojo darbo sutartį tik tuo atveju, jeigu turi leidimą laikinai gyventi, išduotą laikinojo darbo pagrindu ir atitinka minėto įstatymo 44 straipsnyje nustatytas papildomas sąlygas dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.

Pagrindiniai aspektai, susiję su darbuotojų nuoma:

• Lankstumas: Galimybė greitai reaguoti į besikeičiančius verslo poreikius.
• Efektyvumas: Personalo valdymo išlaidų optimizavimas.
• Specializacija: Darbuotojų atranka pagal konkrečius kliento reikalavimus.
• Administravimas: Darbo santykių administravimo naštos perkėlimas nuomos įmonei.

Darbuotojų nuomos privalumai:

• Sumažėja įdarbinimo ir atleidimo iš darbo kaštai.
• Nereikia rūpintis personalo dokumentų tvarkymu.
• Galima greitai rasti reikiamus specialistus.
• Padidėja įmonės konkurencingumas.

Potencialios neigiamos pasekmės:

• Iš darbo vietų gali būti „išstumiami“ nuolatiniai darbuotojai.
• Gali sumažėti vidutinis darbo užmokestis įmonės lygmeniu.
• Pradžioje gali būti įdarbinami tik asmenys, turintys žemesnę kvalifikaciją ar įgūdžius.

Darbuotojų nuoma - naudinga paslauga tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Darbdaviams tai galimybė lanksčiai valdyti žmogiškuosius išteklius, o darbuotojams - galimybė įsidarbinti ir įgyti patirties įvairiose įmonėse.

Laikinojo darbo sutartis: tai darbuotojo (laikinojo darbuotojo) ir darbdavio (laikinojo įdarbinimo įmonės) susitarimas, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens (laikinojo darbo naudotojo) naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti.

Minėta sutartis gali būti tiek terminuota, tiek neterminuota.

Teisiniai santykiai

Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjas Edgaras Lisica pažymi, kad esant laikinajam įdarbinimui susiklosto dvejopo pobūdžio santykiai: laikinojo įdarbinimo įmonei sudarius darbo sutartį su darbuotoju tarp šalių atsiranda darbo santykiai, o laikinojo įdarbinimo įmonei ir laikinojo darbo naudotojui sudarius darbuotojų nuomos sutartį atsiranda civiliniai teisiniai santykiai.

E.Lisica akcentuoja, kad tarp laikinojo darbuotojo ir laikinojo darbo naudotojo susiklostantys teisiniai santykiai nėra darbo teisiniai santykiai: nors laikinojo darbo naudotojas turi teisę iš laikinojo darbuotojo reikalauti atlikti darbo funkcijas, vykdyti jo nurodymus, tačiau jų darbo sutartis nesieja.

Įdarbinimas per laikinojo įdarbinimo įmones - tai laikinųjų darbuotojų įdarbinimas laikinojo įdarbinimo įmonėse, turint tikslą juos pagal laikinojo darbo sutartis siųsti laikinai dirbti laikinojo darbo naudotojų naudai, pastariesiems prižiūrint ir vadovaujant.

Kitaip tariant, laikinojo įdarbinimo santykiai susiklosto tuomet, kai įmonė tam tikram laikui išsinuomoja darbuotoją iš kitos įmonės, teikiančios darbuotojų nuomos paslaugas.

Atkreiptinas dėmesys, kad laikinojo įdarbinimo įmonė yra komercinės veiklos subjektas, kuris siekia pelno iš darbo jėgos teikimo darbo naudotojams, kadangi pati neorganizuoja darbo ir nepriima darbuotojo veiklos rezultatų - tai daro laikinojo darbo naudotojas.

Laikinąjį įdarbinimą įmonė gali vykdyti, jei atitinka kriterijus.

Anot specialisto, laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik Darbo kodekso 721 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkanti laikinojo įdarbinimo įmonė, kuri yra įrašyta į VDI sudaromą ir interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.

Be to, įmonė, ketinanti vykdyti laikinojo įdarbinimo įmonių veiklą, turi atitikti aiškiai apibrėžtus kriterijus.

Jeigu įmonė pageidauja būti įtraukta į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, t. y. vykdyti laikinojo įdarbinimo veiklą, ji turi pateikti VDI prašymą patvirtinti, kad įmonė atitinka Darbo kodekso 721 straipsnyje nustatytus kriterijus. Pasirašytą prašymą galima atsiųsti el. paštu.

Pranešimai turi būti teikiami tik per EPDS, kuri laikinojo įdarbinimo įmonėms jų įtraukimo į sąrašą metu nurodytais el. pašto adresais kiekvieną kartą išsiunčia automatinius priminimus apie šią pareigą.

Norint suteikti įgaliojimą asmeniui atstovauti įmonei EPDS, reikia pateikti laisvos formos prašymą su įmonės rekvizitais: nurodyti asmens vardą, pavardę, asmens kodą ir pareigas. Vadovo ar jį atstovaujančio asmens pasirašytą prašymą siųsti el. paštu.

Lietuva pradėjo žengti pirmuosius teisės aktų, reglamentuojančių darbo nuomą, rengimo žingsnius. Kiek procesas užtruks, priklausys nuo socialinių partnerių noro ir pasirengimo turėti visiems priimtiną darbo nuomos įstatymą, o sparčiai auganti darbo nuomos rinka, tikėkimės, tuo tarpu nepavirs darbuotojų ir darbdavių mūšio lauku.

Darbuotojų nuoma - tai šiuolaikiška paslauga, leidžianti lanksčiai valdyti žmogiškuosius išteklius - supaprastinanti darbo santykių administravimą ir padidinanti personalo valdymo efektyvumą.

Naudojantis šia paslauga, darbuotojai yra atrenkami pagal kliento poreikius (išsilavinimą, darbo patirtį, kalbas ir įgūdžius), tačiau yra įdarbinami mūsų įmonėje ir išnuomojami klientui.

Nauda klientui slypi tame, jog prisiimame pareigą administruoti darbo santykius, darbuotojams išmokame sutartą darbo užmokestį ir pasirūpiname jų socialinėmis garantijomis.

Jeigu pageidaujamos specialybės darbuotojas jau yra mūsų duomenų bazėje - jis gali pradėti dirbti nedelsiant.

Jeigu pageidaujamo darbuotojo duomenų bazėje nėra arba jam keliami ypatingi reikalavimai - darbuotojo paieška gali užtrukti nuo 1 iki 3 savaičių.

Atrenkame darbuotojus pagal užsakovo reikalavimus.

Darbuotojai yra įdarbinami mūsų įmonėje, mes administruojame darbo užmokestį ir pasirūpiname darbuotojų socialinėmis garantijomis.

Įdarbiname kliento darbuotojus, tvarkome darbo užmokesčio apskaitą, administruojame darbuotojų dokumentus.

Ši paslauga leidžia klientui perduoti didelę dalį darbuotojų atministravimo naštos mums.

Paiešką pradedame nuo užsakovo reikalavimų išgryninimo, tuomet atrenkame kelis potencialius kandidatus ir pateikiame jų kandidatūras klientui.

Darbuotojai yra įdarbinami užsakovo įmonėje.

2011 m. gruodžio 01 d. įsigaliojo Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymas (toliau Įstatymas) ir atitinkami Darbo kodekso pakeitimai.

Laikinojo įdarbinimo įmonėms Įstatymas ypatingų reikalavimų nekelia.

Numatyta, kad laikinojo įdarbinimo įmonės turi teikti Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai informaciją apie pradėtą vykdyti įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones veiklą, nurodant darbo naudotojus, su kuriais sudaromos laikinojo įdarbinimo sutartys ir jiems dirbti nusiųstų laikinųjų darbuotojų skaičių.

Laikino įdarbinimo įmonės privalo su laikinaisiais darbuotojais sudaryti laikinojo darbo sutartis.

Darbuotojai šiuo atveju priimami į darbą su tikslu dirbti ne juos įdarbinusiai įmonei (darbdaviui), bet yra siunčiami laikinai dirbti darbo naudotojo naudai, t.y. visai kitai įmonei, fiziniam asmeniui ar kitai organizacinei struktūrai.

Darbuotojas laikinojo darbo sutartį sudaro su laikinojo įdarbinimo įmone (darbdaviu), kuris jam moka sulygtą darbo užmokestį, o faktiškai dirba pas kitą asmenį (darbo naudotoją), laikydamasis pastarojo darbo tvarkos.

Laikinojo darbo sutartis gali būti tiek terminuota, tiek neterminuota, kaip ir įprasta darbo sutartis.

Įstatymas ar Darbo kodeksas nenustato tipinės laikinojo darbo sutarties formos.

Įdarbinimo įmonė yra atsakinga už laikinojo darbuotojo saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas.

Nors darbuotojai dirba darbo naudotojo labui, jam prižiūrint ir vadovaujant, visgi įdarbinimo įmonė privalo įsitikinti, kad siunčiami dirbti darbuotojai dirbs saugiomis ir sveikatai nekenksmingomis darbo sąlygomis.

Žinoma, tokias sąlygas darbuotojui privalo užtikrinti tiesiogiai darbo naudotojas.

Įstatymas numato, kad laikino darbuotojo darbo naudotojui padarytą žalą atlygina laikinojo įdarbinimo įmonė.

Atrodytų keista, kad atsakomybė priskiriama įdarbinimo įmonei, nes ne ji, o darbuotojas turi laikytis darbo naudotojo darbo sąlygų, dirbti jo prižiūrimas ir vadovaujamas, laikinieji darbuotojai, o ne laikinojo įdarbinimo įmonė sukuria darbo rezultatą darbo naudotojo naudai.

Čia reikia turėti omenyje, kad tarp laikinojo darbuotojo ir laikinojo darbo naudotojo susiklostantys teisiniai santykiai nėra tradiciniai darbo teisiniai santykiai.

Nors laikinojo darbo naudotojas turi teisę iš laikinojo darbuotojo reikalauti atlikti darbo funkcijas, vykdyti su tuo susijusius nurodymus, jų darbo sutartis nesieja.

Civiliniai teisiniai santykiai (savo prigimtimi atlygintinų paslaugų teikimo) susiklosto tik tarp darbo naudotojo ir laikinojo įdarbinimo įmonės.

Pastaroji, kaip darbuotoją faktiškai samdanti (sudariusi su juo laikinojo darbo sutartį), ir atsako už laikino darbuotojo žalą, padarytą darbo naudotojui.

Laikinųjų darbuotojų santykiai su tiesioginiu darbdaviu (įdarbinimo įmone) taip pat turi savo ypatumų.

Galimi ir nedarbo laikotarpiai tarp siuntimų dirbti, kai darbuotojas dirbti nevyksta.

Penkių dienų laikotarpiai tarp siuntimų dirbti, kai darbuotojas nevyko į darbą, gali būti neapmokami.

Už ilgesnį kaip 5 darbo dienos iš eilės laikotarpį tarp siuntimų dirbti laikinajam darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga.

Įstatymas tiek įdarbinimo įmonei, tiek darbo naudotojo įmonei draudžia riboti laikinojo darbuotojo nuolatinio įsidarbinimo pas darbo naudotoją galimybes.

Įstatymas nenustato apribojimų profesijoms ar specialybėms, kurių darbuotojai gali dirbti per laikinojo įdarbinimo įmones (išskyrus laivų įgulas).

Tad laikinųjų darbuotojų darbu Įstatymo nustatyta tvarka galės naudotis dauguma darbo naudotojų.

Priėmus Įstatymą, buvo pašalintos iki tol egzistavusios abejonės dėl tokios veiklos teisėtumo.

Dažnai kildavo klausimų, kaip reikėtų įforminti susiklostančius trišalius santykius.

Laikinojo darbo sutartyje papildomai turi būti susitarta ir dėl šių sąlygų:

• darbuotojo iškvietimo ir siuntimo dirbti darbo naudotojui bei atšaukimo iš darbo, dirbto darbo naudotojui, tvarkos;
• informavimo apie darbo pradžią ir pabaigą darbo naudotojo naudai tvarkos;
• darbo apmokėjimo dydžio ir mokėjimo tvarkos, darbo užmokesčio, mokamo už laikotarpius tarp siuntimų dirbti darbo naudotojui, dydžio ir tvarkos;
• darbuotojo darbo laiko režimo.

Taigi, laikinojo darbo sutartis savo turiniu yra ne atskirų sąlygų, bet labiau ištisų tvarkų rinkinys.

Manytume, kad laikino įdarbinimo įmonių veiklos modelis gana rizikingas darbuotojų kaitos ar „nutekėjimo“ atžvilgiu.

Juk įdarbinimo įmonės laikinieji darbuotojai dirbs darbo naudotojo įmonėje!

Geri darbuotojai visada gali sulaukti darbo pasiūlymų įsidarbinti darbo naudotojo įmonėje.

Laikinojo įdarbinimo įmonė nuo tokių „pasiūlymų“ negali apsisaugoti, sudarydama su darbuotojais įvairių nekonkuravimo sutarčių.

O kokie gi ribojimai ar draudimai galimi šių dviejų „darbdavių“ santykiuose?

Ar laikinojo įdarbinimo sutartimi įdarbinimo įmonė galės uždrausti darbo naudotojui siūlyti darbuotojams pereiti tiesiogiai pas jį dirbti?

Konkurencijos įstatyme numatytas draudimas siūlyti darbuotojams nutraukti darbo sutartį arba pervilioti darbuotoją savaime šių įmonių santykiams negalios, kadangi konkrečia ūkine komercine veikla besiverčiantis darbo naudotojas greičiausiai nebus konkurentas įdarbinimo įmonei Konkurencijos įstatymo prasme.

Tai ir transporto įmonės (pvz. vairuotojų paslaugomis), ir logistikos bendrovės (pvz., sandėlio darbuotojų paslaugomis).

Beje, Lietuvos įmonėje dirbančius vairuotojus „sodinti“ prie užsienio įmonėms priklausančių vilkikų vairo buvo ne naujiena.

Duomenys apie laikinųjų darbuotojų skaičių ES šalyse (2006 m.):

Apibendrinant, darbuotojų nuoma Lietuvoje yra sparčiai auganti sritis, kurią reglamentuoja įstatymai ir taisyklės. Laikinojo įdarbinimo įmonės turi atitikti tam tikrus kriterijus ir laikytis nustatytų pareigų. Ši paslauga suteikia lankstumo ir efektyvumo tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, tačiau svarbu atsižvelgti į galimas neigiamas pasekmes ir užtikrinti teisingą ir sąžiningą darbo santykių administravimą.

tags: #darbuotoju #nuoma #gali #teikti